Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovui Vilniaus rajono Maišiagalos kunigo J. Obrembskio vidurinei mokyklai dėl išeitinių išmokų, kompensacijų, neturtinės žalos priteisimo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. K. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 1) priteisti iš atsakovo 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal Darbo sutartį Nr. 173 ir Darbo sutartį Nr. 178; 2) atkelti atleidimo iš darbo dieną 40 dienų iš 2009-08-31 d. į 2009-10-10 d.; 3) tvarkingai užpildyti ieškovės originalus Darbo sutarčių Nr.178 ir Nr.173; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos; 5) priteisti iš atsakovo 1 329,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio pagal Darbo sutartį Nr.178; 6) priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas naudojantis VG Teisine pagalba 800 Lt. Nurodė, kad atsakovas neteisingai paskaičiavo iš darbo santykių mokėtinas sumas ir jų neišmokėjo. Taip pat padarė kitų teisės pažeidimų.

Ieškovė pateikė teismui 2011-10-07 prašymą, kuriuo patikslino pareikštus reikalavimus, t.y. atsisakė reikalavimo Nr. 2 atkelti atleidimo iš darbo dieną 40 dienų iš 2009-08-31 į 2009-10-10 d. ir Nr. 3 tvarkingai užpildyti ieškovės darbo sutarčių Nr. 178 ir Nr. 173 nutraukimą, ieškovės pateiktą priedą Nr. 1 – prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2009-08-31 laikyti kaip papildomą įrodymą ieškovės teisių pažeidimo pavyzdžiu, kuriuos ieškovės atžvilgiu atliko atsakovas. Atostoginių paskaičiavimą (darbo sutartis Nr. 173) laikyti kaip atostogų kompensavimo paskaičiavimą.

Ieškovė pateiktame teismui 2011-11-02 prašyme nurodė, kad patikslina keliamus reikalavimus: atsisako reikalavimo Nr. 1 priteisti iš atsakovo 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal darbo sutartį Nr. 173 ir Nr. 178; priimti nurodytą sumą kaip papildomą įrodymą ieškovės teisių pažeidimo ir ieškovei padarytos žalos dirbant pas atsakovą.

Ieškovė pateiktame teismui 2011-12-28 prašyme nurodė, kad keliamų reikalavimų priteisti iš atsakovo 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal darbo sutartį Nr. 173 ir Nr. 178 – reikalavimas Nr. 1 – neprašys; neprašys patenkinti reikalavimo Nr. 3 - tvarkingai užpildyti ieškovės darbo sutarčių Nr. 178 ir Nr. 173 originalus; prašė šiuos dokumentus laikyti kaip papildomą įrodymą dėl ieškovės teisių pažeidimo dirbant pas atsakovą. Nurodė, kad neprašys patenkinti ieškovės reikalavimo Nr. 2 - atkelti atleidimo iš darbo dieną 40 dienų iš 2009-08-31 2009-10-10 dienai. Teigė, kad dėl nesuteikimo ieškovei atostogų ir netinkamo atleidimo, ieškovė negavo apie 3 600 Lt nedarbo draudimo išmokų (nuostoliai). Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmokų suma 3 528 Lt, prašo užskaityti minėtą sumą į patirtus nuostolius – į prašomą priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą; reikalavimas Nr. 4 – priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos; reikalavimas Nr. 5 – priteisti iš atsakovo 1 329,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 178; reikalavimas Nr. 6 – priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovės išlaidas naudojantis VG teisine pagalba 800 Lt; reikalavimas Nr. 7 – priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 181,29 Lt (išlaidų sumos nurodomos be telefoninių išlaidų); reikalavimas Nr. 8 – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį 322,56 Lt (atskaičiuos mokesčius) už uždelstą atsiskaityti su ieškove laiką nuo darbo sutarties Nr. 178 nutraukimo momento 2009-06-22. Mažina savo ieškinio reikalavimus atsakovui reikalavimais Nr. 1, Nr.2, Nr.3.