Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovų Šakių rajono savivaldybės, biudžetinės įstaigos Šakių kultūros centro atstovams advokatui P. K., advokato padėjėjui S. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovams Šakių rajono savivaldybei ir biudžetinei įstaigai Šakių kultūros centras dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 22 d. atvyko Savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (toliau – Audito skyrius) auditorė D. R. su nurodymu atlikti dokumentų poėmį skubos tvarka. Auditorė, matydama, kad užtruks daug laiko suskenuoti dokumentus ir paruošti jų kopijas, paprašė pasiimti Centro dokumentų originalus, užtikrindama, kad visi dokumentai bus auditorės kabinete. 2020 m. sausio 27 d. ieškovui atvykus į jo metinės veiklos vertinimą, jis pastebėjo, kad auditorės paimti originalūs dokumentai buvo pas merą ant stalo. Analizuojant pagrindines 2019 metų veiklos užduotis ir pasiektus rezultatus, matyti, kad ieškovo pasiekti rezultatai pranoko iškeltas užduotis, tačiau meras 2020 m. sausio 27 d. Veiklos vertinimo išvadoje (toliau – Vertinimo išvada) pasiektus rezultatus įvertino tik „patenkinamai“. Jis buvo vienintelis iš visų rajono kultūros įstaigų vadovų įvertintas „patenkinamai“. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. atliktas vertinimas buvo paremtas asmeniniu nusiteikimu prieš ieškovą, nevertinant ieškovo pasiektų rezultatų, pranokusių išsikeltus tikslus, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu pripažino Vertinimo išvados už 2019 m. II ir III skyrius (pasiektų rezultatų įvertinimą „patenkinamai“) bei 2020 m. vasario 6 d. potvarkio Nr. MP-16 2 dalį neteisėtais ir negaliojančiais bei įpareigojo Savivaldybę Centro vadovo pasiektus tikslus ir rezultatus už 2019 m. įvertinti iš naujo. E. P. nesutinkant su DGK sprendimu, Savivaldybė kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti DGK sprendimą, tačiau ginčą pirmos instancijos teisme pralaimėjo, o šiuo metu yra priimtas Savivaldybės kasacinis skundas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui pralaimėjus ginčą DGK, ieškovo atžvilgiu vykęs persekiojimas naudojantis Savivaldybės resursais dar labiau sustiprėjo. Nepaisant to, kad Audito skyrius metų pradžioje jau buvo atlikęs auditą, o 2020 m. kovo 30 d. parengė mero poziciją neva pagrindžiantį raštą (toliau – Audito raštas), 2020 m. gegužės 19 d., t. y. kelios dienos po DGK sprendimo priėmimo, prasidėjo dar vienas Centro auditas.

2020 m. rugsėjo 18 d. Audito skyrius priėmė vertinimo ataskaitą Nr. AS3-(24.1)-2 ir rekomendacijas (toliau – Audito ataskaita). Auditorė teigė, neva ieškovas, skirdamas premijas ir priemokas kultūros darbuotojams, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) nuostatas. Tačiau jokie konkretūs nustatyti pažeidimai (t. y. kam nepagrįstai buvo sumokėti pinigai, kokios konkrečios sumos ir t.t.) įvardinti nebuvo. Auditorė, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 28 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą procedūrą, numatančią, jog audito ataskaitos pateikiamos savivaldybės administracijos direktoriui ir audituotų subjektų vadovams, o šie turi priimti sprendimus dėl vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo, įpareigojo ieškovą užpildyti auditorės pateiktą lentelę nurodant, kada ir kaip ieškovas įsipareigoja ištaisyti nustatytus trūkumus. Tačiau ieškovas, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise audito ataskaitą skųsti bei laikydamasis VSĮ numatytos procedūros tvarkos, nepateikė auditorei užpildytos lentelės, o 2020 m. spalio 5 d. pateikė šios ataskaitos pagrindu priimtą sprendimą. Šiame sprendime Centro vardu ieškovas argumentuotai pasisakė dėl visų Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, kurių viso – šešiolika. Ieškovas nurodė, kad dauguma rekomendacijų jau yra visiškai ar iš dalies įgyvendintos bei pateikė konkrečias datas, iki kurių kai kurios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai. Dėl Audito ataskaitoje nurodytos pastabos, susijusios su Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) nuostatų taikymo, ieškovas atkreipė dėmesį, jog Audito skyriui žinoma, kad ieškovo sutuoktinė centre dirba nuo 2004 m. balandžio 2 d., o dukra nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau iki šiol jokių pastabų dėl pažeidžiamų Interesų derinimo įstatymo nuostatų nebuvo gauta. Audito skyrius atitinkamų pažeidimų nebuvo nustatęs ir 2020 m. sausio 22 d. – 2020 m. vasario 18 d. atlikto audito metu. Manytina, jog tuometinių auditų metu buvo vertintos faktinės aplinkybės, t. y. kad jokios išimtys Centro direktoriaus sutuoktinei ir dukrai nėra daromos – visos teisės aktų nuostatos, įskaitant – priemokų ir premijų skyrimą, taikomos vienodai visiems centro darbuotojams, sutuoktinės ir dukters niekaip neišskiriant, atsižvelgiant į jų padaromus darbus ir atliekamą veiklą. Jokie faktai, esą sutuoktinei ir dukrai ieškovas būtų padaręs kokias nors išimtis ar suteikęs privilegijas – nenustatyti ir Audito ataskaitoje. Ieškovas paaiškino, kad 12 iš 24 darbuotojų įvertintų „labai gerai“ buvo premijuoti, t. y. tas branduolys, kuris vežė visą renginių maratoną bei atliko grandiozinį darbą. Premijos buvo išmokėtos 2019 m. iš 2019 m. sutaupyto biudžeto lėšų už 2018 m. veiklą. Tačiau meras 2020 m. spalio 23 d. potvarkiu (toliau – Potvarkis dėl atšaukimo) informavo atšaukiantis ieškovą iš pareigų „praradus pasitikėjimą ir nustačius kaltus veiksmus“. Visgi meras, galiausiai suradęs pretekstą atleisti ieškovą iš darbo, tikėtina, nenumatė visuomenės reakcijos, kadangi kilus audringam pasipiktinimui, po kelių dienų sustabdė savo Potvarkį dėl atšaukimo, ieškovo atleidimą atidėdamas iki 2020 m. lapkričio 16 d. Tokiu būdu meras dar kartą pademonstravo savo valdžią ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas dėjo visas pastangas siekdamas išsaugoti darbą Centre, kadangi atlyginimas buvo jo pragyvenimo šaltinis, o pati kultūrinė veikla ir sukurtas kolektyvas – itin brangūs asmeniškai. Atsižvelgdamas į mero pageidavimą, be kita ko, išreikštą ir per žurnalistus, ieškovas atvyko pas merą ir pateikė jam raštą, kuriame ieškovas pabrėžė apgailestaujantis, jeigu kokie nors jo veiksmai ar pasisakymai viešoje erdvėje įžeidė merą, tačiau pabrėžė niekuomet nesiekęs menkinti mero autoriteto. Ieškovas nurodė niekuomet nepiktnaudžiavęs savo pareigomis ir prašė mero skirti daugiau laiko atsižvelgti į audito išvadas. Be to, mero nurodymu buvo parengtas ir merui pateiktas pirminis taikos sutarties projektas. Visgi netrukus tapo akivaizdu, kad meras savo pareigų suteikiamą viršenybę siekia panaudoti savo asmeninių ambicijų tenkinimui. Meras pareikalavo, kad ieškovas viešai paskelbtų „pripažinimą, kad neadekvačiai įvertino mero vertinimo metu duotas pastabas ir vėliau audito ataskaitoje pateiktas išvadas [...] pripažįsta, kad dėl savo nesupratimo ir neteisingo įstatymo interpretavimo pažeidė jo nuostatas [...]“. Be to, meras nurodė, kad „Taikos sutartis nesudaroma, o pripažįstamas Šakių rajono savivaldybės ieškinys (t. y. pripažįstant, kad Vertinimo išvada ir potvarkis Nr. MP-16 yra teisėti), nereiškiant pretenzijų į patirtas bylinėjimosi išlaidas“. Tik tokiu atveju, anot mero, būtų atšauktas Potvarkis dėl atšaukimo „be jokių terminų ir bandomųjų laikotarpių“. 2020 m. lapkričio 16 d. meras potvarkiu atšaukė ieškovą iš pareigų (toliau – Galutinis potvarkis dėl atšaukimo), todėl ieškovas mano, kad Potvarkio dėl atšaukimo atidėjimas buvo priemonė ieškovą priversti pripažinti savivaldybės ieškinį kitoje byloje.

