- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 1-2613-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34609-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis autošaltkalviu, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per bausmės laiką tęsti darbą;
2) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, ir jam paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per bausmės laiką tęsti darbą, bei 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Taip pat jam paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Iš A. S. išieškota 1 750 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi ir parodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d., po darbo, apie 18 val., nuėjo pas kaimyną. Būnant pas jį namie, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 400 gramų degtinės ir 2 litrus alaus, o 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.40 val., nusprendė nuvažiuoti iki močiutės, adresu (duomenys neskelbtini), ir atnešti jai vandens, kadangi ji jo namie neturi. Jis sėdo vairuoti draugui priklausantį (pagal pirkimo – pardavimo sutartį) automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant, ties pastatu (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad kažkur pradūrė automobilio ratą, todėl sustojo šalikelėje. Netikėtai prie jo priėjo du vyrai, kurie paėmė automobilio raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę pareigūnai patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė virš trijų promilių girtumą. Po patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu jį nuvežė į policijos komisariatą. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant piniginę baudą, kadangi šio metu dirba ir turi pastovias pajamas. Vairuotojo pažymėjimas iš jo buvo atimtas maždaug prieš 10 metų, jo neperlaikė (b. l. 25).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris elgiasi agresyviai, priešinasi. Pranešėjas laukia, prašo paskubėti. Automobilis – SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiojo patrulio E. I. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.50 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris elgiasi agresyviai, priešinasi. Laukia, prašo paskubėti. Automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko pranešėjas R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareigūnams paaiškino, kad jis, apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo po visą kelią. Kai minėtas automobilis sustojo, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas priėjo prie minėto automobilio ir atidarė vairuotojo duris, kaip vėliau paaiškėjo vairuotojo – A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Todėl pranešėjas iškvietė pareigūnus. Pirmasis patikrinimas buvo atliktas apie 22.03 val. su alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0104, patikros sertifikato Nr. 0969419, ir buvo nustatytas 3,44 promilių girtumas. Antrasis tikrinimas buvo atliktas apie 22.27 val. su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104, patikros sertifikato Nr. 0969419, ir buvo nustatytas 3,44 promilių girtumas. Minėtas pilietis 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.04 val., buvo sulaikytas ir pasodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), apie 23.15 val., buvo pristatytas į Vilniaus miesto OVS, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietoje buvusio pranešėjo buvo priimtas rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis matė vairavimo faktą (b. l. 7).
R. V. 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.45 val., šalia darbo, esančio (duomenys neskelbtini), bėgiojo ir pamatė automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, važiuodamas keliu, trenkėsi į šaligatvio bortelį priekinėmis padangomis ir sustojo. Priėjus prie automobilio, pilietis mėgino važiuoti, tačiau jis atidarė dureles. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki policijos pareigūnams atvykstant, asmuo alkoholio nevartojo, jis jį stebėjo iki tol, kol atvyko pareigūnai (b. l. 31).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0104 ir patikros sertifikato Nr. 0969419 duomenys patvirtina, kad A. S. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.04 val., buvo nustatytas 3,44 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.27 val., buvo nustatytas 3,44 promilės girtumas (b. l. 10, 11, 12).
Vilniaus apskrities VPK PR 2019 m. rugpjūčio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. S. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0104 (patikros sertifikato Nr. 0969419), pirmą kartą – 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.04 val., buvo nustatytas 3,44 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.27 val., buvo nustatytas 3,44 promilės girtumas (b. l. 9).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – K. S. (b. l. 13).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio SAAB 9-5 ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 1 130 Eur, be PVM buvo 934 Eur (b. l. 15).
Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis nustatyta, kad automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuleistos padangos (b. l. 32-36).
2019 m. rugpjūčio 13 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 37).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K. S., buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 38).
Vilniaus apskrities VPK 2019 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 46).
Vilniaus apskrities VPK 2019 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (du pažeidimai) už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 45).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. S. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.44 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. S. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis (b. l. 55-56, 57).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, vėlyvo vakaro metu, apie 21.50 val., vairuotojui nustatytas 3,44 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis išgėrė 400 gramų degtinės ir 2 litrus alaus. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – gana jauno amžiaus (40 metų), nevedęs, dirbantis autošaltkalviu, teistas (taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam) (b. l. 47-51), baustas administracine tvarka (b. l. 52-54). Duomenų apie A. S. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė. Kaltinamojo A. S. teigimu, jis jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 25).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. S., sutikdamas su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis, tačiau nenurodė, kokiam laikotarpiui išdėstyti baudą, taip pat šio savo prašymo niekaip nemotyvavo, nepateikė ir jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį A. S. paskirtos baudos mokėjimo terminą, nustatant paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, tai, kad A. S. nenurodė konkretaus laikotarpio, per kurį būtų išdėstomas baudos sumokėjimas, įvertinus baudos dydį (dydis nėra labai didelis) bei tai, kad kaltinamasis įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį, nėra pateikęs, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nepažeis teisingumo ir protingumo principų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 22.03 val. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 13.59 val. (b. l. 17, 28), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. S. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis A. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 3,44 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. S. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2019 m. rugpjūčio 13 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 1 130 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
A. S. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o K. S. (b. l. 13). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. S. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą su PVM – 1 130 Eur, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.), pažymi, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 934 Eur (b. l. 15).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 26).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. 22.03 val. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. 13.59 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir A. S. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti A. S. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti A. S., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d.
Paskirti A. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš A. S. konfiskuotino turto (automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 934 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus).
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.