Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
1A-48-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00115-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. M.
Nukentėjusysis
N. K.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-634/2015

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00115-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajai A. M., jos gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) bauda.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš kaltinamosios A. M. priteista 112 Lt turtinė žala nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš kaltinamosios A. M. priteista 3000 Lt neturtinė žala nukentėjusiosios naudai.

N. K. patirtos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistos iš kaltinamosios A. M..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad 2013-12-07, apie 14.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgdamasi įžūliai, matant kitiems turgaus prekeiviams, po žodinio konflikto su nukentėjusiąja N. K. tyčia suduodama ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajai ir jai parkritus spirdama nukentėjusiajai į veidą, padarė pastarajai poodines kraujosruvas veide, dešinėje pėdoje, kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešiniajame delne, tuo sukeldama nukentėjusiajai N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-08 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai. Iš karto po įvykio nebuvo imtasi priemonių atlikti apeliantės, nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, atsižvelgiant į esamus prieštaravimus. Mano, jog neįvertintos aplinkybės, kad liudytojai buvo skirtingose vietose nuo tos vietos, kai apeliantė neva sudavė smūgius nukentėjusiajai, atstumas buvo apie 15-20 m., jiems konflikto stebėjimą trukdė prekyviečių stalai, ypatingai tai liečia liudytoją D. T.. Pastaroji liudytoja parodė, jog neva matė, kaip apeliantė smogė su koja nukentėjusiajai, praeidama pro turgavietės įėjimą, kur prekiaujama bulvėmis į praėjimą link Vytauto prospekto. Tuo tarpu iš pateikto turgavietės plano matyti, jog konflikto pabaigos vieta yra užstojama prekystaliais. Nurodo, jog teismas neteisingai vertina liudytojo G. K. parodymus, kad jis neva matė konfliktą 15 m. atstumu. Šis liudytojas nurodė, jog matė konflikto pradžią, kuomet A. M. bėgo, o nukentėjusioji ją vijosi, pagriebė už kapišono ir jį nuplėšė, po to abi pargriuvo, tačiau atsikėlė ir nuėjo. Jokių spyrių ar smūgių jis nematė, be to patvirtino, kad kapišono nuplėšimą ir nugriuvimą matė iš arti. Tokie parodymai iš esmės atitinka ir pačios kaltinamosios parodymus. Liudytojų L. K., D. M. parodymus vertina kritiškai, nes jos yra jau seniai pažįstamos su N. K., be to, dėl jų buvimo vietos konflikto metu galėjo nematyti kas vyksta. Atkreipė dėmesį, kad teismo medicinos specialistė patvirtino, jog nukentėjusiajai dantis galėjo būti nulaužtas įvykio metu, tačiau apžiūros metu nukentėjusioji dėl danties nesiskundė, toks nukentėjusiosios elgesys kelia abejonių jos nuoširdumu ir sustiprina manymą, jog tokiu būdu siekiama gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Mano, jog nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka teisingumo kriterijaus, kadangi nukentėjusioji nepagrindė civilinio ieškinio dėl patirtų išgyvenimų ar depresijos. Esant tokioms aplinkybėms, kuomet kyla pagrįstos abejonės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, juolab jis negali būti grindžiamas abejonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji iš esmės neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nes byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Vien tai, kad nuteistoji savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir subjektyviai juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus nukentėjusiosios N. K., liudytojų D. M., L. K., D. T. parodymus, specialisto išvadą bei ekspertės M. K. paaiškinimus, nuosprendyje padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, jog A. M. tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu nukentėjusiajai ir jai parkritus spirdama nukentėjusiajai į veidą, padarė pastarajai poodines kraujosruvas veide, dešinėje pėdoje, kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešiniajame delne, tuo sukeldama nukentėjusiajai N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistosios gynybos versija, kad ji prieš nukentėjusiąją smurtinių veiksmų neatliko, kad N. K. pati susižalojo krisdama, o teisme apklausti liudytojai įvykio aplinkybių galėjo išsamiai nematyti, nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai paneigta bei atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji N. K. detaliai nurodė įvykio aplinkybes, o būtent, kad apsižodžiavo su A. M. dėl to, kad pastaroji nešina glėbiu drabužių užgriuvo ant jos vežimėlio su pirkiniais ir sulaužė pirktą skruzdėlyną. Jai einant link išėjimo sutiko iš priekio ateinančią A. M., kuri nieko nesakiusi dešinės rankos kumščiu smogė jai į veidą. Po smūgio ėjo paskui ją, rankinėje ieškojo mobilaus telefono, kuriuo galėtų iškviesti policiją. Tuomet A. M. atsisukusi smogė dar du kartus kumščiu į veidą, po kurių ji nukrito, o A. M. spyrė į lūpas, nuskėlė dantį, pasipylė kraujas (b. l. 236-127).

