- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- I-3458-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03129-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. pateikė teismui skundus, kuriuose prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 1 200 ir 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-16 nutartimi sujungė administracine bylas pagal pareiškėjo V. Š. 2015-06-09 skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 9). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-01-16 iki 2015-01-28 buvo laikomas karantino kameroje, joje buvo laikomi 10 asmenų 15 kv. m ploto patalpoje, tualeto patalpa naudojosi 20 asmenų. Nurodė, kad nuo 2015-01-30 iki 2015-02-08 buvo laikomas kameros tipo patalpoje, nuo 2015-02-09 iki 2015-03-10 buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Nurodė, kad šiose kamerose buvo laikomi 3 asmenys, jų plotas buvo 12 kv. m. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, jautė skausmą, patyrė stresą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, nuolat jaučia baime (b. l. 1–6, 12–17).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kuriose asmenims buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nurodė, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas ir drausmės grupės gyvenamąsias patalpas pateko dėl savo veiksmų, Pažymėjo, kad nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse“. Minėtų taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų VPN administracijai ar kitoms institucijoms neteikė. Atsakovės atstovė mano, kad VPN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą (b. l. 25–30).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 63–64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų VPN kamerų tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir karantino kameroje.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas VPN Kameroje, kurioje ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas skundą pateikė tik dėl jo laikymo sąlygų kameros tipo patalpose (toliau - ir KTP), drausmes grupės gyvenamosiose patalpose (toliau - ir DGGP) ir karantino kameroje. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas KTP Nr. 1, kurios plotas 13,05 kv. m., įrengtos 3 vietos, Nr. 3, kurios plotas 13,64 kv. m., įrengtos 3 vietos, Nr. 12, kurios plotas 14,01 kv. m., įrengtos 3 vietos, Nr. 14, kurios plotas 13,50 kv. m., įrengtos 3 vietos ir DGGP Nr. 5D kurios plotas 14,57 kv. m., įrengtos 3 vietos. Kaip matyti iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjas buvo laikomas KTP ir DGGP, kuriose pareiškėjui buvo suteikta daugiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi nebuvo pažeistas Taisyklių 11¹.2. p., nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpos, kuriose jis buvo laikomas buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jam teko mažiau. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklėse nenustatyta, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016). Todėl minėtas pareiškėjo argumentas dėl kamerų apstatymo baldais atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-01-16 atvyko į VPN (b. l. 36), iki 2015-01-28 pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje (b. l. 37). Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-01-28 jis buvo laikomas 15 kv. m ploto karantino kameroje, joje buvo laikoma 10 asmenų, tualeto patalpa naudojosi 20 asmenų. Atsakovės atstovė atsiliepime nenurodė, kokioje patalpoje buvo laikomi asmenys atvykimo į VPN metu. Nenurodė, kiek asmenų yra laikoma karantino kamerose, koks minėtų kamerų plotas, taip pat atsiliepime nepateikė argumentų dėl pareiškėjo nurodytos tualeto naudojimosi tvarkos karantino kameroje laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-01-28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad kelia ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne tik KTP, DGGP, tačiau ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų karantino kameroje. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 15 kv. m. karantino kameroje buvo laikoma 10 asmenų, taigi asmenims nebuvo suteikta 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad tualetu karantino kamerose naudojosi 20 asmenų. Byloje nepateikti duomenys, paneigiantys pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-01-28 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 12 dienų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (80 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016; LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 120 Eur (10 Eur x 12 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 1 400 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.