Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylos perdavimo prokurorui klausimą baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo T. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 11 d. teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo T. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. birželio 4 d. nukentėjusiajai R. R. adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Byloje duomenų apie šio pranešimo įteikimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šioje byloje įtariamasis T. R. 2019 m. birželio 4 d. susipažino su galimybe procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir išreiškė sutikimą dėl to, nors prašė teismo pagal galimybę sumažinti prokuroro siūlomą jam skirtinos bausmės dydį (b. l. 93-94, 96). Taip pat byloje yra 2019 m. birželio 4 d. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai R. R., kuriame nurodytas jos gyv. Vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 95). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 11 punkte nurodyta tinkamai užfiksuoti momentą, kada nukentėjusysis gavo prokuroro pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nuo to priklauso šio sprendimo apskundimo per 7 dienas termino skaičiavimas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie 2019 m. birželio 4 d. pranešimo įteikimą nukentėjusiajai R. R., tokiu būdu nėra aišku nuo kada šis terminas turi būti pradedamas skaičiuoti.

2019 m. birželio 14 d. su nukentėjusiąja R. R. susisiekus pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodytu telefonu, ši nurodė, kad jai siųsto prokuroro pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negavo todėl, kad negyvena adresu, kuriuo jis buvo siųstas ((duomenys neskelbtini)) dėl šioje vietoje patirto smurto. Telefonu nukentėjusioji savo pozicijos dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, pageidavo papildomos informacijos dėl proceso eigos ir skirtinos bausmės T. R.. Iš išdėstyto seka, kad nukentėjusiajai siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, todėl 7 dienų apskundimo terminas negalėjo būti pradėtas skaičiuoti, o nukentėjusiosios pozicija dėl jos sutikimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu liko neaiški. Nukentėjusioji telefonu taip pat nurodė, kad jai siunčiamą korespondenciją gautų savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra nurodytas byloje esančiuose nukentėjusiosios asmens duomenyse, taigi, prokurorui šis adresas buvo žinomas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo adresu būtų bandyta siųsti pranešimą nukentėjusiajai.

Taip pat pažymėtina, kad prokuroro raštas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl baudžiamosios bylos siuntimo yra surašytas 2019 m. birželio 5 d., t.y. praėjus vienai dienai po 2019 m. birželio 4 d. pranešimo išsiuntimo nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prokuroras iš esmės neįvykdė savo pareigos pranešti nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą teismui perdavė neįsitikinęs, kad nukentėjusioji gavo pranešimą, bei nesulaukęs jo apskundimo termino pabaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, turi priimti vieną iš šiame straipsnyje nurodytų sprendimų ne vėliau kaip per septynias dienas. Taigi, teismui laukiant kol nukentėjusiajam sueis 7 dienų prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminas, gali būti praleisti įstatymo numatyti baudžiamojo įsakymo priėmimo terminai.

Pažymėtina, kad BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro pareiga yra imperatyvi, skirta užtikrinti nukentėjusiojo teisę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 422 straipsnio 1 dalimi, tik kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme ir tuomet baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Nukentėjusysis tokios teisės neturi, vienintelė procesinė garantija užtikrinanti nukentėjusiojo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese – teisė apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis nukentėjusiojo valią, užtikrinti jo teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju galbūt pageidauja nukentėjusioji ir tikrai įtariamasis. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y., be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas, neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus nukentėjusiosios galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. BPK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, todėl byla negali būti perduota nagrinėti teisme, o aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nėra. Nors tarp BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų nenumatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris sudaro procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga pagal analogiją taikyti BPK 234 straipsnio 2 dalį ir, ja vadovaujantis, perduoti bylą prokurorui, kuris dėl to išlaikys teisę nuspręsti procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 1 mėnesio terminas esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 439 straipsnio 1 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo T. R. kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui, kadangi padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.