Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Paskaičiavimas atostoginių: 173,37x3:57x28=255,49 Lt (neatskaičius mokesčių), 27 proc. mokesčių 68,98Lt, 186,51 Lt (atskaičius mokesčius). Darbo dienos 57 už 04 mėn. (21d.), 05 mėnesį (20d.), 06 mėnesį 16 d.(pareiškimas 2010-11-02 priedas Nr.7 b.l. 10,11,12, t.1) ir atostoginiai už 2.61 savaitėje su būrelio mokiniais. Paskaičiavimas: 239,42 Lt (apskaičiuotų už darbą su būrelio mokiniais) x 3 : 57 x 28 = 352,82 (27 proc. mokesčių 95,26), 257,56 Lt (atskaičius mokesčius). Išeitinė išmoka 322,56 Lt (atskaičius mokesčius) susidaro iš 196 Lt (už darbą su būrelio mokiniais)+ 126,56 Lt (darbas su kitais mokiniais), atostoginiai viso 444,07 Lt (atskaičius mokesčius) 257,56 + 186,51. Paskaičiavimai padaryti remiantis atsakovo atsiliepimuose pateiktais paskaičiavimais, dalinant sutartus 18 valandų mėnesiui (Darbo sutartis Nr.178), kurie turėjo būti apmokėti už darbą su būrelio mokiniais ir kitais mokiniais dirbant PIT darbą iš 4 (savaičių) pritaikant atsakovo savaitės darbo užmokesčio paskaičiavimo skaičiuoklę. Paskaičiavimo valandų koeficientas keičiasi remiantis LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.lSAK- 3545 (12.90). Atsakovo neigimas ieškovės darbo pagal sutartį Nr.178 su kitais mokiniais, apart būrelio mokinių, nepaneigia fakto, kad tokį darbą ieškovė dirbo, (įrodymai ir atsikirtimai pateikti 2010-01-10d. priedas Nr.3,5,6,7,8,9,10,11 b.l.85-87,91-94,81,82, t 1); ieškinio patikslinimai 2011 03 29 priedas Nr.1 b.l.143-145, t.1; ieškovės prašymas 2011 05 18 d. priedas Nr.1 b.1.21 T2; ieškovės ataskaita apie (duomenys neskelbtini) vid. mokyklos PIT darbą 2008/2009 m. m.; pareiškimas 2010 11 02 d. priedas Nr.10 b.l. 15, 16, 17, t.1).Priežastį pasirašymo su atsakovu Darbo sutarties Nr.178 ieškovė nurodė pateiktam teismui pareiškime 2010 11 02 d.: "greitai paaiškėjo, kad ieškovė turės dirbti ne tik einamąjį darbą, bet ir pašalinti nuo akreditavimo momento nepadaryto PIT darbo trūkumus".

Dėl atsakovo neigimo fakto, kad 2009 06 22d. ieškovė nepateikė direktorei ataskaitą apie PIT darbą ant kurios uždėjo antspaudą „gauta“ (atsakymas atsakovo atstovo nuo 2011-08-31d. b.l.53,t.2). Tai nepaneigia fakto, kad tokia ataskaita yra ir atspindi visą ieškovės padarytą atsakovui darbą, kuris yra patvirtinamas pateiktomis teismui sąskaitomis faktūromis, įsakymais dėl komandiruočių, pažymomis, dienynu ir PIT tyrimų pavyzdžiais.

Dėl Darbo sutarties Nr.178 ir Nr.173 apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sutartį Nr.173 ieškovės darbo dienos apmokėjimas 27,42 Lt (neatskaičius mok.), tai 6,85 Lt už astronominę valandą, o apmokėjimas pagal sutartį Nr.178 - 1 valandos (45 minutės) kaina 91,73 Lt (koef. 12.90) ir 83,55 Lt (koeficientu 11.75) neatskaičius mokesčių. Ir darbas pagal jas skyrėsi sudėtingumu. Pasirašant sutartį Nr.178 ieškovės pedagoginiam darbo stažui ir turimai vyr. mokytojos kvalifikacijai buvo pagal reglamentuojančius Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentus pritaikytas darbo užmokesčio apmokėjimo koeficientas 11.75 (patikslintas ieškinys 2011 03 09d. priedai Nr.13,14 b.l. 130,131, t.1). Nuo 2009-01-01 d. jisai pasikeitė, kas ir turėjo ieškovės manymu atsispindėti darbo užmokesčio apmokėjime. Nebuvimas konkretaus etato darbui PIT mokykloje, neduoda atsakovui teisės nesilaikyti sutarčių sąlygų ir sutapatinti dienos ir valandos atlygį pagal 2 Darbo sutartis. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą sąrašą mokyklų, dalyvaujančių 2008-2009 m. m. eksperimente, įgyvendinant naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programą (atsiliepimas į patikslintą ieškinį 2011-04-12 priedas Nr.2 b.l. 161, t.1), darytina prielaida išvadai, kad mėnesio apmokėjimo sumą sutapatinti su savaitės apmokėjimo suma, mokant darbo užmokestį nėra pagrindo. Atsakovas turėjo apmokėti visas sutartas mėnesiui (18 valandų) pedagoginio darbo valandas.

