- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-1500-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01407-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2232-213/2017 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3209-231/2015 nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistą išlaikymą, sprendimo 2.3.1 punktą išdėstant taip: „nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui pareiškėjas D. K. moka po 450 Eur periodinių įmokų nuo 2017-05-17 iki dukters pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini)“; sprendimo 2.3.2 punktą išdėstant taip: „nepilnametės dukters S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui pareiškėjas D. K. moka po 400 Eur periodinių įmokų nuo 2017-05-17 iki dukters pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad teismo sprendimu atsakovas įpareigotas dukrai A. K. iki jos pilnametystės teikti 150 Eur/ mėn. išlaikymą, o dukrai S. K. – 250 Eur/mėn. išlaikymą. Ieškovės teigimu, abiejų dukrų poreikiai jau kuris laikas yra ženkliai padidėję, tačiau atsakovas nesutinka prisidėti prie jų tenkinimo. Ieškovė pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, per šį laiką pragyvenimas pabrango, mergaitės paaugo ir dėl to jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, aprangai, kitiems poreikiams, bet ir socialinėms reikmėms. Abi mergaitės nuo 2010 m. rugsėjo lanko Elektrėnų sportinių šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“ ir maždaug kas metus ar dvejus pereina į aukštesnį šokių lygį; nuo 2016 m. rugsėjo mokosi bei tobulina savo anglų kalbos žinias lankydamos privačias pamokas. Be to, nuo 2015 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 325 Eur iki 380 Eur, todėl, anot ieškovės, vien šis faktas įrodo papildomai atsiradusias dukrų priežiūros ir išlaikymo išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vieno vaiko, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tik 532 Eur per mėn., todėl viena, gimus trečiam vaikui, nebeišgalės vienasmeniškai prisiimti dukrų poreikių padidėjimo.Atsakovas D. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teigė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo tik pusantrų metų, ir per tą laiką dukterų poreikiai ženkliai nepakito, ieškovės turtinė padėtis taip pat nepablogėjo. Pažymėjo, kad dukra S. K. šokių studiją lankė jau santuokos nutraukimo metu, ir jos išlaikymui pakako 250 Eur per mėnesį, A. K. pakako 150 Eur per mėnesį, be to, dukra S. K. jam ne kartą minėjo, kad nori nebelankyti šokių būrelio. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl išlaidų, reikalingų vaikų išlaikymui. Anot atsakovo, ieškovės pateiktas paskaičiavimas yra nerealus, ieškovė nepagrindė visų išlaidų įrodymais. Nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ termoizoliuotoju-pastolininku, jo pajamos 2016 m. vidutiniškai siekė 579 Eur per mėnesį. Jam buvo mokami dienpinigiai, skiriami pragyvenimui darbo užsienyje metu. Iš gaunamo atlyginimo turi išlaikyti save, būstą, mokėti solidarias paskolas, kurių daugumą perėmė po santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko nekilnojamasis turtas, kuris buvo nedidelės vertės, jam būtina renovacija, dėl to buvo paimtos paskolos; turi 19 m. senumo automobilį, santaupų neturi. Darbas yra kitoje gyvenamojoje vietoje, į kurį vyksta savo transportu, patiria kuro išlaidas. Atsakovo paties pragyvenimo išlaidos – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, paskolų grąžinimui, kurui, mašinos eksploatacijai, yra apie 500 - 600 Eur per mėnesį. Esant tokiai turtinei padėčiai, šiuo metu negali teikti dukroms ieškovės prašomo išlaikymo, todėl nesutinka dėl jo padidinimo. Nurodė, kad nėra atsakingas už ne savo vaiką. Be to, tikėtina, kad jei ieškovė ryžosi gimdyti trečią vaiką, turi draugo palaikymą ir išlaikymą. Atsakovui žinoma, kad ieškovės draugas dirba Lietuvos įmonėje, yra siunčiamas dirbti į Daniją. Ieškovė su visais trimis vaikais bei draugo dukra iš jo ankstesnės santuokos skrido į Daniją. Ieškovė perka vaikams brangias dovanas. Tokie veiksmai, anot atsakovo, rodo, kad ieškovei lėšų netrūksta. Pažymėjo, kad turi sveikatos problemų, jam diagnozuota stuburo osteochondrozė, susidėvėję keli stuburo diskai, dėl sveikatos problemų ketina keisti darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3209-213/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, priteisdamas iš atsakovo dukters A. K. išlaikymui 250,00 Eur, o dukters S. K. išlaikymui – 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo 2017 m. gegužės 24 d. iki dukterų pilnametystės.Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnametės dukros yra perspektyvios šokėjos, turinčios gabumų, dalyvaujančios šokių konkursuose ir laiminčios apdovanojimus. Neabejotina, kad šokių mokytojų pastebėtus vaiko gebėjimus reikia ugdyti, o pareiga sudaryti tam reikiamas sąlygas pirmiausia tenka tėvams.Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis iš esmės yra panaši.Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad, padidėjus vaiko poreikiams, atsirado išlaidos papildomam vaiko ugdymui. Be to, didėjant visų paslaugų, produktų kainoms, padidėjo lėšų poreikis dukrų kasdieniniam išlaikymui (maistui, rūbams, avalinei, higienos priemonėms, mokymosi priemonėms ir kt.). Ieškovė, siekdama užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas gyventi, patiria išlaidų būstui, kuriame gyvena vaikai, išlaikymui (šildymui, elektros energijai apmokėti).Įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų dabartinį amžių, jų poreikius, atsižvelgęs į tai, kad, bylos duomenimis, vaikai lanko šokius, nuolat dalyvauja šokių konkursuose, taip pat dalyvauja papildomose anglų kalbos pamokose, teismas sprendė, kad tam, jog jie turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visavertėmis asmenybėmis, jiems reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos savirealizacijai. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukroms yra atitinkamai 12 ir 15 metų, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad išaugo jų poreikiai mokymosi priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai (turi nežymų sveikatos sutrikimą), higienai, laisvalaikiui, o taip pat padidėjo išlaidos maistui.Taigi teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, padarė išvadą, kad pagal išaugusius vaikų poreikius tikslinga priteisti didesnį išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos 2018 m. sausio 4 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2017 metų lapkričio mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimu vaikams nustatytą išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio pagrindu, privalėjo teismui pateikti įrodymus, kokios po teismo sprendimo priėmimo atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, t. y. pateikti įrodymus apie vaikų poreikiams faktiškai skirtas, o ne deklaruojamas išlaidas, kad pagrįstų esminį sąlygų pasikeitimą. Ieškovė, paduodama ieškinį, akcentavo išaugusius vaikų poreikius, išskirdama jų lankomus sportinių ir kitų šokių užsiėmimus bei anglų kalbos korepetitorių poreikį. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės, tačiau visiškai neanalizavo aplinkybių (jeigu tokios yra), sudarančių pagrindą konkrečioje byloje pakeisti nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydį, ir jas pagrindžiančių įrodymų, abstrakčiai ir formaliai pasisakydamas, kad pagal išaugusius vaikų poreikius tikslinga priteisti didesnį išlaikymą.Teismas nesiaiškino abiejų tėvų turtinės padėties ir jos pasikeitimo po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, priėmimo. Tokio dydžio išlaikymą vaikams, kurį iš atsakovo prašo priteisti ieškovė, gali teikti tik labai dideles pajamas gaunantys tėvai, kokiais nėra nei ieškovė, nei atsakovas, tačiau teismas nesiaiškino, iš kokių šaltinių vaikų poreikius tenkina arba ketina tenkinti ieškovė. Dėl šių procesinių pažeidimų teismas nepagrįstai padidino vaikams mokėtiną išlaikymą iki bendros 550 Eur per mėnesį sumos, kas sudaro apie 80-90 proc. atsakovo 600-700 Eur darbo užmokesčio.Vien subjektyviais vaikų motinos paskaičiavimais sudarytos lentelės, nesant oficialių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, negali būti pagrindas konstatuoti, kad dukros A. K. poreikiams kiekvieną mėnesį vidutiniškai faktiškai išleidžiama 900 Eur, o S. K. – 800 Eur per mėnesį. Pagal ieškovės paskaičiavimus, vien dukters A. K. mėnesio poreikių patenkinimui reikėtų beveik visų abiejų tėvų mėnesio pajamų.Prieš susilaukdama trečiojo vaiko, ieškovė privalėjo įvertinti socialinę riziką ir objektyvias galimybes išlaikyti tris nepilnamečius vaikus.Iš ieškovės pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kiek ieškovė yra patyrusi faktinių išlaidų dukterų anglų kalbos žinių tobulinimui, kadangi oficialių mokėjimų dokumentų į bylą nepateikė. Be to, ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šokių klubų išduotų pažymų duomenimis, tačiau mokėjimus patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.