- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-5-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01407-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-5-278/2015
Teisėja Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01407-2013-8
2015 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-842/2014 pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas prie VRM) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos apskrities VPK) ieškinius atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Policijos departamentas prie VRM nurodė, kad 2012-09-02, pagal patvirtintą priemonių planą, Utenos apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Mobiliojo būrio vyr. patrulis A. S., patruliai M. M. ir A. K. prie naktinio klubo „Antika“ sulaikė atsakovą R. G.. Sulaikius atsakovą ir pristačius į tarnybines patalpas, R. G. aktyviais veiksmais komplikavo savo sulaikymą, dėl ko vyr. patruliui A. S., panaudojus stiprią (didelę) fizinę jėgą, plyšo dešinio kelio priekinis kryžminis raištis ir tuo jam buvo padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. 2012-09-04 – 2012-10-15 laikotarpiu A. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nurodė, jog A. S., kaip patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, atliekant tarnybines pareigas, išmokėta 56 662,20 Lt (16 410,50 €) piniginė kompensacija ir 3 286,92 Lt (951,95 €) draudimo suma. Policijos departamentas prie VRM prašė teismą priteisti iš atsakovo R. G. 59 949,12 Lt (17 362,46 €) žalos atlyginimą.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Utenos apskrities VPK prašė teismą priteisti iš atsakovo R. G. 5 728,80 Lt (1 659,17 €) žalą. Nurodė, kad dėl pareigūno A. S. tarnybos metu patirtos traumos nedarbingumo laikotarpiu išmokėjo ligos pašalpą bei socialinio draudimo įmokas ir tuo dėl neteisėtų A. G. veiksmų patyrė žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinius iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovo R. G. Policijos departamento prie VRM naudai 48 000 Lt (13 901,76 €), o Utenos apskrities VPK naudai 4 600 Lt (1 332,25 €) žalos atlyginimą. Teismas darė išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, jog policijos pareigūnui A. S. patyrus traumą 2012-09-02 sulaikant R. G., o ieškovui ir trečiajam asmeniui pareigūnui išmokėjus įstatymo nustatytas išmokas bei tuo patyrus žalą, ieškovas ir tretysis asmuo turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Konstatavo, jog byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į atsakovo R. G. turtinę padėtį, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, o sumos, kurias prašoma priteisti, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelės bei įvertinęs, kad pasekmės asmeniui, kurio veiksmuose nėra tyčios, turi būti švelnesnės, darė išvadą esant pagrindui priteistinos žalos dydį mažinti 20 procentų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje dėl 48 000 Lt priteisimo Policijos departamentui prie VRM ir 4 600 Lt priteisimo Utenos apskrities VPK, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinius atmesti. Nurodė, jog 2012-09-02 buvo neblaivus ir liudytojo V. R. parodymai bei fotografijos patvirtino jo sunkaus girtumo būseną. Teigė, kad teismas nepagrįstai sunkaus girtumo sukeltą būseną įvertino kaip jo aktyvų pasipriešinimą policijos pareigūnams, kaip jo neapdairų ir neatidų elgesį, kuris sąlygojo A. S. dešinio kelio raiščių plyšimą. Nurodė, jog jo kritimas, gulimas ant grindinio, policijos komisariato koridoriaus grindų, rankų stanginimas, kojų traukimas prie savęs, tebuvo girto asmens judesių koordinacijos sutrikimo paseka ir tokiais veiksmais nebuvo siekiama sužaloti policijos darbuotojus. Teigė, kad nei nukentėjusysis, nei liudytojai neparodė, jog jis būtų vartojęs nors kokius smurto veiksmus A. S. atžvilgiu. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, nes reikalavimams tenkinti nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovas ir tretysis asmuo neturi regreso teisės reikalauti iš jo nukentėjusiajam išmokėtų sumų atlyginimo.
Atsiliepimas
Ieškovas Policijos departamentas prie VPM ir tretysis asmuo Utenos apskrities VPK atsiliepimais į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, jog teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, juos vertino kaip bendrą visumą objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teigė, jog byloje neiškilo abejonių, dėl kurių galima būtų kritiškai vertinti visų liudytojų parodymus dėl aplinkybių, kurios tiesiogiai susijusios su apelianto veiksmais, užtraukusiais jam atsakomybę pagal LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas R. G. (duomenys neskelbtini) mirė, civilinė bylą apeliacinės instancijos teisme 2014-11-18 nutartimi buvo sustabdyta iki paaiškės R. G. procesinių teisių perėmėjai, o 2015-11-27 nutartimi byla atnaujinta (CPK 163 str.1 d.1 p., 2 t., b. l. 49, 72).
Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinių teisių perėmimo institutą, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių dėl vienų ar kitų aplinkybių, išvardintų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje, pasitraukia iš bylos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Kad būtų perimtos procesinės teisės, reikalingos dvi sąlygos: ginčijamo ar sprendimu nustatyto materialinio teisinio santykio subjekto pasitraukimas iš bylos ir pasitraukusio subjekto teisių ir pareigų perėjimas kitam asmeniui. Fiziniam asmeniui mirus, jo procesinių teisių perėmėjai paaiškėja priėmus palikimą ar atsisakius priimti palikimą, kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą (CK 5.50, 5.60 str.). Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, o priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CK 5.51-5.52 str.). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 1-2 d.). Byloje nustatyta, jog pagal Utenos rajono notarų kontorų apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis dėl mirusiojo R. G. turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Pagal valstybės registrų duomenis R. G. mirties dieną registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturėjo, todėl įpėdiniams nepriėmus palikimo, valstybei jis neatsirastų ir ji už palikėjo skolas neatsakytų (2 t., b. l. 54-69, 75, CK 5. 62 str.). Iš UAB „Rokiškio pienas“ pateiktų duomenų matyti, kad mirus R. G., vadovaujantis Darbo kodekso 206 straipsnio pagrindu, jam priklausantis 561,69 € (1 939,41 Lt) darbo užmokestis buvo išmokėtas motinai R. G. (2 t., b. l. 70). Konstatuoti, jog paimant sūnaus darbo užmokestį buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, bet nepanaudoti jų R. G. laidojimui, nesant byloje kitų duomenų, kolegija neturi pakankamo pagrindo. Įvertinus minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog mirus apeliantui R. G. teisių perėmėjas neatsirado, todėl, atsakovui dėl mirties pasitraukus iš bylos, sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 9 p., CK 5.62 str. 1 d. 3 p., 5.62 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, nutraukti.