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2011-11-08 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė savo patikslinto ieškinio reikalavimų Nr.1, Nr.2, Nr.3, ieškovei buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės. Vėliau, to paties posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atšaukia savo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašymuose teismui nurodytus argumentus, bet nepalaiko savo patikslintame ieškinyje išdėstytų reikalavimo Nr. 1 - neprašo priteisti iš atsakovo nurodytų sumų, t.y. 1 609,95 Lt, o prašo priteisti 10 000 Lt žalos. Ji turėjo nuostolių apie 10 000 Lt. Reikalavimo Nr. 1 ji neatsisako, bet jį keičia prašydama įskaityti sumą, nurodytą reikalavime Nr. 1 į prašomą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos sumą, nurodytą reikalavime Nr. 4. Keičia reikalavimą Nr. 2, bet jo neatsisako ir prašo išmokėti ieškovei padarytą žalą apie 3 600 Lt, nes negavo draudiminio darbo pajamų. 3 600 Lt sumą jai žodžiu nurodė darbo biržoje, įrodymų tai patvirtinančių ji neturinti, ši suma susidarė nuo darbo pradžios dienos iki 2009-08-31 d. Pas atsakovą ji turėjusi išdirbti 18 mėnesių, o išdirbo tik 16 mėnesių. Atsakovas sudarė tokią situaciją, kad ji turėjusi išeiti iš darbo. Ji neturėjo darbo stažo kiek reikėjo, kad gautų 3 600 Lt išmoką iš Sodros. Dėl reikalavimo Nr. 3, jo neprašo tenkinti, bet ir neatsisako, o prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovas netvarkingai pildė ieškovės darbo sutartis ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises. Nurodė, kad ieškovei buvo mokamas atlyginimas remiantis tarnybiniu koeficientu, kai ji buvo priimama į darbą, su darbdaviu buvo sutartos tik valandos. Ieškovė žinojo, kad pagal abi darbo sutartis buvo priimta tam tikram terminui. Kad nepalaiko patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ieškovė patvirtino 2012-01-30 raštu teismo posėdyje. Palaiko reikalavimus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr.7, Nr. 8. Reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad pagal darbo sutartį Nr. 178 nebuvo parašytas joks įsakymas, mokykloje buvo žadama, kad ieškovė turės pilną etatą, susijusį su profesinio informavimo tašku, negavo atostogų, visi šie dalykai sukėlė dvasinius išgyvenimus, buvo finansiniai nuostoliai, diskomfortas, o pastarasis visad buvo, kai ji dirbo pas atsakovą. Prašo priteisti neturtinę žalą už patirtus nuostolius. Dėl reikalavimo Nr. 5, tai ši nurodyta suma yra už laikotarpį 2008-09-01 iki 2009-06-22, ją ieškovė paskaičiavo remiantis darbo sutartimi, kur nurodytas koeficientas. Dėl 1 329 Lt sumos. Jos paskaičiavimai buvo pateikti byloje. Pedagoginio darbo krūvis buvo 18 val. į mėnesį, 4.5 valandos į savaitę gaunasi, mokykloje buvo fiksuojama, kiek ieškovė dirbo. Pagal darbo sutartį ieškovės pareigos buvo profesinio orientavimo būrelis, pagal darbo sutartį 173 ieškovė buvo priimta PIT darbuotojos pareigoms. Darbui PIT etato nebuvo, buvo tam tikri susitarimai. Palaiko reikalavimą Nr. 8, prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo darbo sutarties Nr. 178 nutraukimo momento 2009-06-22, t.y. 322,56 Lt į mėnesį. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo į teismą ji nesikreipė, darbui PIT etato nebuvo, dėl darbo pas atsakovą buvo tam tikri susitarimai su atsakovo direktore.

