Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone atstovei vyriausiajai specialistei Eglei Tolvaišienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – tarnyba, Institucija) 2022 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10ANN-19 (toliau – nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, tyrimo N. G. atžvilgiu pagal J. S. (toliau – pareiškėja) 2022 m. vasario 20 d. prašymą, nenustačius minėto nusižengimo požymių N. G. veiksmuose.

Nutarimas grindžiamas tuo, kad tarnyba aiškinosi galimo administracinio nusižengimo aplinkybes, situaciją dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatytos vaiko R. G. bendravimo tvarkos su mama J. S., nevykdymo bei įstatyminio atstovo N. G. tėvo valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams. Tarnyba bendravo su vaiku R. G. bei vaiko įstatyminiu atstovu N. G.. Tyrimo metu nustatė, kad tėvas N. G. nedraudžia bendrauti bei skatina vaiko bendravimą su mama. R. G. patvirtino, kad jis pats sprendžia dėl bendravimo su mama, tėvas jam netrukdo bendrauti. Tarnyba, konstatavusi, kad N. G. šeimoje nebuvo nustatyta kitų vaiko teisių pažeidimų, pareiškėjos J. S. pateiktą informaciją dėl N. G. trukdymo bendrauti su vaiku, pripažino nepagrįsta ir padarė išvadą, kad ji negali būti vertinama kaip tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas užtraukia tėvams įspėjimą.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios, nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, nepilnamečio sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu N. G., o tuomet dar nepilnamečio sūnaus D. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. S.; nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka: su vaiku gyvenantis tėvas/motina įsipareigoja netrukdyti kartu negyvenančiam tėvui/motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku; su vaiku gyvenantis tėvas/motina įsipareigoja netrukdyti kartu negyvenančiam tėvui/motinai matytis ir leisti laiką kartu su vaiku nepertraukiamai kas antrą savaitgalį – nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat kasmet su vaiku atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ne mažiau kaip dvi savaites (skaičiuojant per kalendorinius metus kartu ar dalimis). Šalys taip pat susitaria, kad tėvui/motinai negalint bendrauti su juo negyvenančiu vaiku dėl jo užimtumo iš anksto patvirtintose varžybose, čempionatuose ir/ar kituose užsiėmimuose, bendravimo tvarka perkeliama į artimiausią savaitgalį. Tėvas/motina įsipareigoja ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį informuoti vienas kitą apie iš anksto patvirtintus varžybų, čempionatų ar kitų užsiėmimų grafikus. Informacija siunčiama šalių pateiktais elektroniniais paštais ir laikoma tinkamai įteiktais. Tėvas/motina įpareigotini nedelsiant informuoti vienas kitą apie pasikeitusius elektroninio pašto adresus. Minėta nutartis įsiteisėjusi.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad buvęs sutuoktinis N. G. pažeidinėja jos teisę matytis su sūnumi R. G., t. y. visus savaitgalius išsiveža vaiką iš namų, kad ji negalėtų su juo susitikti, telefonas iš vaiko dažnai paimamas. 2022 m. vasario 20 prašyme tarnybai J. S. nurodė, kad paskutinį kartą su sūnumi buvo susitikusi 2022 m. sausio 21 d. N. G. nuteikinėja bei pateikia melagingą informaciją sūnui prieš ją. 2022 m. vasario 20 d. tarnybai J. S. pateikė prašymą spręsti klausimą ar tokiais N. G. veiksmais nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. Prašo pagalbos užtikrinant jos, kaip motinos, bendravimą su vaiku, kadangi vaiko tėvas N. G. piktnaudžiauja savo tėvo valdžia, neleisdamas pareiškėjai bendrauti pagal minėta teismo nutartimi patvirtintą pareiškėjos bendravimo su vaiku tvarką. Tarnybai reaguojant į pareiškimą/skundą apklaustas vaikas R. G. patvirtino, kad tėvas N. G. jam