Netikėti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiškai sutampa su liudytojų D. M., L. K., D. T., tiesiogiai mačiusių konfliktą, teisme duotais parodymais bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytoja D. M. patvirtino, jog matė kaip Ana kažkuria ranka kirto N. į veidą kumščiu, gal vieną kartą, o gal ir du, ji labai išsigando, šaukė „moterys, ką jūs darote?“. A. M. buvo labai įsiutusi, griebė N. už striukės atlapų, partrenkė ant žemės ir iš kojos spyrė į veidą (b. l. 127-128). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. K. nurodžiusi, kad išgirdusi riksmus išbėgo iš kiosko, matė kuomet kaltinamoji pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir jai spyrė į veidą (b. l. 129). Liudytojos D. T. teigimu, ji matė, kuomet nukritus nukentėjusiajai kaltinamoji jai spyrė. Ji paliko savo telefono numerį ten buvusioms moterims, jei reikėtų liudyti dėl matyto įvykio. Pati išsigando, jautėsi nesmagiai (b. l. 128-129).

Nors nuteistoji A. M. atkreipia dėmesį, jog liudytojos D. M. ir L. K. yra nukentėjusiosios pažįstamos, todėl jų parodymai negali būti vertinami objektyviai, tačiau byloje nenustatytos aplinkybės, kad jos būtų suinteresuotos neteisingai apkaltinti nuteistąją, juolab, kad analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. T., kuri nepažįsta nei nuteistosios, nei nukentėjusios, nei minėtų liudytojų D. M. ir L. K.. Liudytoja D. T. yra visiškai pašalinis žmogus tą dieną atsidūręs įvykio vietoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ir jos parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ar ji siekia pakenkti A. M.. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas būtent liudytojo R. K. parodymai prieštarauja kitiems asmenų parodymams, pastarasis nurodė nematęs, kad kas nors kam nors būtų sudavęs ar spyręs, tačiau nurodė, jog N. K. ir A. M. buvo pargriuvusios, atsikėlė ir išsiskirstė (b. l. 129). Tuo tarpu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji, tiek kiti teisme apklausti liudytojai paaiškino, jog nukritusi buvo tik nukentėjusioji N. K.. Be to, minėtas liudytojas tvirtino, jog N. K. vijosi A. M. ir nuplėšė jai kapišoną, tuo tarpu A. M. paaiškino, kad kapišonas liko kabėti ant paskutinio užsegimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog liudytojo G. K. parodymai iš esmės prieštarauja ne tik teisme apklaustų kitų liudytojų, tačiau ir pačios nuteistosios parodymams, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai jais nesivadovavo.

Nuteistosios apeliaciniame skunde be pagrindo keliamos abejonės dėl liudytojų galimybės betarpiškai matyti konflikto vietą. Siekiant pašalinti šias abejones apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, ištirtos pateiktos foto lentelės iš įvykio vietos. Iš jų matyti, jog foto lentelėje Nr. 1 pavaizduota sandėlio patalpa prie kurios prasidėjo pirminis konfliktas (b. l. 171), Nr. 2 pažymėta faktinė konflikto vieta (b. l. 172), Nr. 3 užfiksuota D. M. darbo vieta (b. l. 173), Nr. 4 L. K. buvimo vieta konflikto metu (b. l. 174), Nr. 5 liudytojo G. K. buvimo vieta konflikto metu (b. l. 175). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog įvertinus byloje pateiktas foto lenteles nėra pagrindo konstatuoti, jog jos paneigia liudytojų D. M., L. K., D. T. paaiškinimus dėl jų nurodomų faktinių aplinkybių. Liudytoja D. M. paaiškino, jog ji įvykį matė ne nuo prekybos vietos, o nuo kiosko kur dėjo prekes, buvo visai šalia, du metrai iki įvykio vietos (b. l. 128). Atsižvelgiant į tai foto lentelėje Nr. 3 (b. l. 173) užfiksuota D. M. darbo vieta nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Be to, foto lentelėje Nr. 4 nuteistoji savo iniciatyva nurodė liudytojos L. K. buvimo vietą konflikto metu (b. l. 174), tuo tarpu teisme apklausta liudytoja nėra detaliai nurodžiusi savo buvimo vietos, tiesiog paaiškino įvykį mačiusi išbėgusi iš kiosko, kiek toli ji buvo nubėgusi gali patvirtinti tik pati liudytoja, todėl susieti minėtos liudytojos buvimo vietą su foto lentelėje matomu vaizdu ir konstatuoti, kad ji galėjo nematyti vykstančio konflikto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Liudytojo G. K. buvimo vieta nagrinėjamu atveju lemiamos reikšmės neturi, kadangi pastarojo parodymai iš esmės yra prieštaringi, be to, aiškindama foto lentelę Nr. 5 apeliacinės instancijos teisme A. M. nurodė, kad minėtas liudytojas „sėdėjo ant suoliuko ir kaip jis sakė su draugu gėrė alų“, taigi galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas kelia abejonių dėl liudytojo sugebėjimo adekvačiai suvokti ir vertinti įvykio aplinkybes.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistoji taip pat bandė paneigti liudytojos D. T. galimybę matyti konfliktą, nurodė, jog pagal byloje pateiktą planą (b. l. 133), pastarosios buvimo vieta pažymėta tašku Nr. 5, todėl konflikto vietos, kuri pažymėta Nr. 2, fiziškai ji negalėjo matyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame plane atitinkamų objektų koordinatės yra nurodytos nuteistosios iniciatyva, tačiau teisme apklausti liudytojai faktines savo buvimo vietas pagal pateiktą planą nėra patvirtinę. Kaip matyti iš liudytojos D. T. parodymų, ji atėjo nuo Vytauto prospekto, tuo tarpu teismo posėdžio metu nuteistoji nurodė, kad tarp taškų Nr. 4 ir Nr. 5 yra įėjimas iš Šiaulių gatvės, būtent ten pažymėta ir liudytojos buvimo vieta. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių ar A. M. iniciatyva nurodyta liudytojos D. T. įėjimo vieta atitinka faktines aplinkybes. Iš liudytojos parodymų akivaizdu, kad ji nestovėjo vienoje vietoje, judėjo, todėl apeliantės argumentai, kad pastaroji negalėjo matyti nagrinėjamo įvykio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dėmesį, kad fotonuotraukose esantys vaizdai užfiksuoti 2014-07-07, tuo tarpu konfliktas įvyko 2013-12-07 apie 14 val. 30 min. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė kaltinamoji A. M.: „žiemą, apie 14 val. 30 min. turgus būna tuščias“ (b. l. 136). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog teisme apklaustiems liudytojams galimybė pastebėti vykstantį konfliktą nebuvo apsunkinta. Taigi pateiktos fotolentelės nepatvirtina tokių faktinių aplinkybių, kurios objektyviai paneigtų įrodymus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo apeliantės kaltę.

Specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad N. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, dešinėje pėdoje, kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimas apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešiniame delne. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2013-12-07. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26). Nagrinėjamu atveju apeliantė abejoja nukentėjusiosios parodymais dėl sužaloto danties, nes ekspertė patvirtino, kad apžiūros metu nukentėjusioji dėl danties nesiskundė. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teismo posėdžio metu ji nurodė, kad dantis buvo nuskilęs nuo šaknies, bet laikės, apie tai sakė ekspertei, kadangi niekas su dantimi nebuvo daryta, tai nieko ir neapžiūrėjo (b. l. 135). Teismo posėdžio metu apklausta medicinos ekspertė M. K. patvirtino pateiktos išvados teisingumą, papildomai paaiškino, kad specialisto išvadą parengė ne ji, dėl danties nieko negali pasakyti, tačiau danties sužalojimas sveikatos sutrikdymo masto nekeičia (b. l. 135-136). Atsižvelgiant į tai, abejoti nukentėjusiosios parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sudėties elementus, spręsdamas klausimą apie subjektyvių požymių visumą A. M. veikoje, įvertino visą veiksmų raidą. Pagrįstai konstatuota, kad būtent dėl A. M. smurtinių veiksmų viešoje vietoje kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai, todėl apeliantė pripažinta kalta dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, dirba, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis BK 54 str. ir 55 str. nuostatomis A. M. paskirta viena švelniausių BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas šios bausmės vidurkis.

Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad A. M. yra kalta dėl nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastaroji yra atsakinga dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimo nuteistoji iš esmės neginčija, šią žalą patvirtina byloje pateikti dokumentai (b. l. 109-119), todėl ji pagrįstai priteista iš nuteistosios.

Nors apeliantė ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajai N. K. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės buvo pakankamai reikšmingos. Nukentėjusiosios sveikatai A. M. elgesiu, t.y. smūgiais į veidą bei spyriu į lūpas, sukėlė tam tikrą fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą. N. K. patyrė išorinius sužalojimus. Liudytoja D. M. patvirtino, jog kelios dienos po įvykio N. K. jautėsi blogai, buvo suirzusi, kadangi veidas mėlynas, be to, nebuvo danties (b. l. 128). Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad patyrė daug skausmo, įvykis buvo prieš Kalėdas, artėjo Kalėdinė prekyba, o jos veidas buvo mėlynas, ištinusi lūpa, nepatogiai jautėsi prieš pirkėjus, bijojo, jog pastarieji jos nepalaikytu girtuokle, sulaukė patyčių iš kitų kolegių. Po įvykio kankino nemiga, stresas, apie įvykį bijojo sakyti anūkams, nes buvo gėda, patyrė turtinę žalą dėl danties taisymo (b. l. 127). Apylinkės teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į A. M. turtinę padėtį įvertinęs nukentėjusiosios N. K. ir apeliantės interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš A. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios N. K. naudai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam priteisiamos panašios (nuo 2000 Lt iki 5000 Lt) sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-537/2008, 2K-605/2011, 2K-12/2012), darytina išvada, kad nukentėjusiosios naudai priteistas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nuteistosios A. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., jos kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Priimdamas A. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistosios apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014-07-08 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Daiva JankauskienėArūnas Paštuolis