- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- Ik-626-428/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00027-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su V. Ž. prašymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. Ž. prašymas atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės tarybai, kuriame prašoma ištirti, ar 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės sprendimu „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ Nr. 5TS-217 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ dalis ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui. Pripažinus aktą prieštaraujančiu įstatymui, laikyti jį dalyje panaikintu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika Nr.4).
Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikytina, kad jis neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjui), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Šiuo atveju, V. Ž. nurodo, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 24 d. bus nagrinėjama administracinė byla Nr. I-24-402/2013, kuri yra tiesiogiai susijusi su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą šioje administracinėje. Tačiau ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato procesinio sprendimo rūšies – priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3065/2011 konstatavęs, jog būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas. Tai reiškia, jog prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, pareiškėjas turi teisę pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl V. Ž. prašymą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, pareiškėjas turi teisę pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013 (ABTĮ 111 str. 2 d., 3 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teisėja
nutaria:
Atsisakyti priimti V. Ž. prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.