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovo atžvilgiu ilgą laiką buvo naudojamas psichologinis smurtas, kuris pasireiškė intensyviais veiklos patikrinimais, neadekvačiomis nuobaudomis, bendradarbiavimo stoka, ignoravimu bei subjektyviu ir nepagrįstu 2019 m. veiklos įvertinimu bei pareiginės algos kintamosios dalies – priedo prie algos panaikinimu. Galiausiai ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, o iki atleidimo, siekiant priversti ieškovą sutikti su visais mero E. P. pageidavimais, ieškovas buvo verčiamas viešai skelbti nepagrįstą informaciją, žeminančią jo orumą, aiškiai nurodant, kad tik įvykdžius mero reikalavimus ieškovas nebus atleistas iš pareigų. Ir atšaukus ieškovą iš pareigų atsakovas viešai žemino ieškovą ir skleidė neteisingą informaciją, iš kurios galėjo susidaryti įspūdis, esą ieškovas neteisėtai išeikvojo ar pasisavino apie 10 000 Eur ir dar neva siūlė susitarti, kad tam tikra informacija nebūtų viešinama. Vadinasi, atsakovas neužtikrino saugios darbo aplinkos ir darbuotojo teisių. Dėl neteisėto ir gerai moralei prieštaraujančio atsakovo atstovo elgesio, kuris laikytinas mobingu, ieškovas patyrė ir vis dar patiria didelį stresą ir išgyvenimus. Ieškovas ilgą laiką buvo žeminamas viešai, kadangi meras dėl savo pareigų turi didesnes galimybes skleisti savo nuomonę ir tai buvo daroma ir atsakovo interneto svetainėje, kuri yra neabejotinai žinoma visiems Savivaldybės gyventojams. Ieškovo atžvilgiu paskleista melaginga informacija, jis buvo verčiamas pasirinkti – viešai žeminti arba susitaikyti su atleidimu iš darbo. Dėl patirto ilgalaikio streso suprastėjo ieškovo miegas, pasitikėjimas savimi ir savivertė..

Neigiamo pobūdžio veiksmų virtinė kilo ir buvo toliau vykdoma paties ieškovo – pradedant viešu Savivaldybės diskreditavimu vietinėje spaudoje dėl 2019 m. Kalėdinės eglutės papuošimo (ne tik neteisingai pateikiant faktus, bet ir siekiant supriešinti gyventojus su Savivaldybe), vėlesniais viešais pareiškimais, o galiausiai – teisiniais procesais prieš Savivaldybę bei itin nepagarbaus pobūdžio terminologija, kuri atsispindi ir patikslintame ieškinyje. Ieškovui teigiant, kad meras jo atžvilgiu ilgą laiką naudojo mobingą, Savivaldybė pažymi, jog būtent meras E. P. per visą aptariamą laiką dėjo visas pastangas tam, kad būtų galima surasti konstruktyvų dialogą – pavyzdžiui: (1) būtent ieškovo veiklos vertinimo metu meras nurodė ieškovui pastabas, kaip turėtų būti koreguojama jo paties ir Centro veikla (nors jau tada pradėjo aiškėti faktai, dėl kurių buvo galima suabejoti, ar meras turi pakankamą pagrindą pasitikėti ieškovu); (2) daugybės neformalių pokalbių metu kvietė konstruktyviam darbui ir dialogui (įskaitant ir derybas dėl taikos sutarties sudarymo); (3) net ir po 2020 m. spalio 23 d. Potvarkio dėl atšaukimo atidėjo jo įsigaliojimo terminą, siekdamas įsitikinti, ar ieškovas yra pasirengęs konstruktyviam darbui. Nepaisydamas to, ieškovas visiškai nereagavo į pagrįstas mero E. P. ieškovui pateiktas pastabas ir jas, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ginčijo DGK, nuolat skleidė tendencingą ir destruktyvią informaciją viešojoje erdvėje (tokiu būdu sudarydamas prielaidas, kad Savivaldybės resursai būtų naudojami būtent ieškovo sukuriamų / sukurtų problemų sprendimui). Meras, siekdamas visuomenei paaiškinti ieškovo atšaukimo priežastis, ne tik Potvarkyje dėl atšaukime referavo į Audito ataskaitą, tačiau išplatino ir viešą pranešimą, kuriame aiškiai išdėstė tokio atšaukimo priežastis. Tokie Savivaldybės veiksmai vertintini kaip visiškai atitinkantys viešąjį interesą, siekiant skaidraus ir viešo BĮ kontrolės proceso.