Dėl išreikalauto iš atsakovo tabelio (kopijos) darbo valandų apskaitos vedimo - tabelyje neteisingai nurodomas išdirbtų valandų skaičius su būrelio mokiniais (b.l.62, t.2) 2.61 savaitei x 4 = 10.44 valandos mėnesiui; tabelyje rašo 8 valandos/mėnesiui. Pavyzdžiui tabelyje mokytojai S. R. (33 tab.Nr.) pildomas mėnesiui visas kiekis pamokų skirtų pagal tarifikacijos sąrašą b.l.48-57 (tarifikacijos sąrašas Nr.12; 19,84 val.+9,14 val.+1,3 val.=30,28x4=121,12 valandos/mėnesiui), tabelyje nurodoma viso 122 valanda. Kokį darbą ieškovė dirbo pagal Darbo sutartį Nr.173 paaiškino ir pateikė teismui pavyzdžius sąskaitų faktūrų (patikslintas ieškinys 2011 03 09 d. priedas Nr.5,6,7,8,9; b.l.122-126, t.1). Tabelį pildo mokyklos direktorės pavaduotoja, ji ir turėjo organizuoti ir pasirūpinti mokyklos PIT darbu, kurį ieškovė rado apgailėtinoje stadijoje palyginus su Švietimo reikalavimais ir tam laikui atliktam darbui kitose mokyklose. Nesuprantama kokios pedagoginio darbo valandos yra įrašytos į tabelį už 07 mėnesį, 08 mėnesį 2009 m., kai ieškovė tokio darbo jau nedirbo.

Dėl atostoginių už 2009 01 mėnesį išmokėjimo: 2009 m. sausio 8d. ieškovei buvo išmokėti atostoginiai už 21 darbo dieną (mokėjimo lapeliai pareiškimas 2010-11-02 priedas Nr.7, b.l. 10,11,12,t.1), o priklauso už 28 kalendorines dienas (LR DK 165 str. 1 d.), mokant vidutinį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad atsakovė sumokėjo atostoginių tik už darbą pagal Darbo sutartį Nr.173. Vidurkis ieškovės atlyginimo nurodomas 45,73 Lt atsakovės pateiktoje atostogų skaičiavimo pažymoje (atsiliepimai, priedas Nr.5; b.l.34, t.1) o apskaičiuota 960,33 : 28 = 34,29 Lt (1 kalendorinei dienai neatskaičius mokesčių). Atskaičiuota: 226.64 Lt PM ir 3% Sodra 28,81 Lt ir 704,88 Lt išmokėta. Atsakovės teigimas, kad atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti pagal 2 Darbo sutartis, kartu skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neturi pagrindo. Atostoginiai skaičiuojami netaikant NPD, darbo dienų 63 (2008 10 mėn.23d.; 11 mėn. 19d.; 12 mėn. 21d. pareiškimas 2010 11 02 priedas Nr.7; b.l.10,11,12, t.1). Tai 576 x3:63x28 = 767,99 (neatskaičius mokesčių) 27,42 dienai (neatskaičius mok.) 767,99 - 207.35 (27 % mokesčių ) = 560,64 Lt (atskaičius mokesčius). Atimant iš išmokėtos ieškovei 2009 01 08 d. sumos 704,88 Lt teisingai paskaičiuotus atostoginius 560,64 Lt lieka 144,24 Lt. Jeigu šita suma priimti, kaip darbo užmokestį už darbą su būrelio mokiniais, tai nedamokėta 52,76 Lt (atskaičius mokesčius), tai 197 - 144,24 = 52,76 Lt nedamokėto atlyginimo už darbą su būrelio mokiniais. Apie tai, kad ieškovei sausio mėnesį nebus visai išmokėtas darbo užmokestis niekas nepranešė. Prašymas atostogoms atsakovui buvo pateiktas pagal sutartį Nr.173, ,laborantei (ieškovės prašymo dėl atostogų suteikimo nuo 2008 12 30 d. išreikalauta iš atsakovo per teismą kopija b.l.57, t.2). Sekantį darbo užmokestį pas atsakovą ieškovė gavo tik kovo mėnesį. Tai irgi neturtinė žala.

Dėl patikslintam ieškinyje 2011 04 21 reikalaujamos 197 Lt sumos darbo užmokesčio už 2009 01 už darbą su būrelio mokiniais. Perskaičiavus teisingai atostoginius ir patikslinus išmokėta ieškovei suma už jas 704,88 Lt (atskaičius mokėsčius), atostoginių priklauso 560,64 Lt, už darbą su būrelio mokiniais turėjo išmokėti 197 Lt, tai 757,64 Lt už 2009 01 mėnesį, kaip mokėjo atsakovas. Skirtumas apmokėjime už 2009 01 mėnesį 52,76 Lt, kuriuos reikalaus. Dėl to keičiasi reikalaujama ieškinyje priteisti pagal Darbo sutartį Nr.178 neišmokėto darbo užmokesčio suma 1329,54 Lt.

Vadovaujantis LR DK 177 str. 2d. ieškovė turėjo teisę pasirinkti pailgintas atostogas iki 56 kalendorinių dienų priklausančias mokytojų kategorijai. Pagal Darbo sutartį Nr.178 turėjo būti kompensuota už 28 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų. Priklauso ir išeitinė išmoka (LR DK 140 str.ld.), kurį nebuvo išmokėta. Nutraukimo Darbo sutarties Nr.173 2009 08 31 d. momentu turėjo pagal ją teisę eilinėms atostogoms 28 kalendorinėms dienoms, nes nuo pabaigos atostogų pagal šią sutartį praėjo daugiau negu 6 mėnesiai (atostogų pabaiga sausio 1 d. 2009m.), kadangi atostoginiai pagal Darbo sutartį Nr.178 nebuvo kompensuoti (28 kalendorinės dienos). Bet pateikus tokį prašymą 2009 08 31d., kai ieškovei buvo pranešta, kad į darbą grįžtą A. S., ieškovei jos nebuvo suteiktos (ieškovės prašymo 2009 08 31 patvirtinta kopija pateikiama). Vadovaujantis LR DK 175 str. nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo (atleidžiant darbuotoją iš darbo, nepanaudotos kasmetines atostogas jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos).