Atsakovas Vilniaus rajono Maišiagalos kunigo J. Obrembskio vidurinė mokykla pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams. Atsakovas ieškovės teisių nepažeidė, nepadarė kitų teisės pažeidimų, su ieškove atsiskaitė visiškai, todėl prašė patikslintus ieškovės reikalavimus atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės K. K. atsakovo Vilniaus rajono Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 5 000 Lt. Kadangi ieškovė sumažino patikslinto ieškinio reikalavimus bei nurodė, kad neprašo nagrinėti jos reikalavimų: 1) priteisti iš atsakovo 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal Darbo sutartį Nr. 173 ir Darbo sutartį Nr. 178; 2) atkelti atleidimo iš darbo dieną 40 dienų iš 2009-08-31 d. į 2009-10-10 d.; 3) tvarkingai užpildyti ieškovės originalus Darbo sutarčių Nr.178 ir Nr.173, todėl teismas dėl šių reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, ir net neįrodinėjo, kokiais atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kuo pasireiškė atsakovo kaltė, priežastinio ryšio, žalos dydžio (CK 6.245 – 6.249 str. str.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 str. 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes į bylą ieškovė nepateikė jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų pagrindžiančių įrodymų. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad švietimo sistemoje, kaip specifinėje srityje šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas ir yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į biudžetinių švietimo įstaigų ir mokytojų darbo santykių specifiką, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka (DK 189 str.). LR Švietimo įstatymo 70 str. 3d. nustato, kad valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Vadovaujantis Darbo kodekso 145 str. 2 d. darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Remdamasi Darbo kodekso 145 str. 2 d., Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1195, kuriuo patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką (Žin., 2003, Nr. 93-4205). Pagal šią tvarką mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, nustatoma sutrumpinta darbo laiko savaitė - 36 valandos. Šiame Vyriausybės nutarimo 2 punkte numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti išimties atvejus, kai gali būti viršijama 36 valandų darbo savaitės trukmė. Tokie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. ISAK -2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę" (Žin., 2005, Nr. 152-5609). Ieškovės darbo, pagal darbo sutartį Nr. 178, pas atsakovą metu galiojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK – 2300, 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK 3545 bei 2009 m. rugpjūčio 21d. įsakymu Nr. ISAK -1736 patvirtinti Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai (Toliau - Aprašai). 2 punkte numatyta, kad tarifiniame sąraše nurodomi mokytojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį ir nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ieškovės darbo sutartyje nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas pagal tarifikaciją ir konkretų tarnybinio atlyginimo koeficientą. Taigi, mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo tarifikuojamų valandų ir nuo tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris nurodomas bazinės mėnesinės algos dydžiais. Abi šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, kad atsakovas mokės ieškovei darbo užmokestį pagal tarifikaciją. Šalims sutarus dėl ieškovei mokamo darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis ir darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nustatytas, kas atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo specifiką švietimo įstaigose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei pradėjus dirbti pas atsakovą pagal darbo sutartį Nr.178, jokių abejonių dėl jai mokamo atlyginimo nekilo, jokių priekaištų dėl šios darbo sutarties sudarymo, joje nurodytų sąlygų, ieškovė atsakovui neturėjo. Tarifikacija, kuria buvo nustatytas ieškovės darbo krūvis, ieškovės nebuvo ginčijama. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji dirbo padidintu krūviu nėra pagrįsti, nes neįrodyti. