Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Skaistei Jauniškytei, Rasai Laurinėnienei, Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovės atstovei V. K., atsakovams D. L., R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Danės būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams D. L. ir R. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams D. L. ir R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-03 įsakymu Nr. AD1-1555 ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore. 2012-02-06 vienintelio akcininko sprendimu UAB „Mūsų namų valdos“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Danės būstas“. 2008-01-02 tarp ieškovės ir UAB „City Service“ sudaryta sutartis Nr. 08-01-01L, kuria UAB „City Service“ įsipareigojo teikti sutartyje numatytas daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini), atskirų inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas, sutartyje numatytomis kainomis, o ieškovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su UAB „City Service“. 2012-07-09 UAB „City Service“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Mano būstas LT“. 2014-02-24 UAB „Danės būstas“ statinio apžiūros aktu nustatyta, kad buvo atlikta neeilinė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad namo fasado sienų tinkas vietomis atkibęs ir krenta ant einamosios dalies, taip keldamas pavojų praeiviams. Rekomenduota nuimti atkibusius tinko gabalus ir naujai nutinkuoti pažeistas sienos vietas. 2014 metų vasario mėnesio lokalinėje sąmatoje nustatyta, kad rangovo UAB „Mano būstas LT“ darbų kaina objekte (duomenys neskelbtini), yra 855,29 Eur (2953,14 Lt). Pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. ST-V14-043439-1 nustatyta, kad 2014 metų kovo mėnesį UAB „Danės būstas“ priėmė UAB „Mano būstas LT“ atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), 855,29 Eur (2953,14 Lt) sumai. Pagal ieškovės pateiktą suvestinę atsakovai ieškovei už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-07-31 už administravimo ir komunalines paslaugas liko skolingi 208,61 Eur (720,28 Lt).

Ieškovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų 208,61 Eur (720,28 Lt) skolą. Atsakovai su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, t.y. pripažįsta ieškovės reikalavimą sumokėti 21,65 Eur (74,77 Lt) skolą. Su kita ieškinio dalimi atsakovai nesutinka, nurodydami, jog likusi skolos dalis skirstytina į dvi dalis, t.y. 48,42 Eur (167,17 Lt) skola, kuri suvestiniame apyvartų žiniaraštyje nurodyta kaip skolos likutis bei 138,54 Eur (478,34 Lt) skola už fasado remonto darbus. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė jiems nepateikė informacijos apie tai, už kokias paslaugas yra susidaręs 48,42 Eur (167,17 Lt) skolos likutis, o ieškovės nurodyti fasado remonto darbai yra atlikti nekokybiškai, todėl skola už šių darbų atlikimą neturėtų būti priteistina. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2014-10-06 „Swedbank“, AB, mokėjimu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 21,65 Eur (74,77 Lt), mokėjimo paskirtis „už (duomenys neskelbtini), UAB „Danės būstas“ suteiktas paslaugas“. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad atsakovai pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl 21,65 Eur (74,77 Lt) bei šią skolą sumokėjo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 186,95 Eur (645,51 Lt) skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams nuo 1992-09-16 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-03 įsakymu Nr. AD1-1555 ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie atsakovų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-07-31 matyti, kad atsakovams priskaičiuotas 48,42 Eur (167,17 Lt) įsiskolinimas, laikotarpio pradžioje, bei 69,27 Eur (239,17 Lt) skola už fasado remonto darbus 2014 metų kovo mėnesį ir 69,27 Eur (239,17 Lt) skola už fasado remonto darbus 2014 metų balandžio mėnesį, iš viso 138,54 Eur (478,34 Lt) skola už fasado remonto darbus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ne visa ieškovės prašoma priteisti suma yra susidariusi už administravimo ir komunalines išlaidas, todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su apmokėjimu už pastato fasado remonto darbus bei administravimo ir komunalines išlaidas.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsisakyti mokėti išlaidas galima dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir, kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog buvo atlikti namo, esančio Tiltų g. 5, Klaipėdoje, fasado remonto darbai, ginčo dėl fasado remonto darbų atlikimo fakto tarp šalių nėra. Vis dėlto atsakovai nurodo, kad apie atliekamus darbus ieškovė jų neinformavo, be to, darbai buvo atlikti nekokybiškai. Pažymėtina, kad bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-02-24 buvo atlikta statinio, esančio (duomenys neskelbtini), neeilinė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad namo fasado sienų tinkas vietomis atkibęs ir krenta ant einamosios dalies, taip keldamas pavojų praeiviams. Rekomenduota nuimti atkibusius tinko gabalus ir naujai nutinkuoti pažeistas sienos vietas. 2014 metų vasario mėnesį parengta lokalinė sąmata, kurioje numatyta, kad rangovo UAB „Mano būstas LT“ darbų kaina objekte (duomenys neskelbtini), yra 855,29 Eur (2953,14 Lt). 2014 metų kovo mėnesio atliktų darbų priėmimo aktu Nr. ST-V14-043439-1 UAB „Danės būstas“ priėmė UAB „Mano būstas LT“ atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), 855,29 Eur (2953,14 Lt) sumai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė teismui duomenų, paneigiančių 2014-02-24 apžiūros akte nurodytas aplinkybes apie namo fasado būklę, defektus bei jų keliamą pavojų namo gyventojams bei praeiviams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pastato fasado remonto darbai buvo atlikti siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti defektai, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai konstatuotina, kad ieškovė neturėjo pareigos organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą ir gauti jų sutikimą remonto darbams atlikti.