Po pateikimo atsakovui prašymo, kad pilnai atsiskaitytų su ieškove pagal Darbo sutartį Nr.178 (pareiškimas 2010 11 02 priedas Nr.6, b.l.9,t.1), po kokios valandos ieškovė buvo direktorės informuota, kad į darbą grįžtą A. S.. Sukrėsta išgirstos informacijos ieškovė parašė prašymą eilinėms atostogoms. Nuo įtampos stresinės situacijos prašyme įrašė neteisingą kalendorinių dienų skaičių. Tai irgi neturtinė žala. Kartu su nekompensuotais atostoginiais pagal sutartį Nr.178 , tai 56 kalendorines dienos nepanaudotų atostogų. Ieškovei turėjo būti išmokėta atostoginių pagal sutartį Nr.173, paskaičiavimai: 576x3:64x28=756 Lt (neatskaičius mokesčių), 204,12 Lt (mokesčių 27 % ), išmokėjimui 551,88 Lt (19,71 Lt dienai), 64 darbo dienos(2009-06 mėnesį, 21 d.diena;07 mėnesį 22 d. d.; 08 mėnesį 21 d. d.). Nutraukiant sutartį Nr.173 buvo išmokėta kompensacija tik už 16.3 dienos :J 318,56 Lt išmokėjimui (pareškimas 2010-11-02 mokėjimo lapeliai priedas Nr.7; b.l. 12, t.1 (318,56: 19,71=16.16d.). 2) Reikalauja patenkinti ieškovės pateiktą atsakovui 2009-08-31d. prašymą dėl eilinių atostogų suteikimo, prašant Gerbiamo teismo atkelti atleidimo iš darbo datą 40 dienų, vadovaujantis LR DK 175 str., t.y. 2009-10-10 dienai. Paskaičiavimas atostoginių kalendorinių dienų 56 nepanaudotos-16 (kompensuotos). Pagal LR DK atostoginės dienos skaičiuojamos be trupmenų. 3) Reikalauja iš atsakovo tvarkingai užpildyti pateiktus teismui Darbo sutarčių Nr.173 ir Nr.178 originalus.

Nagrinėjant bylą iš esmės, 2011-11-08 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė savo patikslinto ieškinio reikalavimų Nr.1, Nr.2, Nr.3, ieškovei buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės (b.l.108-121, t.2). Vėliau, to paties posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atšaukia savo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašymuose teismui nurodytus argumentus, bet nepalaiko savo patikslintame ieškinyje išdėstytų reikalavimo Nr. 1 - neprašo priteisti iš atsakovo nurodytų sumų, t.y. 1609,95 Lt, o prašo priteisti 10000 Lt žalos. Ji turėjo nuostolių apie 10000 Lt. Reikalavimo Nr. 1 ji neatsisako, bet jį keičia prašydama įskaityti sumą, nurodytą reikalavime Nr. 1 į prašomą priteisti 10000 Lt neturtinės žalos sumą, nurodytą reikalavime Nr. 4. Keičia reikalavimą Nr. 2, bet jo neatsisako ir prašo išmokėti ieškovei padarytą žalą apie 3600 Lt, nes negavo draudiminio darbo pajamų. 3600 Lt sumą jai žodžiu nurodė darbo biržoje, įrodymų tai patvirtinančių ji neturinti, ši suma susidarė nuo darbo pradžios dienos iki 2009-08-31 d. Pas atsakovą ji turėjusi išdirbti 18 mėnesių, o išdirbo tik 16 mėnesių. Atsakovas sudarė tokią situaciją, kad ji turėjusi išeiti iš darbo. Ji neturėjo darbo stažo kiek reikėjo, kad gautų 3600 Lt išmoką iš Sodros. Dėl reikalavimo Nr. 3, jo neprašo tenkinti, bet ir neatsisako, o prašo atkreipti dėmesį, kad atsakovas netvarkingai pildė ieškovės darbo sutartis ir tokiu būdu pažeidė ieškovės teises. Nurodė, kad ieškovei buvo mokamas atlyginimas remiantis tarnybiniu koeficientu, kai ji buvo priimama į darbą, su darbdaviu buvo sutartos tik valandos. Ieškovė žinojo, kad pagal abi darbo sutartis buvo priimta tam tikram terminui. Kad nepalaiko patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ieškovė patvirtino 2012-01-30 raštu teismo posėdyje (b.l.139, t.2). Palaiko reikalavimus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr.7, Nr. 8. Reikalavimą dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad pagal darbo sutartį Nr. 178 nebuvo parašytas joks įsakymas, mokykloje buvo žadama, kad ieškovė turės pilną etatą, susijusį su profesinio informavimo tašku, negavo atostogų, visi šie dalykai sukėlė dvasinius išgyvenimus, buvo finansiniai nuostoliai, diskomfortas, o pastarasis visad buvo, kai ji dirbo pas atsakovą. Prašo priteisti neturtinę žalą už patirtus nuostolius. Dėl reikalavimo Nr. 5, tai ši nurodyta suma yra už laikotarpį 2008-09-01 iki 2009-06-22, ją ieškovė paskaičiavo remiantis darbo sutartimi, kur nurodytas koeficientas. Dėl 1329 Lt sumos, tai jos paskaičiavimai yra ieškovės pateikti, pedagoginio darbo krūvis buvo 18 val. į mėnesį, 4.5 valandos į savaitę gaunasi, mokykloje buvo fiksuojama, kiek ieškovė dirbo. Pagal darbo sutartį ieškovės pareigos buvo profesinio orientavimo būrelis, pagal darbo sutartį 173 ieškovė buvo priimta PIT darbuotojos pareigoms. Darbui PIT etato nebuvo, buvo tam tikri susitarimai. Palaiko reikalavimą Nr. 8, prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo darbo sutarties Nr. 178 nutraukimo momento 2009-06-22, t.y. 322,56 Lt į mėnesį, nuo 2009 m. sausio mėnesio keitėsi koeficientas. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo į teismą ji nesikreipė, darbui PIT etato nebuvo, dėl darbo pas atsakovą buvo tam tikri susitarimai su atsakovo direktore.