Atlikto audito metu buvo nustatyti konkretūs pažeidimai, jų mastas didelis ir reikšmingas – susijęs ne tik su vadybiniais elementais, tačiau taip pat ir su viešųjų bei privačių interesų supainiojimu, neracionaliu viešųjų lėšų naudojimu. Pats ieškovas pripažino šiuos pažeidimus egzistuojant. Su patikslintu ieškiniu nepateikti jokie audito metu nustatytus pažeidimus paneigiantys įrodymai, išskyrus tik subjektyvų paties ieškovo vertinimą. Nors patikslintame ieškinyje nuosekliai bandoma paneigti Audito ataskaitoje užfiksuotus faktus (teigiant, jog jie nenustatyti ir neegzistavo), tačiau Savivaldybė pabrėžia, kad būtent Audito ataskaita yra tas įrodymas, kuriame šie pažeidimai užfiksuoti. Audito ataskaitoje, be kitų pažeidimų, aiškiai nurodyta, kad ieškovas neužtikrino skaidraus ir racionalaus lėšų naudojimo. Centrui skiriamos lėšos turi būti naudojamos ne tik taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus (t. y. kiekvienas mokėjimas turi būti tinkamai įformintas), bet taip pat ir taip, kad atitiktų racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Tai yra ypatingai svarbu, kadangi Centras finansuojamas viešosiomis, t. y. Savivaldybės biudžeto, lėšomis, todėl mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami tik griežtai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Savivaldybė pažymi, kad pagal Audito ataskaitoje minimą 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą netinkamai įforminant premijas Centro darbuotojams, buvo išmokėta 9 743,36 Eur dydžio suma. Ieškovo sutuoktinė ir dukra gavo vienus iš didžiausių priedų: I. J. skirta 1 010,32 Eur, o E. Š. – 730,06 Eur dydžio suma. Abiejų jų atžvilgiu priedo skyrimo pagrindas yra „įvertinus labai gerai darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą“. Tai pažeidžia viešąjį interesą, nors būtent Interesų derinimo įstatymas nustato aiškų mechanizmą, kaip šioje situacijoje turėjo elgtis ieškovas – nusišalinti nuo sprendimų savo sutuoktinės ir dukros atžvilgiu (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Ieškovas to nepadarė, todėl tai pagrįstai atsispindi Audito ataskaitoje.

Visa tai pagrindžia, kad patikslintame ieškinyje nurodomi teiginiai apie tai, jog pažeidimai tariamai neegzistuoja, iš esmės netgi nėra vertinimo dalykas, sprendžiant dėl atšaukimo teisėtumo, kadangi atšaukimas galimas net ir nesant ieškovo kaltės. Vienintelė būtina atšaukimo prielaida yra prarastas pasitikėjimas vadovu, kuris, vadovaujantis atšaukimo absoliutumu, yra išimtinai mero diskrecija. Teismas šiuo atveju gali spręsti tik dėl atitikties procedūriniams reikalavimams (t. y. įspėjimo termino atžvilgiu), kurie, atsakovų nuomone, buvo tinkamai įgyvendinti.

Liudytojas E. P. 2021 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas buvo pakviestas į veiklos vertinimą už 2019 m. kaip ir kiekvienas įstaigos vadovas. Per vertinimo pokalbį, meras komisijai ir jam pateikė 2019 m. veiklos užduočių ataskaitą; tiek prašydavo iš visų vadovų. Buvo kalbama apie darbus, kaip sekėsi, kaip jie įvykdyti. Buvo klausinėjama vėliau ir ne visai susiję dalykai su veikla 2019 m., pvz. buvo kalbama apie skirtas premijas darbuotojams, komandiruotę. Kas rūpėjo merui, to ir klausinėjo. Dokumentai dėl premijų, komandiruočių ar kitų finansinių klausimų jam nebuvo pateikti. Finansiniai, komandiruočių, premijų reikalai nebūdavo veiklos vertinimo ataskaitose ir paprastai nebūdavo aptariami. Ataskaitose tokiems dalykams nėra nurodyta vieta ir niekas to nerašo. Ataskaitose nėra nurodomos išmokėtos premijos ar kiti panašūs dalykai, ten užduočių įvykdymo ataskaita. Ieškovo veiklos vertinimas vyko truputį kitaip nei įprastai vykdavo su kitais vadovais. Mano, kad daugiau auditui aktualūs klausimai buvo aptarinėjami, o ne veiklos vertinimo. Meras turėjo dokumentus, kurie jam leido vertinti tam tikrus dalykus, bet pats tiksliai nežino kokie ten dokumentai buvo. Mano, kad meras gavo Centro dokumentus, nes jų paprašė. Spėja, kadangi buvo prasidėjęs auditas, tai Centras pateikė dokumentus auditui ir meras turėjo tuos dokumentus. Pats dokumentų nematė, bet žino kas buvo kalbėta per vertinimo pokalbį. Jautė, kad buvo tendencingai klausinėjama, jau kuris laikas buvo žinoma apie įtampą tarp ieškovo ir mero. Mano, kad viskas prasidėjo nuo ieškovo pavėluoto prašymo dėl vykimo į komandiruotę. Jie vienas kitą pažinojo gerai ir buvo keista, kad taip įsiplieskė dalykai. Centras turėjo gerą vardą, bet vadovo veikla įvertinta „patenkinamai“, nors užduotys užsibrėžtos 2019 m. įvykdytos, todėl norėjosi, kad vertinimas vyktų kitaip. Jis vertinimo pabaigoje minėjo, kad reikia baigti konfliktus ir dirbti kultūros labui. Jam žinoma, kad ieškovas vienintelis 2020 m. iš visų kultūros įstaigų vadovų įvertintas „patenkinamai“.