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK – 2301, 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK 3546 (kuriais buvo patvirtinami atnaujinami eksperimentiniai etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai, kurių 1 p. buvo nustatyta, kad šie aprašai nustato biudžetinių švietimo įstaigų, kurių sąrašas patvirtintas švietimo ir mokslo ministro, mokytojų, išskyrus specialiuosius pedagogus, auklėtojus, neformaliojo švietimo mokytojus (pedagogus), meninio ugdymo mokytojus ir trenerius, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir darbo apmokėjimo sąlygas) nagrinėjamu atveju teismas nesirėmė, kadangi, kaip jau paminėta aukščiau, atsakovas nebuvo įtrauktas į paminėtos tvarkos 1 p. minimą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą 2008-2009 m. biudžetinių įstaigų sąrašą; be to, ieškovės darbas pas atsakovą profesinio informavimo būrelio vadove yra priskiriamas prie neformaliojo švietimo, o pagal aukščiau nurodytos tvarkos 1 p., neformaliojo švietimo mokytojams (pedagogams) nėra taikoma paminėtais švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtinta eksperimentinė etatinė mokytojų darbo apmokėjimo tvarka. Teismas laikė, kad į bylą pateikti ieškovės darbo užmokesčio paskaičiavimai, atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyti apskaičiavimai patvirtina, kad su ieškove pagal darbo sutartį Nr. 178 buvo pilnai atsiskaityta, atleidžiant ją iš darbo, todėl teismas netenkino ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus Nr. 5 ir Nr.8. Taip pat teismas atmetė ir reikalavimą priteisti iš atsakovo apie 3 600 Lt (3 528 Lt) nuostolių, negautų iš Sodros už laikotarpį 2010 m. sausio – birželio mėn., kaip neįrodytą, nes šis reikalavimas buvo grindžiamas tik Vilniaus teritorinės darbo biržos pateiktais bendrais statistiniais 2010 m. 01-06 mėn. duomenimis. Jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad ieškovei priklauso būtent 3 600 Lt nedarbo draudimo išmoka, ieškovė nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė po atleidimo iš darbo buvo įsiregistravusi darbo biržoje, jog kreipėsi nuostatų nustatyta tvarka dėl nedarbo draudimo išmokos išmokėjimo. Nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė nepasiekė 18 mėn. darbo stažo. Ieškovės posėdžių metu nurodyti argumentai ir aplinkybės apie ieškovei priklausančius komandiruotpinigius, ieškovės turėtas išlaidas, nuostolius, patirtus dirbant pas atsakovą grindžiamus sąskaitomis – faktūromis, transporto bilietais, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jokių juos pagrindžiančių paskaičiavimų ieškovė nepateikė, o ir reikalavimo dėl jų atlyginimo nereiškė. Kadangi teismas ieškovės reikalavimus atmetė, taip pat netenkino ir ieškovės reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje dėl kompensacijos bei neišmokėto atlyginimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono Maišiagalos kunigo J. Obrembskio vidurinės mokyklos neišmokėtos kompensacijos 231,79 Lt dydžio sumą ir neišmokėto atlyginimo 297,42 Lt. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo bylos medžiagos, buvo neobjektyvus, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei neišmokėto atlyginimo nepriteisimo turi būti panaikintas. Nurodo, kad pagal abi darbo sutartis jai priklausė nepanaudotų 36,65 kalendorinių dienų atostogų. Už šias dienas atsakovas jei turėjo sumokėti 1 599,37 Lt (atskaičius mokesčius – 1 245,75 Lt) kompensaciją, tačiau atsakovas sumokėjo tik 1 015,56 Lt. Taigi liko skolingas 231,79 Lt. Taip pat nurodo, kad atsakovas pagal darbo sutartį Nr. 178 2009 m. sausio mėnesį nepaskaičiavo 239,42 Lt ir jų neišmokėjo, o pagal darbo sutartį Nr. 173 vasario mėnesį neišmokėjo dar 58 Lt, todėl bendrai atsakovas nėra sumokėjęs 297,42 Lt darbo užmokesčio. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal darbo sutartį Nr. 173 28 kalendorines dienas ji buvo atostogose laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-02-01 ir jai buvo išmokėti 704,88 Lt dydžio atostoginiai. Pagal darbo sutartį Nr. 178 2009 m. sausio mėnesį ji dirbo, tačiau 239,42 Lt dydžio atlyginimas jai nebuvo išmokėtas. Dėl šių aplinkybių, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškove. Atsakovas, neišmokėjęs visų su darbo santykiais susijusių sumų, pažeidė darbo sutarčių nuostatas, ieškovės interesus. Apeliantė nesutinka su atsakovo argumentais, jog nereikėjo rašyti ataskaitos apie vidurinės mokyklos PIT darbą 2008-2009 m. Pasak apeliantės, ši ataskaita rodo visą darbo apimtį, dėl kurio buvo susitarta pasirašant darbo sutartis. Skunde taip pat teigiama, kad pagal darbo sutartį Nr. 178 ieškovė dirbo su būrelio mokiniais ir kitais mokiniais, t.y. dirbo padidintu krūviu, daugiau valandų nei buvo apmokėta. Priešingos teismo išvados, pasak apeliantės, yra nepagrįstos. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš jos atsakovo naudai priteisti 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ji bylinėjosi savo jėgomis, kas pareikalavo iš jos daug energijos, susidarė didelė nervinė įtampa. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nedirbanti, neturinti papildomų pajamų šaltinių. Jos materialinė padėtis yra labai sunki, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra jai per didelė našta, neproporcinga jo turtinei padėčiai.