Atsakovai taip pat nurodo, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado remonto darbai atlikti nekokybiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 metų kovo mėnesio atliktų darbų priėmimo aktu Nr. ST-V14-043439-1 UAB „Danės būstas“ priėmė UAB „Mano būstas LT“ atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini). Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2015-04-13 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. AAKL-92 nurodyta, kad 2015-04-13 nustatyta, jog namo šiaurinio fasado vakarų dalyje nekokybiškai atlikti karnizo tinkavimo – restauravimo darbai: dengiant tinko sluoksnį neišsaugotas karnizo linijų profilis, nuo tinko krenta dažai. Analogiškai nekokybiškai atlikti ir vakarinio fasado karnizo tvarkytos darbai (b. l. 83-84). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 1, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė atliktų darbų priėmimo aktu priėmė UAB „Mano būstas LT“ atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovai teismui nepateikė duomenų apie tai, jog kreipėsi į ieškovę su prašymu pašalinti atliktų darbų trūkumus, ar duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės ir UAB „Mano būstas LT“ sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu bei šio reikalavimo nereiškė bylos nagrinėjimo metu teisme. Be to, nors 2015-04-13 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu nustatyta, kad nekokybiškai atlikti karnizo tinkavimo – restauravimo darbai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl atliktų pastato fasado remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, jog kiti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti už atliktus pastato fasado remonto darbus, tačiau byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad dauguma daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų ieškovės pateiktas sąskaitas už fasado remonto darbus apmokėjo (b. l. 72, 77 -80). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pritiesti 138,54 Eur (478,34 Lt) skolą už fasado remonto darbus, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Pažymėtina, kad atsakovai taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 48,42 Eur (167,17 Lt) skolą, nurodydami, kad ieškovė jiems nepateikė informacijos apie tai, už kokias paslaugas yra susidaręs šis įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovai atlikdami mokėjimus ieškovei mokėjimo pavedimuose nenurodo mokėjimo paskirties, todėl atlikti mokėjimai yra naudojami seniausiam įsiskolinimui padengi. Įvertus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovai ginčijo tik ieškovės reikalavimą dėl 138,54 Eur (478,34 Lt) skolos už pastato fasado remonto darbus priteisimo, o 48,42 Eur (167,17 Lt) įsiskolinimas yra susidaręs prieš daugiau nei vienerius metus laiko, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų kreipęsi į ieškovę su pretenzijomis dėl susidariusio įsiskolinimo, nėra, be to, atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas įsiskolinimas yra priskaičiuotas nepagrįstai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 48,42 Eur (167,17 Lt) skolą kaip pagrįstas, tenkintinas.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 186,95 Eur (645,51 Lt) skolos. Kita ieškinio dalis atmestina.

Ieškovei solidariai atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 66,73 Eur (230,40 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 12,45 Eur (43,00 Lt) už žyminio mokesčio sumokėjimą, 0,87 Eur (3,00 Lt) už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 0,84 Eur (2,90 Lt) Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir 52,57 Eur (181,50 Lt) už teisinę pagalbą rengiant dokumentus teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. Vasiliauskienė v. J. Boehm-Rupprecht ir kt., bylos Nr. 3K-3-104/2009). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgus į tai, kad byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovė patyrė 52,57 Eur (181,50 Lt) išlaidų už UAB „Skolos LT“ teisinę pagalbą rengiant dokumentus teismui, kurios nėra vertintinos kaip atstovavimo išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, ieškovės prašymas priteisti 52,57 Eur (181,50 Lt) išlaidų už UAB „Skolos LT“ teisinę pagalbą rengiant dokumentus teismui, atmestinas kaip nepagrįstas. Tesimas tai pat pažymi, kad nagrinėjau atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 208,61 Eur (720,28 Lt) skolą. Po civilinės bylos iškėlimo teisme ir procesinių atsakovams įteikimo, atsakovai iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą ir atlygino jai 21,65 Eur (74,77 Lt) įsiskolinimą. Tokiu būdu teismo sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, jog atsakovai dalį įsiskolinimo ieškovei sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo teisme, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 14,16 Eur (48,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 7,08 Eur (24,45 Lt) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. L. ir . L. 186,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 186,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Danės būstas“.

Priteisti iš atsakovų D. L. ir R. L. po 7,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Danės būstas“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.