Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB „B.“ prašo priteisti iš atsakovo R. G. 33 217,24 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas R. G. dirbo pas ieškovą UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose. Atsakovo darbo metu ieškovo darbuotojas A. S., būdamas nenušalintas nuo darbo dėl neblaivumo, dirbdamas ant pastolių 6,1 m aukštyje, prarado pusiausvyrą ir krito į 400 mm tarpą tarp pastolių ir sienos bei krisdamas žemyn galva patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2021 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nutarė : pripažinti atsakovą kaltu dėl ieškovo darbuotojo A. S. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nuteisti atsakovą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 176 straipsnio 1 dalį; taip pat iš ieškovo (kaip darbdavio) nukentėjusio A. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam nuo 2020 m. vasario 13 d. iki vaikų pilnametystės; iš ieškovo (kaip darbdavio) nukentėjusiam A. S. priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2021 m. spalio 19 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją su prašymu iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 33 217,24 Eur žalą, kurią sudarė: 3 917,24 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo A. S. nepilnamečiams vaikams išlaikyti nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.; 7000 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo A. S. neturtinei žalai atlyginti; bei 22300 Eur, kuriuos ieškovas ateityje privalės sumokėti A. S. nepilnamečiams vaikams išlaikyti (S. S., gim. (duomenys neskelbtini); A. S., gim. (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki jiems sukaks 18 metų. 2021 m. gruodžio 14 d. Komisija darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 10000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovas ieškinyje taip pat papildomai nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nurodytos teisės aktų nuostatos reiškia, kad jeigu darbuotojas, atlikdamas savo pareigas, padaro žalos tretiesiems asmenims, už šiems asmenims padarytą žalą visiškai atsako darbdavys. Atsiskaitęs tretiesiems asmenims darbdavys įgyja regreso teisę į žalą padariusį darbuotoją. Šiuo atveju atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl pareigų pagal darbo sutartį netinkamo vykdymo. Dėl atsakovo kaltų veiksmų vykdant pareigas pagal darbo sutartį ieškovas patyrė realią žalą, t. y. ieškovui, kaip darbdaviui, vykdant 2021 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kilo pareiga atlyginti dėl atsakovo nusikaltimo padarymo nukentėjusiems asmenims padarytą žalą: atlygino A. S. patirtą neturtinę žalą, iš viso 7000 Eur, bei atlygino A. S. nepilnamečiams vaikams kilusią žalą dėl A. S. darbingumo sumažėjimo (praradimo), iš viso 4717,24 Eur. Ieškovas dėl atsakovo kaltų veiksmų šio ieškinio pateikimo dieną jau yra patyręs iš viso 11717,24 Eur žalos. Taip pat ieškovas vykdydamas įsiteisėjusią nutartį, didžiąją dalį žalos dar tik patirs ateityje (mokant nukentėjusiojo darbuotojo A. S. nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki jiems sueis 18 metų). CK 6.249 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Šiuo atveju yra pagrindas ieškovui priteisti ir būsimą žalą, kurią ieškovas, vykdydamas nutartį, dėl atsakovo kaltų veiksmų neabejotinai patirs ateityje. Pažymėjo, jog atskiro įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog ieškovas dėl atsakovo nutartimi pripažintų kaltų veiksmų vykdant pareigas pagal darbo sutartį, ateityje neabejotinai dar patirs žalos, kuri ieškovo skaičiavimu sudaro 21500 Eur. Ieškovas iš atsakovo reikalauja būsimos žalos atlyginimo konkrečia pinigine išraiška, t. y. 21500 Eur (o ne periodinėmis išmokomis), kadangi atsakovas gali būti finansiškai nebepajėgus tokį ilgą laiko tarpą (iki 2030-2031 metų kuomet nukentėjusio A. S. nepilnamečiai vaikai sukaks pilnametystės) mokėti periodines išmokas bei atsakovas mokėti periodines kasmėnesines išmokas tokį ilgą laiko terminą gali vengti. Todėl atsižvelgiant į tai, egzistuoja visos sąlygos iš atsakovo ieškovo naudai priteisti ir žalą, kurią ieškovas neabejotinai patirs ateityje (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

4. Taip pat nurodė, jog iš atsakovo ieškovo naudai privalo būti priteista žala visa apimtimi jos nemažinant (DK 154 straipsnis). DK yra nustatytos dvi žalos atlyginimo rūšys: ribota ir visiška (DK 153, 154 straipsniai). Pagal DK 154 straipsnį, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, neribojant jos dydžio, jei žala yra padaryta darbuotojo veikla, kuri turi nusikaltimo požymių, kas reiškia, kad ši nuostata įtvirtina ne ribotą, bet visišką darbuotojo atsakomybę už padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovui yra taikoma visiška atsakomybė, nes žala sukelta veika, kuri buvo pripažinta nusikalstama, o iš jo ieškovo naudai privalo būti priteista visa ieškovo jau patirta ir būsima žala jos nemažinant. Mažinti priteistinos žalos nėra pagrindo, nes žala ieškovui yra kilusi dėl atsakovo veiksmų, kurie įsiteisėjusia nutartimi yra pripažinti nusikaltimu (BK 176 straipsnio 1 dalis) ir nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos mažinimui. Nurodė, jog šiuo atveju nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos mažinimui. Bet koks iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos mažinimas neatitiktų ne tik žalos mažinimo teisinių pagrindų, tačiau ir teisinio proporcingumo principo, kadangi žala ieškovui kilo išimtinai dėl atsakovo kaltų veiksmų, kurie įsiteisėjusia nutartimi buvo pripažinti nusikaltimu. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto spręstų, jog yra pagrindas mažinti iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos dydžiui (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), žala turi būti mažinama proporcingai, nepaneigiant atsakovo žalos atlyginimo prievolės. Net ir tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto nustatytų, kad egzistuoja iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos žalos dydžio mažinimo sąlygos priteistinos atlygintinos žalos dydžio mažinimas privalo būti proporcingas, t. y. jis negali esmingai pakeisti ar netgi paneigti žalos atlyginimo prievolės, jos paskirties ir esmės. Remiantis visomis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovas iš atsakovo regreso tvarka reikalauja atlyginti iš viso 33217,24 Eur žalos (11717,24 Eur žala, kurią ieškovas jau sumokėjo, ir 21500 Eur, kuriuos ieškovas neabejotinai sumokės ateityje) (t. 2, b. l. 1-6).