Liudytoja D. R. 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad auditoriai teikia rekomendacijas ir kartu konsultuoja Savivaldybės administracijos direktorių. Atliekant auditus yra vertinama rizika, analizuojami audituojami subjektai, sritys. Šiuo atveju buvo gautas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimas, patarus dėl darbo užmokesčio ir lėšų panaudojimo rizikos vertinimo, todėl paėmė Centro dokumentus ir įvertino riziką dėl audituojamo subjekto. Visi dokumentai įprastai būna saugomi jos kabinete, tačiau nežino, kur jie buvo jos nedarbingumo laikotarpiu. Atlikus paimtų Centro dokumentų peržiūrą, buvo įžvelgta rizika dėl neaiškaus ir netikslaus individualių administracinių aktų rengimo, dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo įstaigoje, dėl metinio vertinimo, užduočių nustatymo darbuotojams, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti auditą. Vidaus auditas šiais klausimais nebuvo atliktas įstaigoje 12 metų, kas yra labai didelis laiko tarpas, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti vidaus auditą. Vidaus auditas iki rizikų vertinimo nebuvo įtrauktas į audito planą 2020 m., nes neįmanoma visko įtraukti į veiklos planą, visų įstaigų. Dokumentai Centrui grąžinti 2020 m. vasario 18 d., Savivaldybės administracijos direktoriui raštą pateikė 2020 m. kovo 30 d., o pavedimą vykdė remiantis dokumentų kopijomis. Yra buvę atvejų, kai auditas nėra įtrauktas į veiklos planą, bet padaromas rizikų vertinimas pagal pavedimą ir atliekamas auditas įvertinus rizikas. Vykdant auditą, procesas nebuvo aptarinėjamas su meru ar kitais darbuotojais. Rizikų vertinimas atliktas 2020 m. vasario mėnesį ir Centro vertinimo anketos paimtos tokiam vertinimui atlikti. Auditas tikrai atliktas pagrįstai. Paaiškėjo, kad Centro darbuotojų veiklos vertinimo anketose nėra nurodyti siūlymai dėl premijų skyrimo. Svarsto, jog auditas galėjo būti skirtas įvertinus, jog seniai buvo atliktas auditas, kad viešojoje erdvėje buvo girdima, o ir pagal terminus reikėjo atlikti Centro auditą. Viešojoje erdvėje, spaudoje, komunikacijos priemonėse buvo girdima, tačiau negalinti pasakyti kas. Neprisimena straipsnio apie Kalėdų eglutę, jog savivaldybė neprisidėjo prie jos papuošimo. Mano, kad vidaus auditas, kiek atliekant auditą bendrauta su Centro darbuotojais ir vadovu, gauta audito vertinimo anketa, rodo, kad tikrai reikalingas, naudingas auditas veiklai tobulinti. Buvo matoma silpna vidaus kontrolė Centre, o ir patys darbuotojai džiaugėsi, kad vyko auditas. Pateikus audito ataskaitos projektą, buvo pateikti ieškovo dokumentai, pataisymai, bet jiems įvertinti reikalingas laikas ir jų turinys nevertintas. Audito metu taisytis, tobulėti gali, nes auditas yra pagalba. Jeigu vidaus audito metu paruošia veiklą reglamentuojančius teisės aktų pataisymus ir nėra finansinio nuostolio, traktuojama, kad noriai taisosi, tvarkosi ir audito akte tai pažymima. Mano, kad ne tik premijų skyrimas yra svarbus pažeidimas. Audito ataskaitoje pažymėtas ir darbuotojų darbo stažų nefiksavimas, nepatvirtinimas, nuo kurio priklauso darbuotojų darbo užmokesčio pastovioji dalis; dėl papildomo darbo atlikimo ir kiti dalykai nurodyti Audito ataskaitoje. Jai žinoma, kad 2018 m. Centre buvo atliktas auditas, tik nepamena dėl ko. Anksčiau nesidomėjo dėl ieškovo žmonos ir dukros darbo Centre ir pavaldumo ieškovui. Negali atsakyti kaip anksčiau buvo sprendžiami interesų konflikto klausimai. Audito ataskaita visada pateikiama Savivaldybės administracijos direktoriui. Ji niekada neturėjo minčių atlikti nepalankią Audito ataskaitą ar buvus tokio pobūdžio pavedimą. Nustatyti pažeidimai turi įtakos tolimesnei Centro veiklai, o ieškovo pažymėta stebėsena dėl darbuotojų atostogų nėra darbo stažų patvirtinimas. Niekas iš Savivaldybės neįtakojo audito ir nebuvo su ja bendrauta. Audito ataskaita yra jos, auditorės, profesionali, objektyvi išvada. Baigus auditą, Centro direktoriui buvo pateikta įvertinta audito anketa, tačiau buvo sulauktas ieškovo raštas, kuriuo nesutinkama su Audito ataskaitos turiniu. Mano, kad ieškovas pritarė Audito ataskaitoje nurodytoms rekomendacijoms ir jas stengėsi įgyvendinti jo priimtu priemonių planu. Ieškovas bandė žodžiu pasiteisinti dėl jos nustatyto viešųjų ir privačių interesų konflikto. Centrą kaip įstaigą vertina silpnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų teisėtumo, jo kaltų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. J. 2013 m. balandžio 30 d. su Savivaldybės taryba sudarė Darbo sutartį ir nuo 2013 m. gegužės 2 d. pradėjo eiti Centro direktoriaus pareigas (priedas prie ieškinio Nr. 1).

Pateikta informacija apie 2017 m. ir 2019 m. rinkimų rezultatus į Savivaldybės mero postą, kuriuose dalyvavo ieškovas R. J. ir atsakovo Savivaldybės atstovas E. P.. Abejus rinkimus laimėjo E. P. 30–40 proc. persvara ieškovo atžvilgiu (priedai prie atsiliepimo Nr. 1, 2).

2019 m. sausio 24 d. Veiklos vertinimo išvadoje už 2018 m. pasiektus ir 2019 m. planuojamus pasiekti rezultatus, ieškovas buvo Savivaldybės mero buvo įvertintas „labai gerai“ ir pasiūlyta skirti 15 proc. kintamąją darbo užmokesčio dalį (priedas prie ieškinio Nr. 8).

2019 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė Savivaldybės merui prašymą dėl leidimo vykti į komandiruotę 2019 m. balandžio 11 d. Savivaldybės meras informavo ieškovą el. paštu, jog nederina tokio prašymo, kadangi ieškovas pažeidė Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų komandiruočių ir atostogų suteikimo tvarkos aprašo nuostatas, t. y. nepateikė prašymo likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki išvykimo į komandiruotę. 2019 m. gegužės 17 d. Savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MP-50, kuriuo ieškovas įspėtas apie minėto tvarkos aprašo nuostatų pakartotinį nesilaikymą ir galimą atleidimą iš pareigų. Ieškovas nesutiko su šiuo Savivaldybės mero įspėjimu, vertindamas jį kaip per griežtą, atsižvelgiant į padarytą formalų pažeidimą, tačiau Savivaldybės meras paliko įspėjimą galioti. Kaip matyti iš Centro darbo laiko apskaitos žiniaraščio, ieškovas į šią komandiruotę turėjo vykti kartu su sau pavaldžia Centro cirko mokyklos padalinio vadove – savo žmona I. J. (priedai prie ieškinio Nr. 9–11; priedai prie atsiliepimo Nr. 4–7).

2019 m. birželio 13 d. Savivaldybės meras pateikė Centrui prašymą dėl informacijos pateikimo apie Centro 2019 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir įstaigos finansinių operacijų banko išrašų kopijas iki 2019 m. birželio 19 d. (priedas prie ieškinio Nr. 14).