Sekančiame sakinyje ieškovė nieko nepaaiškindama nurodo, kad „atskaičius išmokėtus man 2009 m. 07-08 mėnesiais 392 Lt ir 318,56 (atskaičius mokesčius) kompensacija už 16,3 kalendorines d. (pareiškimas, priedas Nr. 4, b.l. 7, t. 1) atitinkamai 1 296,88 Lt ir 1 609,95 Lt" (ieškinio 1 lapo 6 sakinys). Atsakovo atlikti skaičiavimai rodo, kad iš tikrųjų pastarąsias ieškovės nurodytas sumas galima gauti iš anksčiau ieškovės nurodytų nepagrįstų sumų atėmus čia jos nurodytas 392 Lt ir 318,56 Lt nepagrįstas sumas. Iš nepagrįstų 2 007,44 Lt ir 2 320,51 Lt sumų atėmus abi minėtas nepagrįstas sumas gaunamas rezultatas 1 296,88 Lt (2 007,44 Lt - 392 Lt - 318,56 Lt = 1 292,88 Lt) ir 1 609,95 Lt (2 320,51 Lt - 392 Lt - 318,56Lt = 1609,95 Lt) taip pat yra nepagrįstas. Jokio aiškumo ir pagrįstumo neįneša ir sekantis ieškovės sakinys, nors jame ir rašoma: „Reikalaujamą sumą susidaro iš: 1) išeitinė išmoka 196 Lt pagal sutartį Nr. 178 (1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio atskaičius mokesčius), 2) 1002 Lt (2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio atskaičius mokesčius) išeitinė išmoka pagal sutartį Nr. 173, kompensacija 28 kalendorinių d. nepanaudotų atostogų 257,56 Lt (atskaičius mokesčius)" (ieškinio 1 lapo 7sakinys). Sudėjus šiuos 3 ieškovės nurodytus skaičius gauname 1455,56 Lt sumą, kuri neatitinka nei vienos ieškovės nurodytos sumos. Be to, ieškovei nepriklauso jokia išeitinė kompensacija, nes darbo sutartys su ja nutrauktos pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, o tokie atvejai patenka į Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis, kada išeitinės pašalpos nemokamos.

Taip pat neaišku, kodėl ieškovė, 2009 m. sausio mėn. pasinaudojusi 28 kalendorinių dienų atostogomis, nepagrįstai reikalauja kompensacijos už 28 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų (ieškinio 1 lapo 7 ir 8 sakiniai). Ieškovė nepagrįstai reikalauja „atostoginių kompensacija už 1,89 val. savaitėje už darbą su kitais mokiniais pagal sutartį Nr. 178 ir nepagrįstai bei nieko nepaaiškindama nurodo, kad tai sudarytų „173,37 Lt (neatskaičius mokesčių) 126,56 Lt (atskaičius mokesčius)" (ieškinio 1 lapo 9 sakinys). Pagal darbo sutartį Nr. 178 ieškovė dirbo būrelio vadove ir turėjo 2,61 val. savaitėje ir už šį darbą su ja yra pilnai atsiskaityta. Vadinasi ieškovės pateiktos sumos 173,37 Lt ir 126,56 Lt yra nieko nepagrįstos. Ieškinio 2 lape pateikti atostoginių paskaičiavimai yra visiškai nesuprantami ir nesuvokiami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė čia bando paskaičiuoti „atostoginius", o ne „atostoginių kompensaciją", nors tai yra du skirtingi dalykai. Jų paskaičiavimo tvarka taip pat yra skirtinga. Vadinasi jokiu būdu negalima šių dviejų sąvokų sutapatinti, tačiau ieškovė jas tapatina ir tokiu būdu bando pagrįsti savo ieškinį. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti apie tariamai sutartas 18 valandų savaitinio pedagoginio darbo ir tokiu savo pačios išsigalvotu pagrindu remtis bei skaičiuoti pinigus už darbą, kurio ji nedirbo. Pagal darbo sutartį Nr. 178 ieškovė turėjo dirbti ir dirbo profesinio informavimo būrelio vadove ir turėjo 2,61 val. per savaitę pedagoginio darbo krūvį, o pagal darbo sutartį Nr. 173 ieškovė dirbo 0,5 etato laborante ir jos pagrindinė darbo vieta buvo profesinio informavimo kabinete.

