Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18985-1099/2023 pagal ieškovo/pareiškėjo A. B. ieškinį/skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, jog ji yra neteisėta. Ieškovas teigia, jog joks įstatymas jam nedraudžia ginti viešojo intereso, t. y. įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pažymėjo, jog UAB Bitė vagia iš dešimčių tūkstančių savo klientų, vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, savo taisykles laiko aukščiau įstatymų, o tai, ieškovo vertinimu, yra viešasis interesas ir nesiskaitymas su juo. Papildomai pažymėjo, jog neturi mokėti žyminio mokesčio, nes ieškovas pateikė ieškinį byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institute (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė ieškinį/skundą Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri nėra tinkama atsakovė byloje. Be to, ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes iš pateikto ieškinio turinio nėra aišku kokio teisinio rezultato siekia ieškovas (perskaičiuoti jam priskaičiuotus mokesčius už naudojimąsi elektroninių ryšių teikėjų paslaugomis, grąžinti jo sumokėtas sumas ar kt.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovas buvo įpareigotinas pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti tinkamą atsakovą – elektroninių ryšių paslaugų teikėją, ir suformuluoti ieškinio reikalavimą atsakovui dėl ginčo esmės, taip pat nurodyti, kokiais argumentais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus bei pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad iš pateikto procesinio dokumento turinio beveik negalima suprasti kokio elektorinių ryšių teikėjo kokie konkretūs sprendimai/veiksmai yra, pasak ieškovo, neteisėti ar nesąžiningi, teismui nėra pateiktos su šiuo galimai netinkamai besielgiančiu paslaugų teikėju sudarytos sutartys, visiškai nėra atskleista ginčo esmė, taip pat nėra aišku kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas ieškinio tenkinimo atveju. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visi šie ieškinio trūkumai turi būti ištaisyti jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Be to, ieškovas nepateikė teismui Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo, su kuriuo jis nesutinka, taip pat nenurodė jo duomenų ir pateiktame ieškinyje (priėmimo datos, numerio ir pan.), dėl ko teismas negali įvertinti, ar nėra suėjęs Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytas 30 dienų terminas ieškiniui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės pateikti.

17. Ieškovas, vykdydamas minėtus teismo įpareigojimus elektroninių ryšių priemonėmis pateikė patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas pašalino ne visus teismo nustatytus ieškinio trūkumus – nors pateiktame papildyme ieškovas proceso dalyviu nurodė ir UAB „Bitė Lietuva“ (ne tik Ryšių reguliavimo tarnybą), tačiau tiek iš pradinio ieškinio/skundo, tiek iš papildymo turinio nėra aišku kokio teisinio rezultato siekia ieškovas (perskaičiuoti jam priskaičiuotus mokesčius už naudojimąsi elektroninių ryšių teikėjų paslaugomis, grąžinti jo sumokėtas sumas, atlyginti žalą ar kt.), t. y. nesuformuluotas ieškinio dalykas. Be to, nenurodytos ir faktinės aplinkybės, t. y. kokiais argumentais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus bei nepateikia jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. nenurodytas ir ieškinio pagrindas. Ieškovo procesinis dokumentas (ir jo papildymas) iš esmės neatitinka visų CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat ieškovas nepateikė, nors pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo reikalauta, Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo, su kuriuo jis nesutinka, taip pat nenurodė jo duomenų (priėmimo datos, numerio ir pan.), dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, ar nėra suėjęs Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytas 30 dienų terminas ieškiniui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės pateikti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškinio papildyme ieškovas, be kita ko, nepateikė ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiais remiantis prašoma). Pažymėtina, kad dėstomi procesinio dokumento faktiniai pagrindai turi pagrįsti ir atitikti reiškiamą reikalavimą. Reikalavimas ieškovui aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra siejamas su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, todėl tokio pobūdžio trūkumai turi būti šalinami ieškinio priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-557-516/2021).

19. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra reglamentuojama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, proceso dalyviu (nenurodant aiškios procesinės padėties) nurodo ir UAB „Bitė Lietuva“ (ne tik Ryšių reguliavimo tarnybą), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek iš pradinio ieškinio/skundo, tiek iš papildymo turinio nėra aišku kokio teisinio rezultato siekia ieškovas (perskaičiuoti jam priskaičiuotus mokesčius už naudojimąsi elektroninių ryšių teikėjų paslaugomis, grąžinti jo sumokėtas sumas, atlyginti žalą ar kt.), t. y. nesuformuluotas ieškinio dalykas. Be to, nenurodytos ir faktinės aplinkybės, t. y. kokiais argumentais ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus bei nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. nenurodytas ir ieškinio pagrindas. Ieškovo procesinis dokumentas iš esmės neatitinka visų CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat ieškovas nepateikė, nors pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo reikalauta, Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo, su kuriuo jis nesutinka, taip pat nenurodė jo duomenų (priėmimo datos, numerio ir pan.), dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, ar nėra suėjęs Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nurodytas 30 dienų terminas ieškiniui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės pateikti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovas nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 256-236/2015).

22. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu pagrindu, nepakanka vien ieškinyje pareikštos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusi teismo nuosprendį, kuriuo būtu nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 597/2012). Taigi ieškovo atleidimas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo priklauso nuo to, ar baudžiamoji byla išnagrinėta, jei taip, tai koks šios baudžiamosios bylos rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-196/2017).

23. Taigi, nors apeliantas nurodo, kad jis neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes ieškovas pateikė ieškinį byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, matyti, jog ieškovas tokių duomenų nepateikė, jog būtų pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio.

24. Be to, nors apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog ji yra neteisėta, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nurodytų ieškinio/skundo trūkumų nepašalino (pašalino ne visus), todėl pagrįstai ieškinį/skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui išaiškina, kad tai neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 115 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.