2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovas priėmė įsakymą dėl priemokų ir premijų darbuotojams mokėjimo, kuriuo 12 darbuotojų buvo skirtos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio premijos, įvertinus juos „labai gerai [...] praėjusių kalendorinių metų veiklą“. Tarp šių 12 darbuotojų pateko ieškovo žmona I. J., kuriai skirta 1 010,32 Eur dydžio premija, ir dukra E. Š. – 730,06 Eur (priedai prie atsiliepimo Nr. 9, 10).

2019 m. gruodžio 10 d. spaudos leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas straipsnis apie Kalėdų eglutę ir jos puošimo klausimus, kuriame ieškovas nurodo, jog „[...] tiek miestas, tiek žaliaskarė galėtų atrodyti įspūdingiau, jei lėšų tam skirtų rajono savivaldybė, tačiau viskas organizuojama Šakių kultūros centro ir miesto seniūnijos lėšomis [...] mano, jog savivaldybei turėtų būti „prestižo reikalas“ prisidėti prie miesto puošimo [...]“ (priedas prie ieškinio Nr. 16).

2020 m. sausio 27 d. buvo atliktas ieškovo 2019 m. Veiklos vertinimas, kurį atliko jo tiesioginis vadovas Savivaldybės meras E. P.. Ieškovo Vertinimo išvados 2 punkto „Pasiektų rezultatų vykdant metines veiklos užduotis/vertinimas“ 4.3 papunktyje ieškovas įvertintas „patenkinamai“, kadangi ieškovas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Savivaldybės meras vertinimo pagrindimo skiltyje nurodė: „Pastebėta netvarka įstaigos įsakymuose, komandiruočių klausimais, daug įsakymų su A raidėmis, daug taisymų ranka. Pokalbio metu nebuvo nuoširdaus kontakto ir pastangų suprasti duodamas pastabas. Vertinimuose darbuotojui X suteikiamas labai geras įvertinimas už partinę veiklą, nededamos pastangos panaikinti viešų–privačių interesų konflikto regimybei. Biudžeto lėšos panaudotos neracionaliai, spaudoje skelbiant, kad savivaldybė neprisideda prie miesto papuošimo šventės. Trūksta tarpusavio dialogo su savivaldybės vadovybe dėl planuojamų renginių ir investicijų, darbuotojų tarpe nuteikinėjama prieš vadovus“. Ieškovas su veiklos vertinimo išvada nesutiko ir tai pažymėjo ant veiklos vertinimo išvados padarydamas prierašą: „Užduotys įvykdytos ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Su vertinimo išvada nesutinku“ (priedas prie ieškinio Nr. 17).

2020 m. kovo 19 d. ieškovas kreipėsi į DGK prašydamas Savivaldybę pripažinti Vertinimo išvadą už 2019 metus II ir III skyrius (pasiektų rezultatų įvertinimą „patenkinamai“) bei 2020 m. vasario 6 d. potvarkio Nr. MP-16 2 dalį neteisėtais ir negaliojančiais ir įpareigoti Savivaldybę ieškovo pasiektus tikslus ir rezultatus už 2019 metus įvertinti iš naujo bei priteisti iš Savivaldybės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. DGK išnagrinėjo darbo bylą ir 2020 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2908, kuriuo R. J. prašymą tenkino iš dalies – pripažino Centro direktoriaus R. J. Vertinimo išvados už 2019 m. II ir III skyrius (pasiektų rezultatų įvertinimą „patenkinamai“) bei 2020 m. vasario 6 d. potvarkio Nr. MP-16 2 dalį – neteisėtais ir negaliojančiais ir įpareigojo Savivaldybę ieškovo pasiektus tikslus ir rezultatus už 2019 m. įvertinti iš naujo; prašymą dėl neturtinės žalos atmetė. Savivaldybė, nesutikdama su tokiu DGK sprendimu, pateikė ieškinį, tačiau tiek Marijampolės apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas pripažino Vertinimo išvados II ir III skyrius negaliojančiais. Sprendimo priėmimo dienai yra priimtas Savivaldybės kasacinis skundas (priedai prie ieškinio Nr. 18, 19, 21; priedai prie atsiliepimo Nr. 16, 17).

2020 m. sausio 22 d. Audito skyrius, vykdant Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimą, atliko Centro dokumentų poėmį. Įvertinus Centro darbo apmokėjimą reglamentuojančius dokumentus, darbo santykių reglamentavimo, darbo užmokesčio nustatymo ir tam skirtų lėšų naudojimo srityse, 2021 m. kovo 30 d. Audito skyrius nustatė įžvelgtas rizikas (priedas prie ieškinio Nr. 20). Atsižvelgiant į šias nustatytas rizikas, buvo nuspręsta Centrą įtraukti į 2020 m. audituojamų įmonių planą ir Centro vidaus auditas pradėtas 2020 m. gegužės 19 d., baigtas – 2020 m. rugsėjo 8 d., o 2020 m. rugsėjo 18 d. surašyta Audito ataskaita. Šioje ataskaitoje minimas 21 pažeidimas bei 16 rekomendacijų Centro direktoriui. Taip pat Audito ataskaitoje nurodoma, jog Centro direktorius, pateikus jam Audito ataskaitos projektą, pateikė dalį naujai parengtų įstaigos dokumentų, kuriuose vidaus audito metu nustatyti trūkumai ar neatitikimai teisės aktams buvo pašalinti. Kadangi ieškovas nesutiko su dalimi Audito ataskaitoje nustatytų rekomendacijų, jis pateikė 2020 m. spalio 5 d. „Sprendimą dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. vertinimo ataskaitos Nr. AS3-(24.1)-2 ir joje nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo“, kurioje nurodė, kad Audito ataskaita priimta pažeidžiant VSĮ nuostatas ir nurodė, kad dauguma rekomendacijų jau yra visiškai ar iš dalies įgyvendintos bei pateikė konkrečias datas, iki kurių kai kurios rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai. Dėl Audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų, 2020 m. spalio 12 d., Savivaldybės mero nurodymu, ieškovas pateikė paaiškinimus (priedai prie ieškinio Nr. 20, 25–28, 31).

2020 m. spalio 23 d. meras priėmė Potvarkį dėl atšaukimo, kuriuo ieškovas atšaukiamas iš Centro direktoriaus pareigų, praradus pasitikėjimą ir nustačius kaltus veiksmus, tačiau 2020 m. spalio 28 d. šis Potvarkis dėl atšaukimo buvo sustabdytas iki 2020 m. lapkričio 16 d., per kurį šalys vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Nuo Potvarkio dėl atšaukimo priėmimo ir iki jo sustabdymo, socialiniuose tinkluose pasirodė ieškovo ir jo poziciją palaikančių įrašų, straipsnių spaudoje, taip pat buvo rengiamas mitingas prie Centro, kuriais buvo reiškiamas nepasitenkinimas Savivaldybės mero sprendimu. Nepavykus rasti sutarimo, šiam terminui suėjus, meras priėmė Galutinį potvarkį dėl atšaukimo, kuriuo ieškovas buvo atšauktas iš Centro direktoriaus pareigų (priedai prie ieškinio Nr. 32-34, 40–42).