Ieškovė savo ieškinyje dėl atostoginių už 2009 m. sausio mėn, išmokėjimo pradeda nepagrįstu nusiskundimu, kad „ 2009 m. sausio 8 d. man buvo išmokėti atostoginiai už 21 darbo dieną <...>, o priklauso už 28 kalendorines dienas (LR DK 165 str. 1 d.), mokant vidutinį darbo užmokestį" (ieškinio 3 lapo 2 pastraipos 1 sakinys), ir nepagrįsta išvada, jog „tai reiškia, kad atsakovė sumokėjo man atostoginius tik už darbą pagal Darbo sutartį Nr. 173 " (ieškinio 3 lapo 2 pastraipos 2 sakinys). Bet juk ieškovės 28 kalendorinių dienų atostogų laikotarpiu ir buvo 21 darbo diena. Toliau ieškovė teigia, kad atostogų skaičiavimo pažymoje (t. 1, b. L 34) jos vienos darbo dienos vidutinis atlyginimas 45,73 Lt (t. 1, b. L 34), „o paskaičiuota 960,33 : 28 = 34,29 Lt (1 kalendorinei dienai neatskaičius mokesčių" (ieškinio 3 lapo 2 pastraipos 3 sakinys). Tačiau niekas nei nurodytoje pažymoje, nei kur nors kitur neskaičiavo ir negalėjo skaičiuoti 960,33 : 28 = 34,29 Lt, nes darbo užmokestis mokamas tik už darbo dieną, o ne už kalendorinę dieną. Ieškovės nurodytas skaičiavimas yra visiškai beprasmis, nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos skaičiavimo tvarkos.

Toliau ieškovė nepagrįstai nurodo, jog „ atsakovės teigimas, kad atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti pagal 2 darbo sutartis kartu skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neturi pagrindo" (ieškinio 3 lapo 2 pastraipos 5 sakinys). Čia ieškovė yra visiškai neteisi. Skaičiuojant vidutinį ieškovės atlyginimą buvo įtrauktas ne tik jos darbo užmokestis pagal darbo sutartis Nr. 173 (576 Lt) ir Nr. 178 (218,09 Lt) (576 Lt + 218,09 Lt = 794,09 Lt), bet ir darbo užmokestis, kurį ji gavo už laikinai dėl ligos nedirbančių mokytojų pavadavimą. Skaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį pagal paskutinius tris mėnesius iki jos atostogų 2009 m. sausio mėn., į ieškovės vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą buvo įtrauktos tokios sumos: spalio mėn. - 1 111,57 Lt, lapkričio mėn. - 915,03 Lt, gruodžio mėn. - 854,56 Lt (1 t., b. l 10, 34). Tokiu būdu buvo nustatyta, kad ieškovės vienos darbo dienos užmokestis - 45,73 Lt (1 t., b. l. 34) ir jai kaip laborantei ir būrelio vadovei kartu paėmus buvo priskaičiuota 960,33 Lt atostoginių, kurie buvo ieškovei išmokėti, padarius įstatymais nustatytus atskaitymus (1t., b. l. 11).

Už kasmetines atostogas vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326) patvirtintą tvarką pagal tris paskutinius prieš atostogas einančius kalendorinius mėnesius darbuotojo gautą darbo užmokestį. Gauta bendra suma dalijama iš faktiškai dirbtų per tą laiką dienų skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, ir taip nustatomas vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė kaip laborantės 28 kalendorinių dienų trukmės atostogų metu nuo 2009-01-05 iki 2009-02-01 buvo 21 darbo diena. Atostoginiai apskaičiuojami atostogų laikotarpiui tenkančias darbo dienas padauginus iš vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio, kuris paskaičiuojamas pagal paskutinius 3 mėnesius iki atostogų suteikimo (1 lentelė). Tokiu būdu laborantei K. K. turėjo būti priskaičiuota 576,03 Lt (21 d. d. x 27,43 Lt/d.d. = 576,03 Lt) atostoginių. Tačiau ieškovei buvo priskaičiuota 960,33 Lt atostoginių (t.1, b. l. 34), kurie jai buvo išmokėti, padarius įstatymų numatytus atskaitymus (t.1., b. l. 11). Vadinasi kaip laborantei ieškovei buvo neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuota 384,30 Lt (960,33 lt - 576,03 Lt = 384,30 Lt) atostoginių už atostogas 2009 m. sausio mėn. Tuo tarpu savo ieškinyje ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tarytum atsakovė už 2009 m. sausio mėn. jai yra skolinga 52,76 Lt. Už darbą būrelio vadove 2009 m. sausio mėn. ieškovei turėjo būti priskaičiuota 239,42 Lt darbo užmokesčio. Kadangi ieškovei už šį laikotarpį buvo permokėta 384,30 Lt suma, tai minėtas darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas, o likusi ieškovei nepagrįstai priskaičiuota 144,88 Lt (384,30 Lt - 239,42 Lt = 144,88 Lt) suma buvo atimta iš sumų, priskaičiuotų ieškovei nutraukiant su ja darbo sutartis Nr. 173 ir Nr. 178 nuo 2009-08-31.