Atsakovas Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad apeliantės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 231,79 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas yra nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.), nes ieškovė pirmosios instancijos teisme šio reikalavimo nepalaikė, neprašė jo nagrinėti ir šia dalimi sumažino savo ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas iš vis nepasisakė dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Kadangi ieškovė neprašė reikalavimo Nr. 1 priteisti iš atsakovės 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal darbo sutartį Nr. 173 ir Nr. 178, todėl bylos žodinio nagrinėjimo iš esmės metu nei ieškovė, nei atsakovo atstovas dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepareiškė savo nuomonės nei pasisakymuose, nei baigiamosiose kalbose, o ieškovė apie tai nepasisakė ir savo replikoje. Dėl šio reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė ir vėl reikalauja priteisti jai iš atsakovės neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas 231,79 Lt, kurie sudaro dalį jos atsisakyto ir pirmosios instancijos teismo nenagrinėto ieškinio reikalavimo Nr. 1 - priteisti 1609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal darbo sutartis Nr. 173 ir Nr. 178. Civilinio proceso kodekso 312 straipsniu nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl, atsakovo manymu, minėtas apeliantės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 231,79 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas neturėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo. Be to, šis apeliantės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškove, o jos pateikti skaičiavimai yra neaiškūs, neatitinkantys faktinės situacijos, norminių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad apeliantė pagal 2008-05-06 darbo sutartį Nr. 173 dirbo 0,5 etato laborantės pareigose, todėl jai kaip laborantei priklausė minimalios 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos (DK 166 str. 1 d.). Pagal 2008-08-29 darbo sutartį Nr. 178 apeliantė dirbo profesinio informavimo būrelio vadove, todėl jai kaip pedagoginiam darbuotojui priklausė 56 kalendorinių dienų kasmetinės pailgintos atostogos (DK 167 str.; LRV 2003-07-18 nutarimas Nr. 941; ŠMM 2003-10-09 įsakymas Nr. ĮSAK-1407). Atleidžiant iš darbo ieškovę nuo 2009-08-31 jai priklausė kompensacija kaip laborantei už 6,5 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų, o kaip būrelio vadovei už 56 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Atsakovas pažymi, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas neskaičiuojama darbo dienomis, kaip tą klaidingai daro apeliantė. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad apeliantė, kaip būrelio vadovė 2009 m. birželio mėnesį faktiškai dirbo 21 darbo dieną, 2009 m. liepos mėnesį kaip būrelio vadovė dirbo 22 darbo dienas, o 2009 metų rugpjūčio mėnesį minėtose pareigose dirbo 21 darbo dieną, viso per paskutinius 3 darbo mėnesius ieškovė išdirbo 64 darbo dienas. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu apeliantės, kaip būrelio vadovės, vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 11,22 Lt. Kadangi ieškovė, kaip būrelio vadovė, dirbo visus metus ir atostogomis nesinaudojo, todėl jos nepanaudotos atostogos už visus metus sudarė 56 kalendorines dienas, o kompensacija už nepanaudotas atostogas – 435,60 Lt (56 k.d. x 11,22 Lt / d.d. x 0,6931 d.d / k.d. = 435.60 Lt), kurią atsakovas ieškovei išmokėjo. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliantė neteisingai nurodo, kad pagal darbo sutartį Nr. 173 pas atsakovę dirbo 15 mėnesių ir 25 dienas, nes realiai dirbo tik 15 mėnesių, o 28 dienas atostogavo. Visam ieškovės darbui laborante tenka 34,5 kalendorinės dienos atostogų. Ieškovė kaip laborantė 28 kalendorinėmis dienomis atostogų jau buvo pasinaudojusi 2009 m. sausio mėn., todėl jai kaip laborantei buvo likusios 6,5 kalendorinės dienos atostogų. Ieškovės kaip laborantės vidutinis darbo užmokestis jos atleidimo iš darbo metu buvo 27 Lt / d. d., o kompensacija už nepanaudotas atostogas - 121,64 Lt (6,5 k d. x 27,00 Lt / d. d. x 0,6931 d. d. / k. d. = 121,64 Lt), kurią atsakovas ieškovei sumokėjo. