- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- AS-552-253-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00027-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė ištirti, ar 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės sprendimu „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ Nr. 5TS-217 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ dalis ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui. Pripažinus akto dalį prieštaraujančia įstatymui, prašo ją panaikinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. Ž. prašymą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad norminių administracinių aktų teisėtumui tirti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikė, kad jis neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjui), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Teismas nurodė, kad remiantis pareiškėjo pateikta informacija, Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. sausio 24 d. bus nagrinėjama administracinė byla Nr. I-24-402/2013, kuri yra tiesiogiai susijusi su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą šioje administracinėje byloje. Pabrėžė, kad įstatymas nenumato procesinio sprendimo rūšies – priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3065/2011 konstatavęs, jog būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla pareiškėjas turi teisę pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl jo prašymą priimti atsisakė. Išaiškino, kad prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla pareiškėjas turi teisę pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esant prašyme nurodytai konkrečiai administracinei bylai Nr. 1-24-402/2013 dėl pareiškėjo neva padaryto teisės pažeidimo, kurioje jis prašė ištirti norminio akto teisėtumą, nepagrįstai nusprendė, jog prašymas yra paduotas ne konkrečioje administracinėje byloje, o tai yra naujas skundas, kuris teikiamas administraciniam teismui. Pažymi, kad jo pateiktame prašyme nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo pažeidimų, todėl jis yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl norminio akto teisėtumo. Pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjas 2012 m. sausio 14 d. pirmosios instancijos teismo raštinėje užregistravo rašytinį prašymą jo administracinėje byloje dėl norminių aktų teisėtumo klausimo, tačiau teismas prašymą išsprendė kitoje administracinėje byloje ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 111 straipsnio nuostatas. Mano, kad teismas taip pat tinkamai neįvertino esminių faktinių aplinkybių ir taip pat pažeidė ABTĮ 98 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą nustatęs, kad pareiškėjas nelaikytinas netinkamu subjektu paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau išaiškino, kad prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla pareiškėjas turi teisę pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013.
Pažymėtina, kad norminių administracinių aktų teisėtumui tirti yra skirtas ABTĮ šešioliktas skirsnis, iš kurio nuostatų matyti, jog galimos dvi teisės normų kontrolės rūšys: abstrakti (ABTĮ 110 str.) ir konkreti, t. y. susijusi su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Abstraktų prašymą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, taip pat dėl konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumo turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir Vyriausybės atstovai (ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d.). Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali. Tokius jų prašymus turėtų būti atsisakoma priimti. Tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jei tokia kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo. Tai nustatyta ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla gali paduoti ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti (asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti) subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.). Šioje normoje vartojama formuluotė „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“ yra gana abstrakti, tačiau teismų praktika šiuo aspektu yra suformavusi aiškias nuostatas, skelbiančias, kad ta sąsaja turi būti tiesioginė, ginčijamas norminis aktas turi būti taikytinas sprendžiant konkretų individualų ginčą. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamos bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygos suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. sausio 14 d. prašymo dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktui pateikimo metu Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-24-402/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui V. Ž. dėl skolos priteisimo. Be to, V. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo turinys objektyviai patvirtina, kad pareiškėjas į teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą kreipėsi ryšium su individualia byla, kadangi pareiškėjas įvardino konkrečią Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą, su kuria jis sieja minėtų nuostatų neatitikimą teisės aktams, nurodė šios bylos numerį ir datą, kada joje paskirtas teismo posėdis (b. l. 1).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2013 m. sausio 21 d. nutartyje taip pat pripažino pareiškėjo V. Ž. teisę prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla pareikšti administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl norminio akto ištyrimo vertinti kaip proceso šalies prašymą individualioje administracinėje byloje, prijungti prie nurodytos administracinės bylos Nr. I-24-402/2013 ir šioje byloje spręsti dėl tokio prašymo pagrįstumo, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu teismas priėmė skundžiamą nutartį nepašalinęs šių abejonių, t. y. neišsiaiškinęs, ar norminis teisės aktas (jo dalis), kurio teisėtumo patikrinimo pareiškėjas siekia, taikytinas sprendžiant ginčą dėl reikalavimo iš V. Ž. priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t. y ar jis susijęs su šio ginčo nagrinėjimu administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013.
Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-24-402/2013 Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkino ir iš atsakovo V. Ž. pareiškėjui priteisė 896 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, atsakovas V. Ž. teismui padavė apeliacinį skundą, kurį Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi kartu su administracine byla išsiuntė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismo posėdžio data Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A438-1196/2013 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01110-2012-2) šiuo metu dar nėra paskirta.
Pabrėžtina, kad prašymas dėl norminio akto ištyrimo gali būti sprendžiamas tik ryšium su egzistuojančiu individualiu ginču ir būtent teismas, nagrinėjantis šį ginčą, turi nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pirmosios instancijos teisme gali būti pateiktas bet kurioje bylos proceso stadijoje iki teisminių ginčų ir gali būti išspręstas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje kaip procesinio pobūdžio prašymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-78/2013).
Kaip minėta, administracinė byla Nr. I-24-402/2013 pirmojoje instancijoje yra jau išnagrinėta (Kauno apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė 2013 m. sausio 21 d.), todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, teismo proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau aptartų priežasčių šio prašymo grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neturėtų prasmės, todėl pareiškėjui V. Ž. išaiškintina teisė su šiuo prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą administracinėje byloje Nr. A438-1196/2013 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01110-2012-2) (ABTĮ 10 straipsnis).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir nėra visiškai pagrįsta, tačiau jos naikinti nebėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. Ž. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Išaiškinti V. Ž., kad jis su prašymu ištirti 2007 m. lapkričio 27 d. Lazdijų rajono savivaldybės sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų“ atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją, nagrinėsiančią administracinę bylą Nr. A438-1196/2013.
Prijungti šios teismo nutarties nuorašą prie administracinės bylos Nr. A438-1196/2013.
Nutartis neskundžiama.