VTEK 2021 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-888-(2.5), kuriame nurodoma, kad VTEK neturi pakankamo teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl ieškovo veikų atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms, nes tokias veikas ištyrė, jas įvertino ir ieškovui pritaikė atsakomybę Savivaldybė (priedas prie atsiliepimo Nr. 19).

Dėl Savivaldybės mero teisės atšaukti biudžetinės įstaigos vadovą iš pareigų.

Savivaldybės mero Potvarkyje dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Audito skyriaus Audito ataskaitą ir joje išdėstytas išvadas. Nors ieškovas iš dalies ir pripažįsta juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų absoliutumą, tačiau nurodo, kad svarbu atkreipti dėmesį į viešąjį interesą bei tai, kad šiuo atveju Savivaldybės meras neturėjo teisės atšaukti ieškovo iš pareigų, kadangi tokia teisė pagal BĮĮ paskirta Savivaldybės tarybai.

Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) ­– ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (BĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu BĮ yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto, tai reiškia, kad ji ir yra BĮ savininkė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (BĮĮ 4 straipsnio 1, 2 dalys). Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia BĮ vadovą (BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos VSĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Viena tokių funkcijų – savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Kitų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

Taigi VSĮ aiškiai atribota savivaldybės tarybos ir mero kompetencija priimti sprendimus dėl tam tikrų savivaldybės BĮ vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų. BĮ, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas, vadovus priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės meras, o švietimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Kadangi Centras pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą neatitinka švietimo įstaigos sąvokos apibrėžimo, spręstina, kad Savivaldybės meras turėjo teisė atšaukti ieškovą iš pareigų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Centro nuostatų 9.11 punkte, atsižvelgiant į aukščiau esantį išaiškinimą, neatitinkamai VSĮ nurodyta, kad Savivaldybės taryba turi teisę priimti į pareigas ir iš jų atleisti Centro direktorių. Taip pat Centro direktoriaus pareigybės aprašymo 4 ir 5 punktuose nurodyta, kad direktorius yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui, kuris skiria direktorių į pareigas ir iš jų atleidžia, o atskaitingas (steigėjo) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Dėl to teismas nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytu teiginiu, kad ieškovą iš pareigų galėjo atšaukti tik Savivaldybės taryba, bet ne meras.

Ieškovas taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008) nurodo, jog įvertinus BĮ teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su BĮ veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo minima kasacinio teismo nutartis buvo priimta dar iki 2017 m. liepos 1 d., kai galiojo DK, kuris nenumatė darbo sutarties nutraukimo pagrindų, taikomų išimtinai tik juridinio asmens vadovui. Iki to laiko vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-313/2018). Tuo tarpu šiuo metu galiojančio DK VII skyriaus pirmojo skirsnio, reglamentuojančio vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, 104 straipsnis numato, jog be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia BĮ vadovą. VSĮ teisę atleisti BĮ vadovus numato merui (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas). Taigi, skirtinguose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos – atšaukti (DK) ir atleisti (BĮĮ, VSĮ). Tačiau DK 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas šio kodekso normų prioritetas prieš kitus įstatymus, t. y. jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, DK nenustato prioriteto nei BĮĮ, nei VSĮ, nediferencijuojant, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, atšaukimą kalbama, todėl ši norma turi būti taikoma visiems juridinių asmenų vadovams. Atsižvelgiant į tai bei esant sąvokų atleisti ir atšaukti vartojimo nesutapimams skirtinguose teisės aktuose, kaip minėta, pirmenybę teikiant DK normoms, spręstina, jog nagrinėjamu atveju vadovautinasi DK 104 straipsnyje įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu bei šios teisės absoliutumu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka; šios teisės absoliutumą lemia vienasmenio juridinio asmens valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) santykių pobūdis; pagal bendrąją taisyklę nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, nes svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). Paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis. Tik neribojant dalininkų teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016). Darbo santykių nutraukimas, atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisės atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą, kuris nesiejamas su jokiomis sąlygomis, bei į tai, kad DK 104 straipsnio 1 dalyje nėra išskirta, jog vadovo atšaukimo institutas taikytinas tik tam tikros formos juridiniams asmenims, darytina išvada, kad Savivaldybės meras turėjo teisę atšaukti BĮ Centro direktorių – ieškovą – iš pareigų DK 104 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kaip praradus juo pasitikėjimą, nesiaiškinant konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas vadovu, todėl atmestini patikslinto ieškinio Nr. 2–4 reikalavimai. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju prarastą pasitikėjimą Centro vadovu lėmė kalti jo veiksmai. Nuo aplinkybės, ar nustatoma ieškovo kaltė, priklauso įspėjimo termino taikymo būtinumas.

Dėl ieškovo kaltų veiksmų ir Darbo sutartyje numatyto įspėjimo termino.

Pabrėžtina, kad nors Savivaldybės mero teisė atšaukti ieškovą iš pareigų yra absoliuti ir nesiejama su jokiomis papildomomis DK, VSĮ ar BĮĮ įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka, šiuose teisės aktuose taip pat nenustatyta viešojo juridinio asmens savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama DK įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų – pavyzdžiui dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų, tokių kaip įspėjimo terminas ar pan., ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo Darbo sutarties 11 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, jog įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas. Iki 2017 m. liepos 1 d. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, o darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Šios nuostatos, remiantis DK 129 straipsnio 1 dalimi, buvo taikomos darbo sutartį nutraukiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Ieškovas pažymi, kad atsižvelgiant į šias nuostatas, jam turėjo būti taikomas 4 mėnesių įspėjimo terminas, kadangi jis augina vaiką iki 14 metų.

Pabrėžtina, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Darbo sutarties 11 punkte nėra tiesioginės nuorodos būtent į iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129 straipsnį, tuo labiau, neaiškios darbo sutarties sąlygos visada aiškinamos darbuotojo naudai, todėl teismas daro išvadą, kad Darbo sutarties 11 punktu šalys susitarė ir dėl specialių absoliučios teisės atšaukti BĮ vadovą įgyvendinimo sąlygų – įspėjimo terminų nesant darbuotojo kaltei, taigi, Darbo sutarties 11 punktas nėra informacinio pobūdžio punktas bei blanketinė nuostata, todėl nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti ieškovo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą Darbo sutarties 11 punkto nuostatų aspektu svarbu nustatyti pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus ir įvertinti egzistavo ieškovo kaltė ar ne. Šiuo atveju darbdavys pats atsisakė teisės atšaukti ieškovą iš pareigų be įspėjimo, kitaip susitardamas darbo sutartyje, todėl tai nelaikytina atšaukimo iš pareigų absoliutumo pažeidimu. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018).