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymima, kad apeliantei, kaip būrelio vadovei buvo neteisėtai ir nepagristai priskaičiuota 384,30 Lt atostoginių už atostogas 2009 m. sausio mėnesį (960,33 lt - 576,03 Lt = 384,30 Lt). Taip atsitiko dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus buhalterė apeliantei paskaičiavo atostoginius kaip laborantei ir būrelio vadovei ir šie dvigubi atostoginiai buvo išmokėti, nors apeliantė 2008-12-30 prašymu prašė ją išleisti atostogų tik kaip laborantę ir Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinės mokyklos direktorė 2008-12-30 įsakymu Nr. P-25 atostogų ją taip pat išleido tik kaip laborantę. Iš tikrųjų ieškovė visą 2009 m. sausio mėn. dirbo būrelio vadove, o atostogomis naudojosi tik kaip laborantė ir tai yra pažymėta 2009 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Už darbą būrelio vadove 2009 m. sausio mėn. ieškovei turėjo būti priskaičiuota 239,42 Lt darbo užmokesčio. Kadangi ieškovei už šį laikotarpį buvo priskaičiuota 384,30 Lt atostoginių, tai minėtas 239,42 Lt darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas, o likusi ieškovei nepagrįstai priskaičiuota 144,88 Lt (384,30 Lt - 239,42 Lt = 144,88 Lt) suma buvo atimta iš sumų, priskaičiuotų ieškovei nutraukiant su ja darbo sutartis Nr. 173 ir Nr. 178 nuo 2009-08-31. Iš išdėstyto seka, kad suminė ieškovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas pagal abi darbo sutartis - 557,24 Lt (121,64 Lt + 435,60 Lt= 557,24 Lt). Atėmus iš šios sumos jau minėtą permokėtą sumą už 2009 m. sausio mėn. - 144,88 Lt, gauname, kad ieškovei turėjo būti priskaičiuota galutinė 412,36 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau ieškovei kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo priskaičiuota ir išmokėta net 435,71 Lt, t.y. 23.35 Lt (435.71 Lt - 412.36 Lt = 23.35 Lt) daugiau nei priklauso. Be to, 2009 m. vasario mėnesį atsakovas priskaičiavo visą apeliantei priklausantį darbo užmokestį ir kaip laborantei pagal darbo sutartį Nr. 173 - 576 Lt, ir kaip būrelio vadovei pagal darbo sutartį Nr. 178 - 239,42 Lt, todėl apeliantės tvirtinimas, kad jai už 2009 metų vasario mėnesį neprimokėti 58 Lt, taip pat yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo sumažinti atsakovui priteistas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nemokamos advokato teisinės pagalbos ieškovė atsisakė pati ir atmetė daugkartinius pirmosios instancijos teismo teisėjos išaiškinimus, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Apie ieškovės materialinę padėtį yra žinoma tik tiek, kad jos deklaruoto turto vertė neviršija 354 180 Lt, o deklaruotos metinės pajamos neviršija 6 400 Lt, tačiau tai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo iš jos priteistą 5 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui atsakovą atstovaujantis advokatas rengė 3 atsiliepimus į ieškinius, kurių ir dalyką, ir pagrindą ieškovė vis keitė, o reikalavimų skaičių ieškovė vis didino, kol paskutiniame 2011-09-17 ieškinyje jis pasiekė 8. Be minėtų 3 atsiliepimų į ieškinius, advokatas parengė ir pateikė teismui dar 5 procesinius dokumentus: 1) 2011-08-31 atsakymas teismui „Dėl įpareigojimo pateikti ataskaitas"; 2) 2011-09-20 raštas teismui „Dėl dokumentų pateikimo", vykdant teismo įpareigojimą; 3) 2011-12-28 raštas teismui Nr. S-21 „Dėl K. K. ekskursijų", vykdant teismo įpareigojimą; 4) 2012-01-03 prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) 2012-01-31 baigiamoji kalba. Pirmosios instancijos teisme šiai bylai buvo skirta net 11 posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatas, išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį posėdžius. Advokato atstovavimo teismo posėdžiuose laikas sudaro 13 valandų. Siekiant pasirengti kiekvienam teismo posėdžiui tokioje byloje vidutiniškai reikėjo skirti vidutiniškai po 2 valandas kiekvienam posėdžiui (viso apie 18 valandų). Su byla susijusioms atsakovo teisės konsultacijoms, teisinės pagalbos sutarties ir jos papildymų rengimui bei apmokėjimo dokumentų rengimui sugaištos 8 valandos advokato darbo laiko. Taigi, pasak atsakovo, viso pagal rekomendacijas atsakovui priteistinas maksimalus dydis būtų – 12 360 Lt. Atsakovas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko 1 m. 5 mėn. Ieškovė siekė, kad teismas patenkintų net 8 jos ieškinio reikalavimus, pateikė net 20 įvairių procesinių dokumentų, dėl ko byla tapo itin paini ir sudėtinga. Pirmosios instancijos teismas ir taip sumažino atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 5 000 Lt, kas sudaro tik 40 proc. maksimalios priteistinos sumos, todėl jas dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Bylos ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. K. ir atsakovas Vilniaus r. Maišiagalos km. J. Obrembskio vidurinė mokykla 2008-08-29 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 173, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti 0,5 etato laborantės pareigose. 