Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M., išnagrinėjusi D. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-08-02 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-67821831-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016-08-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-67821831-16 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 5 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 173,00 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2016-07-21 apie 5 val. 14 min. J. Avyžiaus g. 18, Kepalių k., Joniškio r. sav., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/val. greičiui, važiavo 93 ± 2 km/val., tokiu būdu viršijo greitį 41 km/val., ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. posėdžio metu savo skundą palaikė. Paaiškino, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, tačiau prašo jam skirti švelnesnę nuobaudą. Gyvena su ilgaamže močiute, kurią reikia pavėžėti, o šeimoje tik jis vienas turi vairuotojo pažymėjimą. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbe yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo. Tą rytą skubėjo iš darbo į namus, norėjo greičiau grįžti ir pailsėti, nes antra para buvo darbe. Kepalių kaime, lenkiant lėčiau važiuojantį automobilį, iš šalutinio kelio dideliu greičiu išlėkė kitas automobilis be šviesų, ir jis, norėdamas išvengti autoavarijos, viršijo greitį. Policijos pareigūnams apie avarinę situaciją neminėjo. Šių metų lapkričio mėnesį bus 2 metai, kai turi vairuotojo pažymėjimą. Žinojo, kokios nuobaudos gresia už viršytą leistiną greitį. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl bylą išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas Laurynas Narkus teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Joniškio RPK. Tą rytą su kolega E. Gunčiu vykdė leistino greičio kontrolę Kepalių k., Joniškio r. Greičio matuokliu fiksavo visų gyvenvietėje važiavusių transporto priemonių greitį. D. M. automobiliu lenkė kitą automobilį, buvo užfiksuotas 93 km/val. greitis, todėl D. M. buvo sustabdytas. D. M. užfiksuoto automobilio greičio neginčijo, buvo surašytas protokolas bei paimtas vairuotojo pažymėjimas. D. M. lenktas lengvasis automobilis važiavo normaliu, leistinu greičiu, bet tikrai ne lėtai. Nuo tos pusės, iš kurios atvažiavo D. M., arti jokios sankryžos nėra. Kai buvo užfiksuotas D. M. vairuoto automobilio greitis, kelyje buvo tik dvi transporto priemonės – D. M. automobilis ir pastarojo lenktas automobilis. D. M. jokių versijų apie avarinę situaciją nepateikė. Įvykio metu buvo vasara, šviesu, nepastebėti automobilio be šviesų buvo neįmanoma.

Liudytojas Evaldas Guntis teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio RPK. Tą rytą dirbo prie pagrindinio kelio Kepalių kaime pagal tarnybinę užduotį – greičio kontrolė. D. M., važiuodamas pagrindiniu keliu link Joniškio, lenkė transporto priemonę. Jo kolega L. Narkus užfiksavo D. M. vairuoto automobilio greitį, kuris viršijo leistiną maksimalų greitį, koks tiksliai greitis buvo užfiksuotas, nepamena. D. M. buvo surašytas protokolas. Tuo metu jau buvo šviesu, matomumas geras. Jis buvo lauke prie tarnybinio automobilio. Jis buvo lauke prie tarnybinio automobilio, gerai matė kelią. Tuo metu ant kelio buvo tik dvi transporto priemonės – vienas automobilis važiavo link Joniškio ir D. M. pastarąjį automobilį lenkė. Lenkiamas automobilis važiavo normaliu greičiu, nevažiavo lėtai. Nebuvo jokio kito automobilio, kuris būtų išvažiavęs iš šalutinio keliuko ir D. M. vairuojamam automobiliui sukėlęs avarinę situaciją. Jokios avarinės situacijos nematė. D. M. sutiko su padarytu pažeidimu, jokios versijos apie avarinę situaciją neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

D. M. skundas netenkintinas.

D. M. paskirta nuobauda už ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, kuriame įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, [...] pradedantiesiems vairuotojams užtraukia baudą nuo 173 Eur iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. teigia, kad su padarytu pažeidimu sutinka, tačiau tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nustatytą greitį buvo priverstas viršyti, siekdamas išvengti susidūrimo su kitu, iš šalutinio kelio dideliu greičiu išvažiavusiu automobiliu. Tačiau tokios D. M. versijos nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio metu ant kelio buvo tik du automobiliai – D. M. automobilis ir D. M. lenktas automobilis, kuris važiavo normaliu greičiu, todėl nebuvo jokios būtinybės jį lenkti. Jokio trečio automobilio liudytojai nematė, sustabdytas D. M. apie avarinę situaciją policijos pareigūnams net neužsiminė. Policijos pareigūnai L. Narkus ir E. Guntis su D. M. nėra saistomi giminystės, darbo ar kitokiais ryšiais, todėl šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai bei paaiškinimai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kurią teismas laiko patikima ir pakankama konstatuoti D. M. kaltę. Taigi teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

D. M. skunde prašo sušvelninti nuobaudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padaryto teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, teismas mano, kad Šiaulių AVPK Joniškio r. pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, D. M. teisingai su bauda paskyrė ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimą. Nuobaudą paskyręs pareigūnas, įvertino, D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius), sunkinančią aplinkybių nebuvimą ir paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytą minimalią baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sankcijoje nustatytam minimaliam terminui.

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad D. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-413/2012 ir kt.). Kitos pažeidėjo nurodytos aplinkybės (gyvenimas su ilgaamže močiute, šeimyninės aplinkybės ir pan.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, todėl pagrindo keisti skundžiamą nutarimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str., teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto Vydo Šulčiaus 2016-08-02 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-67821831-16 palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.