Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. (N. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui N. B. (N. B.) dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir negautų pajamų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės ieškinį.

3. 2024 m. spalio 4 d. teisme buvo gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta laikyti pareiškimą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – ekrano kopiją, kuria siekia pagrįsti jam Užimtumo tarnybos suteiktą bedarbio statusą.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai teikiamas įrodymas yra susijęs su šios bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatytas apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas nutaria naujai teikiamą įrodymą priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė apeliantui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumui pašalinti – sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už pareiškimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

16. Bylos esančiais duomenimis, minėta nutartis 2024 m. spalio 7 d. atsakovui buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismo nutartis atsakovui įteikta 2024 m. spalio 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi atsakovas teismo nustatytą pareiškimo trūkumą turėjo pašalinti iki 2024 m. spalio 15 d. (imtinai).

17. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo už pareiškimą mokėtiną 55 Eur žyminį mokestį, taip pat neteikė prašymo pratęsti nustatytą terminą trūkumams šalinti. Papildomai pažymėtina, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas su atskiruoju skundu pateikė duomenis, siekdamas įrodyti, jog jam suteiktas bedarbio statusas (ištraukoje iš elektroninės svetainės nurodyta, kad apeliantas Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 4 skyriuje registruotas nuo 2024-10-15), tačiau vien šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą, nėra pajėgus sumokėti 55 Eur žyminio mokesčio. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį (išrašai iš banko sąskaitos, duomenys apie gaunamas pajamas, informacija apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan.). Be to, apeliantas neteikė teismui motyvuoto prašymo atidėti ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neištaisė teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartyje nustatyto trūkumo – nesumokėjo 55 Eur dydžio žyminio mokesčio bei pagrįstai pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo N. B. (N. B.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.