2008-08-29 šalys taip pat sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 178, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti profesinio informavimo būrelio vadovės pareigose. Šios darbo sutartys atsakovo direktorės įsakymais Nr. P-48, P-50 LR DK 126 str. 1 d. pagrindu buvo nutrauktos nuo 2009-08-31. Ieškovė K. K. neginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumo, tačiau pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, nesumokėtas kompensacijas bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, tinkamai įforminti darbo sutarčių nutraukimą, atkelti atleidimo dieną 40 dienų, priteisti neturtinę žalą ir kt.. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Su šiuo sprendimu apeliantė nesutinka tik iš dalies ir prašo iš atsakovo priteisti 231,79 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 297,42 Lt neišmokėto atlyginimo ir ženkliai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, paskaičiavimai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti iš atsakovo 231,79 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Iš bylos medžiagos seka, kad patikslintu ieškiniu (t. 2 b.l. 72-76) ieškovė K. K., prašydama priteisti 1 609,95 Lt piniginių kompensacijų pagal abi darbo sutartis (reikalavimas Nr. 1), teigė, kad šią sumą sudaro neišmokėtos išeitinės išmokos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vėlesniuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė K. K. atsisakė šio reikalavimo, jo nepalaikė, prašė nenagrinėti šio jos reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė, jo nevertino. LR CPK 306 str. 2 d. numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o pagal LR CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą teisme. Taigi, ieškovei sumažinus savo pareikšto ieškinio reikalavimus (atsisakius reikalavimo priteisti iš atsakovo tariamai nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas), o teismui dėl to nevertinus šio reikalavimo pagrįstumo ir dėl jo nepasisakius, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas negali būti šios apeliacijos objektu. Be to, apeliantės teiginiai, jog atsakovas neišmokėjo visos kompensacijos už nepanaudotas atostogas nėra pagrįsti nei bylos faktinėmis aplinkybėmis, nei norminiu reglamentavimu. Apeliantės pateikti paskaičiavimai yra paremti tik jos subjektyviais aiškinimais, neatitinkantys įstatyminio reglamentavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais nuosekliais paaiškinimais dėl visiško atsiskaitymo su ieškove jos atleidimo metu. Tą patvirtina ir kiti bylos įrodymai (pažymos apie atostogų paskaičiavimą, darbo užmokestį, darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos, kiti byloje esantys įrodymai), iš kurių seka, kad atleidžiant ieškovę iš darbo jai, kaip laborantei, priklausė kompensacija už 6,5 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų, o kaip būrelio vadovei – kompensacija už 56 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Iš nuoseklių atsakovo paaiškinimų (paskaičiavimų) bylos nagrinėjimo eigoje seka, kad viso ieškovei priklausė 557,24 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovo pateiktas kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas atitinka LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos tvarkos nuostatas. Kartu iš bylos medžiagos seka, kad ieškovei paskaičiuojant atostoginius už 2009 m. sausio mėnesį, kuomet ji atostogavo tik kaip laborantė, buvo nepagrįstai paskaičiuotos ir išmokėtos sumos ir pagal darbo sutartį Nr. 178, nes 2009 m. sausio mėnesį ji, kaip būrelio vadovė dirbo, t.y. ieškovei buvo išmokėta 384,30 Lt daugiau atostoginių, nei jai priklausė. Dėl šių aplinkybių ieškovei priklausęs darbo užmokestis už 2009 m. sausio mėnesį (239,42 Lt) pakartotinai nebuvo išmokėtas, o likusios permokėtos sumos (144,88 Lt) dalis buvo išskaičiuota iš išmokėtų sumų ieškovę atleidžiant iš darbo. Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su atsakovo paaiškinimais, jog ieškovei, nutraukiant darbo sutartis, buvo išmokėta 23,35 Lt daugiau, nei jai priklausė. Apeliantės teiginiai, jog jai atsakovas už 2009 m. vasario mėnesį pagal darbo sutartį Nr. 178 nesumokėjo dar 58 Lt, taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, juos paneigia tiek atsakovo nuoseklūs paaiškinimai, tiek ir kiti bylos rašytiniais įrodymai. LR CPK 178 str. numatyta šalių bendra pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovei objektyviais įrodymais nepagrindus tiek savo ieškinio reikalavimų, tiek ir apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės pareikšto ieškinio, o, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais apeliantės išvedžiojimais, niekuo nepagrįstais paskaičiavimais, nėra pagrindo skundžiamą sprendimą keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantės teiginiai, susiję su ataskaitos apie mokyklos PIT darbą rašymą, apie darbą padidintu krūviu ir pan., nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui (apeliaciniu skundu reiškiamų reikalavimų išnagrinėjimui), jie nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