Šokių lankymo ir anglų kalbos mokymosi poreikiai nėra priskirtini prie būtinųjų vaikų poreikių. Dar daugiau, ieškovė, inicijuodama tokios apimties neformaliojo ugdymo veiklos lankymą, privatų anglų kalbos mokymąsi, nederino savo sprendimų su atsakovu. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės dukros arba viena iš jų pasižymėtų išskirtiniais sugebėjimais. Atsakovas pritaria protingam vieno šokių būrelio lankymui, o ne kelių šokių studijų, be to, sportinių šokių būrelį dukros lankė dar šalims gyvenant santuokoje ir teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu.Teismui pateikti duomenys apie sportinių šokių aprangos kainas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė tokias išlaidas faktiškai yra patyrusi. Tūkstančius eurų kainuojantys rūbai šokių konkursams nėra laikytini būtinuoju poreikiu konkrečios bylos kontekste. Be to, ieškovė, užsiimdama siuvimo veikla, turi galimybę pasiūti rūbus dukrų šokių pasirodymams, ir, kiek atsakovui yra žinoma, ji juos siuva ne tik dukroms, bet ir pagal užsakymus.Teismas, padidindamas nepilnametei dukrai A. K. priteisto išlaikymo dydį 100 Eur, o S. K. – 50 Eur, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Priešingai nei tvirtina atsakovas, ieškovė pagrindė esminį vaikų poreikių pasikeitimą po šalių santuokos nutraukimo, ką sprendime nustatė ir teismas.Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė rūbų pati nesiuva; byloje yra įrodymų, kad mergaitės yra perspektyvios bei profesionalios šokėjos, kurioms šokiai yra ne vien hobis, bet ir talentas, siejamas su dukrų ateitimi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja, atsakydama į klausimus, nurodė, kad ir talentas yra poreikis, o atsakovas pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu yra patvirtinęs, kad neturi nieko prieš šokius, kas paneigia apeliaciniame skunde tendencingai formuojamą nuomonę apie neva su atsakovu nederintų sprendimų priėmimą, kiek tai susiję su dukrų poreikiais.Byloje buvo pateiktas išrašas iš el. dienyno, iš kurio matyti, kad anglų kalbos korepetitorius yra būtinas, nes dukrų anglų kalbos rezultatai yra itin prasti, be to, dalyvaujant tarptautiniuose šokių konkursuose bei stovyklose bendravimas vyksta vien anglų kalba.Byloje buvo minėta, kad tiek už privačias anglų kalbos pamokas, tiek už šokius, tiek kitas išlaidas ieškovė atsiskaito grynais pinigais ir ne jos prievolė yra išduoti pakvitavimą apie grynųjų pinigų gavimą; dalies išlaidų, pavyzdžiui, visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė ir kt., įrodinėti apskritai nereikia.Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas tinkamai bei detaliai išanalizavo tėvų turtinę padėtį ir jos pasikeitimą po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, priėmimo. Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo pajamomis, neatitinka tikrovės. Tai, kad teismas nustatė, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, neliudija blogos atsakovo finansinės padėties, priešingai, patvirtina ją esant tvarią ir gerą. Be to, visos abejonės dėl atsakovo gaunamų pajamų ir turtinės padėties turi būti vertinamos dukrų interesų naudai.Atsakovas ignoruoja įstatyme bei teismų praktikoje pripažintą poziciją, kad vaikų poreikiai yra prioritetiniai, nes savo asmeninius poreikius laiko prioritetiniais dukrų atžvilgiu. Atsakovas negalėjo nurodyti, kokių priemonių ėmėsi, siekdamas gauti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, žinodamas, kad dukrų poreikiai didėja. Atsakovas byloje pripažino, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo 2.3.2 punkte, už S. K. priteisto 250 Eur išlaikymo, paslėptas šalių susitarimas, kad 100 Eur yra atsakovo skiriama suma ieškovės kreditui dengti pagal 4.3 punktą, o kiekvienai dukrai atsakovas skiria po 150 Eur/ mėn. išlaikymą, kas reiškia, kad formaliai netgi po ginčo sprendimo priėmimo dukrų išlaikymui atsakovo skiriama suma bus ne 250 Eur A. K. ir 300 Eur S. K., o 250 Eur A. K. ir 200 Eur S. K..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo padidinimo.CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Apelianto teigimu, ieškovė, prašydama pakeisti (padidinti) teismo sprendimu vaikams nustatyto išlaikymo dydį, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius vaikų poreikiams faktiškai skirtas, o ne deklaruojamas išlaidas, tačiau ieškovė jokių oficialių mokėjimų dokumentų į bylą nepateikė. Teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Kaip minėta, pagal įstatymą, pagrindas pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį yra pasikeitę vaiko poreikiai. Taigi vienas iš tėvų, kreipdamasis į teismą dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, turi įrodyti padidėjusius vaiko poreikius, o ne faktiškai skirtas (padidėjusias) išlaidas vaiko poreikių tenkinimui.Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą galėtų teikti tik labai dideles pajamas gaunantys tėvai, o ieškovės pateiktos išlaidų paskaičiavimo lentelės neįrodo, kad dukrų poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį vidutiniškai išleidžiama 900 Eur ir 800 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad skundžiamu teismo sprendimu iš apelianto priteistas išlaikymas buvo padidintas atitinkamai 100 Eur ir 50 Eur kiekvienam vaikui, t. y. iki 250 Eur ir 300 Eur per mėnesį, todėl tai, kad ieškovė, kaip teigia apeliantas, prašė priteisti iš apelianto tokio dydžio išlaikymą, kurį gali teikti tik labai dideles pajamas gaunantys tėvai (450 Eur ir 400 Eur per mėnesį), apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės.Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė visas aplinkybes, susijusias su abiejų tėvų turtine padėtimi, t. y. kiek ir kokio turi turto, kokio dydžio pajamas gauna ir pan. Teismas, be kita ko, nustatė, kad be pagrindinio darbo užmokesčio, kurio dydis yra 600-700 Eur, apeliantas taip pat gauna dienpinigius pragyvenimui užsienyje, kas padidina jo per mėnesį disponuojamą pinigų sumą iki 1 519,75 Eur. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinamas ne tik į jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad 100 Eur ir 50 Eur vaikams padidintas išlaikymas apeliantui būtų nepakeliama finansinė našta.Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad ieškovė, prieš susilaukdama trečiojo vaiko, privalėjo įvertinti socialinę riziką ir objektyvias galimybes išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu teismo sprendimu vaikams nustatyto išlaikymo dydis buvo pakeistas (padidintas) atsižvelgiant ne į pasikeitusią tėvų turtinę padėtį (nors, pagal teismų praktiką, kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų atsiradimas taip pat gali būti siejamas su esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu), o į pasikeitusius vaikų poreikius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ir apelianto finansinė padėtis iš esmės yra panaši.Taigi nagrinėjamu atveju vaikams nustatytas išlaikymas buvo padidintas dėl pasikeitusių vaikų poreikių.Apelianto teigimu, šokių lankymas ir anglų kalbos mokymasis, kuriais ieškovė ir teismas grindė išlaikymo vaikams padidinimą, nėra priskirtini prie būtinųjų vaikų poreikių. Nors apeliantas yra teisus, kad nurodyti poreikiai nėra būtinieji, vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Byloje yra duomenų, kad apelianto dukros yra gabios šokiams, šokių konkursuose laimi apdovanojimus, kas paneigia apelianto teiginius, kad byloje nėra įrodymų apie jo vaikų išskirtinius gebėjimus; kita vertus, visapusiškas vaiko lavinimas negali būti siejamas vien tik su išskirtinių gebėjimų turėjimu.Apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų, kad, augant vaikams, poreikių, susijusių su šokiais, tenkinimas susijęs su didesnėmis išlaidomis (palyginti su buvusiomis teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu); taip pat nepagrindė, kad papildomas anglų kalbos mokymasis nagrinėjamu atveju nėra objektyviai būtinas ir/ ar pateisinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, padidėjusius vaikų poreikius teismas nagrinėjamu atveju susiejo ne tik su vaikų gebėjimų ugdymu ir pomėgiais (t. y. papildomų anglų kalbos pamokų ir šokių lankymu), bet ir su vaikų amžiumi bei padidėjusiomis paslaugų bei produktų kainomis. Pastarųjų aplinkybių apeliantas neginčijo, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad iš apelianto vaikams priteistas išlaikymas buvo padidintas atitinkamai 100 Eur ir 50 Eur, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai ir/ ar neproporcingai padidinęs vaikams nustatytą išlaikymą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Apeliaciniame skunde apeliantas prašė priimti naujus įrodymus – 2018 m. sausio 4 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. lapkričio mėnesį.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo, jog apelianto darbo užmokestis (neįskaitant dienpinigių) yra apie 600-700 Eur, taip pat tai, kad, kaip minėta, nustatant tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jų gaunamų pajamų dydis, bet ir kitos, nutarties 19 punkte nurodytos, aplinkybės, pateiktus įrodymus atsisako priimti kaip neturinčius esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiama 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.