Kadangi ieškovė mokykloje dirbo pagal dvi darbo sutartis ir šios dvi darbo sutartys buvo nutrauktos vienu metu 2009-08-31, todėl piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo paskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį, bet išmokama bendra suma, nuo kurios buvo atliekamos ir atitinkamos išskaitos. Ieškovė laborante dirbo penkiolika mėnesių. Vienam mėnesiui tenka 2,3 (28 : 12 = 2,3) kalendorinės dienos atostogų. Visam ieškovės darbui laborante tenka 34,5 (15 mėn. x 2,3 k. d. / mėn. = 34,5 k. d.) kalendorinės dienos atostogų. Ieškovė kaip laborantė 28 kalendorinėmis dienomis atostogų jau buvo pasinaudojusi 2009 m. sausio mėn., todėl jai kaip laborantei buvo likusios 6,5 (34,5 k. d. - 28 k. d. =6,5 k. d.) kalendorinės dienos atostogų. 2009 metų darbo dienų koeficientas - 0,6931 (253 d. d.: 365 k. d. = 0,6931 d. d./k. d.). Ieškovės kaip laborantės kompensacija už nepanaudotas atostogas - 121,64 Lt (6,5 k. d. x 27,00 Lt / d. d. x 0,6931 d. d./k. d. = 121,64 Lt). Ieškovė būrelio vadove dirbo visus metus ir atostogomis nesinaudojo, todėl jos nepanaudotos atostogos už visus darbo metus - 56 kalendorinės dienos. Ieškovei kaip būrelio vadovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas - 435,60 Lt (56 k. d. x 11,22 Lt / d. d. x 0,6931 d. d. /k. d. = 435,60 Lt). Vadinasi suminė ieškovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas - 557,24 Lt (121,64 Lt -i- 435,60 Lt= 557,24 Lt). Atėmus iš šios sumos jau minėtą permokėtą sumą už 2009 m. sausio mėn. - 144,88 Lt, gauname, kad ieškovei turėjo būti priskaičiuota 412,36 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau ieškovei kompensacijos už nepanaudotas atostogas buvo priskaičiuota net 435,71 Lt (t.1, b. l. 12). Darytina išvada, kad 2011-08-31 ieškovę atleidžiant iš darbo jai buvo priskaičiuota 23,35 Lt (435,71 Lt - 412,36 Lt = 23,35Lt) daugiau negu priklausytų.

2011-09-17 patikslintame ieškinyje ieškovė, be reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą, apie ją dar rašo tik dvejose vietose. Patikslinto ieškinio 3 lapo 2 pastraipos paskutiniuose dvejuose sakiniuose ieškovė nurodo: „Sekantį darbo užmokestį pas atsakovą gavau tik kovo mėnesį. Tai irgi neturtinė žala". To paties ieškinio 4 lape ieškovė nurodo: „Nuo įtampos stresinės situacijos prašyme įrašiau neteisingą kalendorinių dienų skaičių. Tai irgi neturtinė žala". Iš tikrųjų 2009 m. sausio mėn. pradžioje ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas už 2008 m. gruodžio mėn. ir atlyginimas už atostogas sausio mėn. (t 1., b. l. 10), todėl visiškai natūralu, kad sekantis darbo užmokestis buvo darbo užmokestis tik už vasario mėnesį ir jis buvo išmokėtas šiam mėnesiui pasibaigus, kovo mėnesio pradžioje. Kitaip net negali būti. Visada po atostogų darbuotojai už nepilną darbo mėnesį gauna nedaug darbo užmokesčio arba visai jo negauna, jeigu atostogos truko visą kalendorinį mėnesį. Antruoju atveju ieškovė kaip laborantė rašo apie savo prašymą išleisti ją atostogų, kurį pateikė, sužinojusi apie darbo sutarčių nutraukimą pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį. Ieškovės padaryta jos nurodoma klaida neturėjo jokios įtakos sprendimo dėl šio prašymo priėmimui. Ieškovės prašymas nebuvo patenkintas ne dėl jos padarytos klaidos, o todėl, kad ji jau buvo atleista iš darbo nuo 2009-08-31.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė kaip laborantė neprašė suteikti nepanaudotas atostogas, nukeliant atleidimo iš darbo datą. Be to, ieškovė kaip laborantė turėjo tik 6,5 nepanaudotų atostogų dienas. Toks mažas nepanaudotų atostogų dienų skaičius negalėjo turėti jokios lemiamos reikšmės ieškovės atleidimo iš laborantės pareigų datai, kad sukeltų jai neturtinę žalą. Ieškovė prašė suteikti jai kaip laborantei eilines apmokamas 30 kalendorinių dienų atostogas nuo 2009-08-31. Jos nurodoma klaida, jos nuomone, yra tik tame, kad vietoje 30 turėjo būti nurodytos 28 kalendorinės dienos. Ieškovė nepaaiškino, kaip jos nurodytos aplinkybės - atlyginimas už vasario mėn. išmokėtas kaip ir priklauso kovo mėn. pradžioje ir jai nesuteiktos 30 (28) kalendorinių dienų eilinės atostogos - įtakojo jos nurodomos neturtinės žalos atsiradimą ir kaip ta neturtinė žala pasireiškė. Mano, kad ieškovės nurodytos minėtos aplinkybės jokiu būdu negali būti pagrindu priteisti jos reikalaujamą neturtinę žalą.