Nagrinėjamu atveju Savivaldybės meras priėmė Potvarkį dėl atšaukimo vadovaudamasis DK, VSĮ ir BĮĮ įstatymų nuostatomis, tačiau ir atsižvelgdamas į Audito skyriaus Audito ataskaitoje esančias išvadas. Įvertinus ieškinio priedą Nr. 41 – ieškovo ir Savivaldybės mero susirašinėjimų bei teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad Savivaldybės meras nepasitikėjimą ieškovu motyvavo Audito ataskaitoje nurodytais kaltais ieškovo veiksmais, iš jų išskiriant Interesų derinimo įstatymo, Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų pažeidimus bei Centro darbuotojų vertinimo procedūrų pažeidimus. Reiškia, būtent Audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų įvertinimas aktualus ieškovo (ne)kaltiems veiksmams nustatyti.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis faktiniais duomenimis, vadinamais įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

Tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas teigė, kad Audito ataskaitoje nėra užfiksuoti pažeidimų padarymo faktai, kad tai tėra auditorės nuomonė, tačiau teismas nesutinka su tokiais ieškovo pusės teiginiais, kaip neatitinkančiais byloje esančios medžiagos. 2020 m. gegužės 19 d. – 2020 m. rugsėjo 8 d. Centre buvo vykdomas vidaus auditas, kurio Audito ataskaitos išvadose nurodyti 21 pažeidimas ir 16 rekomendacijų Centro direktoriui. Byloje nustatyta, kad dar atliekant įstaigoje auditą, ieškovas atsižvelgdavo į Audito skyriaus pastebėtus pažeidimus ir neatitikimus teisės aktams, teikdavo taisymus, šalindavo nustatytus trūkumus. Taip pat, kai ieškovui buvo pateikta Audito ataskaita, jis reagavo į joje esančius Centre nustatytus pažeidimus ir rekomendacijas jam, kaip Centro direktoriui, kurių dalį pripažino 2020 m. spalio 5 d. „Sprendime dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. vertinimo ataskaitos Nr. AS3-(24.1)-2 ir joje nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo“. Juolab 2020 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė „Rekomendacijų, pateiktų vidaus audito ataskaitoje, įgyvendinimo planą“, kuriame pasisakė dėl visų Audito ataskaitoje nustatytų rekomendacijų įgyvendinimo ir nurodė jų įgyvendinimo terminus. Teismas sprendžia, kad nors ieškovas iš pradžių ginčijo, dalį nustatytų pažeidimų Audito ataskaitoje, tai nepaneigia fakto, kad tokie pažeidimai ieškovo vadovaujamame Centre buvo nustatyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad Audito skyriaus vykdytas vidaus auditas ir Audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų visuma laikoma kaip tinkamas įrodymas juridinio asmens vadovo kaltei pagrįsti (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-284-638/2019).

Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad kai kurie nustatyti pažeidimai yra formalūs, bendro pobūdžio, nelaikytini dideliais ar priimti sprendimai juos šalinti dar iki Audito ataskaitos pateikimo (pvz. Audito ataskaitos išvadų 2, 11, 13), tačiau teismas atkreipia dėmesį į Audito ataskaitos išvadų 5, 6, 7, 8, 10 punktuose nurodytų pažeidimų, kurie buvo akcentuojami tiek šalių procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu bei, kaip nurodyta aukščiau, šių pažeidimų konstatavimu Savivaldybės meras motyvavo ieškovo atšaukimą iš pareigų. Šiuos pažeidimus galima suskirstyti į 3 grupes: 1) Centro darbuotojų darbo apmokėjimo pažeidimai, 2) Centro darbuotojų premijavimo pažeidimai bei 3) Centro vadovo viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Šiuo atveju neaktualus nustatytų pažeidimų visumos kiekybinis pobūdis, todėl teismas daro išvadą, kad užtenka vien šių pažeidimų konstatavimo fakto, jog būtų suponuota ieškovo kaltė, dėl kurios prarastas Savivaldybės mero pasitikėjimas juo.

Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditą buvo nustatyta, jog ieškovas, kaip direktorius, neužtikrino Centre vidaus kontrolės sukūrimo, jos sukūrimo ir tobulinimo; Centro nuostatų atitikimo įstaigos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams; darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo režimo ir darbo laiko apskaitos aiškumo ir skaidrumo; pažeidė Interesų derinimo įstatymą ir kt. leidžia daryti išvada, kad ieškovas prarado Savivaldybės mero pasitikėjimą dėl savo kaltų veiksmų. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo kalti veiksmai pasireiškė aplaidžiu neveikimu. Ieškovas, kaip BĮ vadovas, turėjo pareigą užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nebūtų nei Interesų derinimo įstatymo, nei kitų teisės aktų pažeidimų, ieškovas turėjo pareigą nusišalinti nuo sprendimų savo sutuoktinės ir dukros atžvilgiu, laikantis nustatytos tvarkos, būtų užtikrintas įstaigos veiklos skaidrumas. Tačiau ieškovas jam, kaip BĮ vadovui, priskirtų pareigų tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad Centro direktorius netinkamai organizavo kultūros centro veiklą ir netinkamai jai vadovavo, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad teisės aktų reikalavimų Centre būtų laikomasi, pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas vykdė netinkamai.

