- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2SP-7884-1041/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02448-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- E. G., K. B.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. G. ir K. B. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai prašymu prašo teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka patvirtinti 2018 m. vasario 5 d. šalių sudarytą susitarimą dėl 2013 m. spalio 21 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo, susijusių su nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau vaikas) gyvenamosios vietos pakeitimu, bendravimo su nepilnamečiu tvarka, išlaikymo ir kitų su tuo susijusių klausimų (e. b. l. 3–4).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais bei taikos sutartimi nustatyta, kad pareiškėjai, nesudarę santuokos (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. B. (e. b. l. 26). Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21499-638/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo susitarta nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina pareiškėja, išspręsti bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo klausimai (e. b. l. 23–24). Pareiškėjai keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą (išvykstant į užsienį), šalys teikia taikos sutartį dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo jam priteisimo (e. b. l. 20–22).
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai taikos sutarties 1.3 punkte numatė, jog pareiškėja vaiko išlaikymui mokės 115,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo tarpu 1.4 punkte numatė, kad šalys susitarė, jog vaiko motina moka išlaikymą vaikui tuo atveju, kai vaikas kartu su tėvu gyvena ilgesnį laikotarpį, nei su motina (pagal faktiškai būtą ilgesnį laiką, kaip pagrindą imant sutartą 115,00 Eur vieno mėnesio išlaikymo sumą). Tokios taikos sutarties nuostatos prieštarauja viena kitai, t. y. 1.3 punktu pareiškėja įsipareigoja mokėti išlaikyti kas mėnesį, 1.4 punktu pareiškėjai numato, kad išlaikymas bus mokamas priklausomai nuo vaiko faktiškai išbūto laiko. Pažymėtina, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas nurodė, minimali mėnesinė alga yra laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai pateikė duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį (apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį), tuo tarpu nepateikė duomenų apie pareiškėjos gaunamas mėnesines pajamas, taip pat nėra nurodyta, ar pareiškėja turi kitų išlaikytinių. Ši byla nėra nagrinėjama iš esmės, o supaprastinto proceso tvarka, todėl teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, remiasi orientaciniu kriterijumi – minimalia mėnesine alga, kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400,00 Eur. Todėl vaikui skirtinas išlaikymas iš pareiškėjos turėtų būti apie 200,00 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad nėra pateikta Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo dydžio.
Minėta, kad teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš pateiktų dokumentų negali konstatuoti, jog taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams, be to, pačios sąlygos prieštarauja viena kitai, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka atmestinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 579–582 straipsniai).
Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjų K. B. ir E. G. prašymą dėl 2018 m. vasario 5 d. taikos sutarties patvirtinimo.
Išaiškinti, kad atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo išduotas teismo leidimas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokio paties leidimo išdavimo.
Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.