Liudytoja V. L. parodė, kad kartu su ieškove dirbo pas atsakovą prieš du metus, ieškovė vedė profesinio orientavimo būrelį. Mokykloje dar buvo PIT – profesinio informavimo taškas, ieškovė tame kabinete turėjo užsiėmimus, ten buvo jos darbo vieta. Jos (liudytojos) dvi mokinės lankė ieškovės būrelį, vėliau nebelankydavo, sakė, kad neįdomu. Nežino į kieno vietą atėjo dirbti ieškovė. Ji (liudytoja) supažindindavo mokinius su PIT, vesdavo užsiėmimus su aukštesniųjų mokyklų atstovais – iš Lenkijos, M.Romerio Universiteto, Verslo kolegijos, veždavo vaikus į LITEXPO parodas, organizuodavo susirinkimus su tėvais.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirbo pas atsakovą direktoriaus pavaduotoja, dabar yra neštumo atostogose. Ieškovė pas atsakovą dirbo laborante nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Mokykloje buvo įsteigtas profesinio informavimo taškas, ieškovė prižiūrėjo įrangą, kompiuterius, spausdintuvus, vadovėlius. Nebuvo žmogaus PIT taškui, nes nebuvo etato. PIT buvo įkurtas prieš ieškovei ateinant dirbti pas atsakovą, ieškovė nebuvo PIT vadove, ieškovė vadovavo neformalaus ugdymo būreliui 2 valandas per savaitę 9-12 klasėms. Kaip laborantė ieškovė dirbo 5 dienas per savaitę po 4 valandas. Ji (liudytoja) kuravo neformalųjį ugdymą. Buvo neformaliojo ugdymo programa, kurią rengė kiekvienas kas turėjo neformalųjį ugdymą. Ieškovė neruošė ataskaitų dėl PIT darbo, tai neįėjo į jos pareigas. Nežino kaip ieškovei buvo mokamas atlyginimas, ar su ieškove buvo galutinai atsiskaityta.

Liudytoja T. C. parodė, kad ieškovė dirbo pas atsakovą laborante pusę etato nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 4 valandas, po to kaip profesinio informavimo būrelio vadove 2 valandas. Ieškovės darbo laikas nuo 8 iki 12, taip darbo žiniaraščiuose parodytos 4valandos, bet ieškovė taip nedirbo, ji atvažiuodavo 2 kartus į savaitę nuo 8.30 val. iki 13.30 val. Direktorė leido ieškovei atvykti į darbą ir vėliau, nes jos buvo draugės. Kaip laborantė ieškovė prižiūrėdavo įrangą, kuri buvo kabinete, kompiuterius, kokios buvo jos pareigos kaip būrelio vadovės, ji nežino. Jokių ataskaitų ieškovė nedarydavo, ji žino, nes dirba raštinėje, visi dokumentai yra registruojami. Ji (liudytoja) pildė darbo tabelį, kuriame žymėjo ieškovės kaip laborantės ir kaip būrelio vadovės darbo laiką. Ieškovė dirbo ir vasaros metu.

Kaip nustatyta byloje, 2008-08-29 tarp atsakovo Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, atstovaujamos direktorės A. J., ir ieškovės K. K. buvo sudaryta terminuota (t.y. kol negrįš iš vaiko priežiūros atostogų pagrindinė darbuotoja A. S.) darbo sutartis Nr. 173 (b.l.3-4, t.1), kurios pagrindu ieškovė buvo priimta pas atsakovą nuo 2008-05-06 dirbti 0,5 etato laborantės pareigose; darbo sutartyje aptarta, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį – 8 ir 23 dienomis. Ši darbo sutartis nutraukta 2009-08-31 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-48 (b.l.7, t.1) nuo 2009-08-31 pagal DK 126 str. 1 p. (darbo sutartis nutraukta suėjus terminui), atsižvelgiant į laborantės A. S. 2009-08-31 prašymą dėl sugrįžimo į darbą iš vaiko priežiūros atostogų; nuspręsta sumokėti ieškovei kompensaciją 16,3 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų.

2008-08-29 tarp atsakovo Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, atstovaujamos direktorės A. J., ir ieškovės K. K. buvo sudaryta terminuota (t.y. iki mokslo metų pabaigos 2009-06-22) darbo sutartis Nr. 178 (b.l.30-31, t.1), kurios pagrindu ieškovė buvo priimta pas atsakovą į darbą profesinio informavimo būrelio vadovės pareigose nuo 2008-09-01; šioje darbo sutartyje nustatytas ieškovei tarnybinio atlyginimo koeficientas – 11,75 bei aptarta, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį – 8 ir 23 dienomis. Ši darbo sutartis nutraukta 2009-08-31 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-50 (b.l. 8, 33, t.1) nuo 2009-08-31 pagal DK 126 str. 1 p. (darbo sutartis nutraukta suėjus terminui).

Atsakovo 2008-09-01 mokytojų ir kitų darbuotojų tarifikacijos sąraše nustatyta (b.l.48-57, t.1), kad ieškovei paskirta viso 2,61 savaitinių valandų: 2 kontaktinės savaitinės papildomo ugdymo valandos, 0,61 papildomos savaitinės valandos, iš kurių 0,39 valandos už pasiruošimą pamokoms ir 0,22 valandos už darbų planavimą, renginių organizavimą, ruošimąsi renginiams, metodinę veiklą, projektų rengimą bei dalyvavimą projektų veikloje už darbų planavimą ir kt.

2008/2009 ieškovė vedė profesinio informavimo papildomo ugdymo dienyną (b.l.58-70, t.1), kuriame fiksuodavo užsiėmimų temas bei trukmę.