Ieškovė K. K. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu atsakovui buvo priteistas per didelis patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, kad teismas neatsižvelgė į jos sunkią finansinę padėtį, kad priteista suma jai yra per didelė našta. LR CK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR CK 98 str. 2 d.). Atsakovą bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas, kuris rengė 3 atsiliepimus į patikslintus ieškinius, kuriuose ieškovė reikšdavo vis naujus reikalavimus, pateikdavo naujas faktines aplinkybes. Taip pat atsakovo atstovas rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, parengė 2011-08-31 atsakymą teismui „Dėl įpareigojimo pateikti ataskaitas“, 2011-09-20 raštą teismui „Dėl dokumentų pateikimo“ bei 2011-12-28 raštą teismui Nr. S-21 „Dėl K. K. ekskursijų“, vykdant teismo įpareigojimus. Civilinė byla pirmosios instancijos teisme, pagrinde dėl ieškovės nuolatos teikiamų ieškinio patikslinimų, buvo išnagrinėta tik per 11 teismo posėdžių (2011-01-10, trukmė – 10 min., 2011-02-24, trukmė – 35 min., 2011-04-14, trukmė 1 val. 5 min., 2011-05-19, trukmė – 1 val. 30 min., 2011-07-27, trukmė – 1 val. 10 min., 2011-10-06, trukmė – 20 min., 2011-11-08, trukmė – 2 val. 30 min, 2011-12-19, trukmė – 1 val. 30 min., 2012-01-03, trukmė – 2 val. 30 min., 2012-01-31, trukmė – 1 val. 20 min., 2012-02-21 – priimto sprendimo paskelbimas), kuriuose (išskyrus pirmame ir paskutiniame) dalyvavo atsakovo advokatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo iš ieškovės atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (5 000 Lt) neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog jos finansinė padėtis yra sudėtinga, ji neturinti papildomų pajamų ir pan., yra svarbios priteisiant bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra esminės. Kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas šių aplinkybių nevertino. Priešingai, pirmosios instancijos teismui apie ieškovės turtinę padėtį buvo žinoma (naujų įrodymų dėl jos turtinės padėties ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė), tą apylinkės teismas neabejotinai įvertino ir atsakovo nurodytas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas sumažino. LR CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 d. nustatytų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, paremtą išskirtinai tik pačios ieškovės subjektyviais išvedžiojimais ir paskaičiavimais. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne sykį tikslino pareikštą ieškinį, pirmiausia nurodydama vis naujus reikalavimus ir naujas faktines aplinkybes, vėliau dalies pareikštų reikalavimų atsisakydama, dėl ko ne sykį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Ieškovė atsisakė jai skirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, atsisakė kvalifikuoto teisininko paslaugų, nors teismas ieškovei siūlė pasinaudoti šia pagalba. Byloje ieškovė pateikė apie 20 įvairiausių procesinių dokumentų, dėl ko byla tapo paini, atsakovui teko naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis bei dėl to patirti nemažas išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vertina kaip nesąžiningą, užvilkinusį šios bylos nagrinėjimą. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinė mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2 000 Lt, kurias patvirtina kartu pateikti teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 202, 2012-04-05 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 269, 2012-04-05 mokėjimas nurodymas. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks atsakovo prašymas tenkintinas tik iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai (aplinkybės) nėra sudėtingi nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu; į tai, kad atsiliepime pateikti paaiškinimai pagrindine buvo suformuluoti ankstesniuose atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovo atstovo teisme duotose paaiškinimuose; į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. p. maksimalų dydį; taip pat ir į ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 1 000 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. K. atsakovo Vilniaus rajono Maišiagalos kunigo J. Obrembskio vidurinė mokykla naudai 1 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.