Teismas pažymi, kad nors Savivaldybės mero pasitikėjimo ar nepasitikėjimo BĮ vadovu lygis apskritai teismo negali būti įvertintas, tačiau teismas turi įsitikinti, kad nepasitikėjimui buvo objektyvios priežastys sprendžiant dėl vadovo kaltės, ir kad vadovas nėra atšauktas diskriminaciniais pagrindais, įskaitant ieškovo keliamą versiją, kad jis atleistas dėl viešų pasisakymų bei politinių motyvų, t. y. įsitikinimų ir pažiūrų bei narystės politinėje partijoje (DK 26 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju minėti trūkumai, pažeidimai, netinkami administraciniai sprendimai, teisės aktų nustatytų pareigų nesilaikymas, suponuojantys ieškovo kaltę, neabejotinai galėjo sukelti ir sukėlė Savivaldybės merui nepasitikėjimą ieškovu ir jo galimybėmis toliau eiti direktoriaus pareigas. Daroma išvada, kad atšaukimą iš BĮ vadovo pareigų lėmė ne jo dalyvavimo politinėje veikloje faktas ar vieši pasisakymai, o, kartu atsižvelgiant į jau nurodytus pažeidimus Audito ataskaitoje, ir susiklosčiusi interesų konflikto situacija, kurios ieškovas dar kurį laiką gavęs Audito ataskaitą ar jos projektą, nepripažino ir nesutiko spręsti, pagal Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu, nusišalinimo nuo sprendimų, susijusių su jo sutuoktine ir dukra, mechanizmą (Audito ataskaitos projektas ir pati Audito ataskaita priimta, atitinkamai 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 18 d., o ieškovas pateikė prašymą Savivaldybės merui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo rekomendacijų 2020 m. spalio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo 2019 m. rugsėjo 26 d., kai ieškovas skyrė premijas savo sutuoktinei ir dukrai). Šiuo aspektu, teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad būtent BĮ vadovo, pažeidusio Interesų derinimo įstatymą, atšaukimas iš vadovaujančių pareigų užtikrina viešojo intereso gynimą ir jo viršenybę prieš, šiuo atveju, nors ir apdovanojimus pelniusią vykdytą Centro ir jo vadovo kultūrinę veiklą. Teismo vertinimu, yra nustatyta, kad ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų ir sprendžia, kad atsakovė Savivaldybė neturėjo pareigos taikyti Darbo sutarties 11 punktą ir įspėti ieškovą DK numatytu terminu apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi, kaip minėta, ieškovas buvo atšauktas iš pareigų dėl kaltų veiksmų. Taigi atmestini patikslinto ieškinio reikalavimai dėl Darbo sutartyje esančio atleidimo įspėjimo termino taikymo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą grindžia ieškovo atžvilgiu naudotą psichologinį smurtą, pasireiškusį intensyviais veiklos tikrinimais, neadekvačiomis nuobaudomis, subjektyvia ir nepagrįsta Vertinimo išvada už 2019 m., neteisingos informacijos skleidimu ir kt. Dėl tokio neteisėto atsakovo atstovo Savivaldybės mero elgesio, kuris laikytinas mobingu, ieškovas patyrė ir vis dar patiria didelį stresą ir išgyvenimus – suprastėjo ieškovo miegas, pasitikėjimas savimi ir savivertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011). Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vienu iš atvejų grindė, jo nuomone, neteisėtu jo atšaukimu iš Centro vadovo pareigų, apie kurį buvo pranešta Savivaldybės internetiniame puslapyje ir jo atžvilgiu išsakytų žeminančių komentarų bei neteisingos informacijos skleidimo, dėl ko jis teigia patyręs neigiamų išgyvenimų. Pripažinus, kad ieškovas iš pareigų atšauktas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų Savivaldybės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavės atsakomybei kilti. Informacijos apie ieškovo atšaukimą iš Centro vadovo pareigų paskelbimas savaime nėra neteisėtas veiksmas. Teismas sutinka, kad situacija, kai asmuo, nors ir teisėtai, atšaukiamas iš pareigų, kurias užėmė nuo 2013 m., savaime sukelia tam tikrą stresą ir neigiamus išgyvenimus, vis tik, esminė šios bylos aplinkybė yra ta, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas ne siekiant asmeniškai jam pakenkti kaip asmeniui ar politiniam konkurentui, bet nustačius jo kaltus veiksmus, dėl kurių prarastas pasitikėjimas juo, kaip juridinio asmens vadovu. Dėl to ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo patirtos neturtinės žalos negalima sieti su kokiais tai tyčiniais neteisėtais atsakovės Savivaldybės veiksmais. Iš esmės ieškovas atsakovės kaltę dėl jam padarytos neturtinės žalos sieja vadovaudamasis subjektyvia nuomone, o ne teisiniais argumentais. Taip pat teismo vertinimu, ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, t. y., jog jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo itin stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą. Ieškovas teigė, kad buvo intensyviai tikrinta jo vadovaujamo Centro veikla, tačiau pateikė tik vieną jo teiginį pagrindžiantį dokumentą – 2019 m. birželio 13 d. Savivaldybės mero prašymą dėl informacijos pateikimo. Teismo posėdžio metu Savivaldybės meras be to paaiškino, kad netenkino ieškovo prašymo suteikti Centrui aukščiausią kategoriją, kadangi Centro kolektyvai (orkestras, kaimo kapela) „baigia išsivaikščioti“, muzikuojantys miestiečiai neburiami į jokius meno kolektyvus, o iš esmės Centro veikloje remiamasi Šakių cirko mokykla. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl jo atšaukimo iš Centro vadovo pareigų, jam buvo konstatuoti kokie nors sveikatos sutrikimai, sumažėjo galimybė konkuruoti darbo rinkoje, atsirado sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai. Ieškovo teigiamas atsakovo Savivaldybės siekis ją pažeminti, politinis susidorojimas byloje nenustatytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įvairūs pasisakymai per viešąsias informavimo priemones, socialiniuose tinkluose, buvo skelbiami ir paties ieškovo iniciatyva.

Šiuo aspektu svarbu pasisakyti ir dėl ieškovo pusės teiginių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu, jog prieš ieškovą buvo nukreipta ir vidaus audito procedūra. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo vertinimu bei atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 10 d. spaudoje pasirodė straipsnis apie Kalėdų eglutę ir jos puošimą, kuriame ieškovas nurodė, jog prie jos puošimo Savivaldybė neprisidėjo ir neskyrė tam lėšų. Teismo posėdžio metu Savivaldybės meras pripažino, jog būtent tokie ieškovo pasisakymai ir paskatino jį, laikantis VSĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų, nustatyti kaip valdomas Centro biudžetas, kadangi Savivaldybė Centrui skiria lėšas, į kurių panaudojimą turėtų patekti ir Kalėdų eglutės puošimas. Todėl, kaip ir minėta aukščiau, įvyko Centro dokumentų poėmis, 2021 m. kovo 30 d. buvo nustatyti rizikos faktoriai, dėl kurių 2020 m. gegužės 19 d. ir pradėtas Centro auditas bei sekę nustatyti pažeidimai Audito ataskaitoje. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog Centro vidaus auditas buvo atliekamas siekiant asmeniškai pakenkti ieškovui dėl jo pažiūrų ir priklausymo politinei partijai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymo tenkinti priteisti neturtinę žalą, pagrindo nėra ir šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas atmetamas, o atsakovės Savivaldybės – tenkinamas.

Atsakovė Savivaldybė nurodė patyrusi 3 642,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, jos neviršija rekomenduojamų dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą. Todėl atsakovės prašymas tenkinamas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 5 Eur, todėl šios išlaidos nėra priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti Šakių rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 18772814, iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 642,10 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.