2008-09-04 atsakovo direktorės įsakymu Nr. V-4a buvo patvirtintos atsakovo papildomo ugdymo programa (pasirašyta ieškovės), pagrindinio ugdymo programa, 2008/2009 metams; pagal 2008/2009 atsakovo papildomojo ugdymo planą ieškovei profesinio orientavimo būreliui skirtos 1 val. 9-10 klasėms bei 1 val. 12 klasei (b.l.103-106, t.1).

2008-08-28 ieškovė pateikė atsakovo direktorei prašymą (b.l. 29, t.1), prašydama skirti ieškovei 2 savaitines būrelio vadovės valandas. 2008-09-01 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-2a (b.l. 32, t.1), ieškovė nuo 2008-09-01 paskirta profesinio informavimo būrelio vadove.

2008-12-30 Ieškovė pateikė atsakovo direktorei raštu prašymą (b.l.47, t.2), prašydama leisti ieškovę kaip laborantę eilinių apmokamų atostogų už 2008 metus nuo sausio 5 d. iki 2009 m. vasario 1d. 2008-12-30 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-25 (b.l.58, t.2), ieškovei, atsižvelgiant į ieškovės 2008-12-30 prašymą, suteiktos ieškovei kaip laborantei 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos nuo 2009-01-05 iki 2009-02-01 imtinai.

Su ieškove sudarytos darbo sutartys Nr. 173 ir Nr.178 įregistruotos darbo sutarčių žurnale, apie darbą pranešta Sodrai (b.l.60-61, t.2); ieškovės dirbto laiko pas atsakovą trukmė buvo fiksuojama darbo apskaitos žiniaraščiuose (b.l.62-67, t.2); ieškovės turėtos išlaidos už 2009-01 mėn., susijusios su kelionėmis į darbą, buvo atsakovo apmokamos (b.l.68-69, t.2).

2011-12-30 atsakovo rašte Nr. 2-407-494/2011 „Dėl K. K. ekskursijų“ (b.l.137, t.2), nurodyta, kad ieškovės ekskursijos su grupe mokinių 2009-05-08 į Lomžos miestą Lenkijos Respublikoje ir 2009-05-26 į Rokiškį (Rokiškio krašto muziejų) negalo būti laikomos tarnybinėmis komandiruotėmis LR Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2.1 p. pateikto tarnybinės komandiruotės apibrėžimo prasme, todėl už šias ekskursijas ieškovei nebuvo apmokėta kaip už tarnybines komandiruotes. Ieškovė grįžusi iš šių ekskursijų nepateikė ataskaitos ir dokumentų apie kelionės metu patirtas faktines išlaidas, kadangi jai buvo suprantama, kad tokios ekskursijos nelaikomos tarnybine komandiruote. Atsakovas net negauna biudžetinių asignavimų tokioms ekskursijoms apmokėti, ekskursiją į Lomžos miestą organizavo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija (2011-12-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma Nr. 12-128(2.8), b.l. 138. t.2), o į Rokiškio muziejų – pati ieškovė.

LR Švietimo ir mokslo ministro 2008-08-29 įsakymu Nr. ISAK – 2460 buvo patvirtintas mokyklų, dalyvaujančių 2008-2009 metais eksperimente, įgyvendinant Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programą, sąrašas, atsakovo minėtame sąraše nėra (b.l.160-161, t.1).

Ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką bei nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys ir pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str.). Šalių teisės ir pareigos nustatytos CPK 42 str., tame tarpe teikti įrodymus, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. Ieškovei teismo posėdžių metu buvo išaiškinta jos teisė pasinaudoti teisine pagalba.

Kadangi ieškovė sumažino patikslinto ieškinio reikalavimus bei nurodė, kad neprašo nagrinėti jos reikalavimų: 1) priteisti iš atsakovo išmokėti 1609,95 Lt piniginių kompensacijų ir išmokų pagal Darbo sutartį Nr. 173 ir Darbo sutartį Nr. 178; 2) atkelti atleidimo iš darbo dieną 40 dienų iš 2009-08-31d. 2009-10-10 dienai; 3) tvarkingai užpildyti ieškovės originalus Darbo sutarčių Nr.178 ir Nr.173, todėl teismas dėl šių reikalavimų pagrįstumo nepasisako.

Dėl reikalavimo Nr. 4 – dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.). Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str.4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Taigi neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o DK 250 straipsnis yra blanketinė norma, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2007-04-27 civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008-09-30 civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui, nagrinėjamu atveju - ieškovei (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, ir net neįrodinėjo, kokiais atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kuo pasireiškė atsakovo kaltė, priežastinio ryšio, žalos dydžio (CK 6.245 – 6.249 str. str.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes į bylą ieškovė nepateikė jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, prašydama įjungti į 10000 Lt neturtinės žalos dydį prašomas priteisti išmokas, kompensacijas, klaidingai interpretuoja neturtinės žalos sąvoką (kad tai yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt.). Turtinė žala ir nuostoliai ir neturtinė žala nėra tapatūs dalykai. Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia savo pareiškime (b.l. 155-156, t.2), kad atsakovui su žalos padarymu atsirado materialinė atsakomybė DK 246 str. 1, 2, 3, 4, 5, 6 d.d. pagrindu, kai šiuo pagrindu jokio reikalavimo ieškovė nereiškė, jokių įrodymų neteikė. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas; materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.