nedraudžia bendrauti su mama, jį skatina ir prašo. Pats nenori bendrauti su mama J. S., nes ji daro įrašus, kalba tik apie pinigus, nebendrauja apie, tai kas jam patinka, atvykusi į mokyklą konfliktavo su psichologe, mokykloje dėl įvykių šeimoje iš jo šaipėsi. Kai pradėjo lankyti autokrosą, mama iš pradžių nedavė sutikimo, vėliau ir sutikimo išsiimti pasą vykti į užsienį. Šias aplinkybes teismo posėdžiu metu patvirtino ir su vaiku bendravusi tarnybos specialistė E. Tolvaišienė. N. G. tarnybai ir teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nedraudžia sūnui bendrauti su mama, jį skatina tai daryti. Sūnus įskaudintas mamos poelgių, pats atsisako bendrauti. Susitikimai neįvykdavo ir dėl objektyvių priežasčių – vaikas turėdavo dalyvauti varžybose, išvykdavo atostogų, tai patvirtina pateikti įrodymai.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir N. G. yra susidariusi konfliktinė situacija dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku pagal teismo nustatytą tvarką. Pareiškėja J. S. dėl teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo tvarka nevykdymo į antstolį nesikreipė. Pareiškėja siekia, kad tarnyba išsiaiškintų N. G. teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nevykdymo priežastis, kaltina šią valstybės instituciją neišnaudojus visų galimybių tiriant jos prašymus, skundu prašo, panaikinus skundžiamą nutarimą savo buvusio sutuoktinio ir jų nepilnamečio vaiko tėvo N. G. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad negalima visais atvejais bet kokį konfliktą vertinti kaip teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. N. G. kokiu tai būdu būtų savo, kaip tėvo valdžią, tyčia nepanaudojo arba panaudojo priešingai nepilnamečio sūnaus R. G. interesams. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad N. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų (pareiškėjos, N. G. paaiškinimų, vaiko teisės išklausymo aktų, įvairių tarnybos raštų) matyti, kad pareiškėja sistemingai kelia klausimą dėl to, kad ji neturi galimybės reguliariai matytis su savo sūnumi R. G.. Teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad pareiškėjos pasimatymai su sūnumi R yra labai reti. J. S. mano, kad tokia situacija susidarė, nes vaiko tėvas N. G. tyčia ir sąmoningai neleidžia vaikui matytis su motina ta dingstimi, kad sūnus intensyviai sportuoja, kas, pareiškėjos manymu, irgi inspiruota vaiko tėvo. Pareiškėjos manymu, sūnus R, būdamas priklausomas nuo tėvo, stengiasi jo klausyti, todėl ir jų bendravimas yra tik epizodinis. Ji žino savo vaiką ir netiki, kad sūnus R su ja atsisako bendrauti savo iniciatyva. Byloje nustatyta, kad R. G. intensyviai užsiima automobilių sportu, yra pasiekęs ženklių pergalių šioje sporto šakoje. Minima sporto šaka anksčiau profesionaliai užsiiminėjo ir vaiko tėvas, todėl natūralu, kad vaiko tėvas nori ir sudaro visas sąlygas, kad jo sūnus tęstų tėvo tradicijas. Suprantama, kad vaiko motina, suprasdama, kad tai ekstremalus sportas, turėjo teisę prieštarauti šiam sūnaus pomėgiui, tačiau šiuo atveju nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Institucijos atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną N. G. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pasisako tik dėl aplinkybės, ar N. G. veiksmuose yra aptariamo nusižengimo požymių. Bylos duomenys patvirtina, kad N. G. rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, visokeriopai užtikrina jo poreikius, stengiasi, kad jis užaugtų doru piliečiu. Iš J. N. progimnazijos klasės vadovės I. K. rašto matyti (b. l. 50), kad R tėvas domisi sūnaus pasiekimais, visada atvyksta pokalbiams, jei yra kviečiamas į progimnaziją, bendradarbiauja su klasės vadove, pagalbos mokiniui specialistais sprendžiant iškilusius sunkumus. N. G., sprendžiant iš jo paaiškinimų teisme ir tarnyboje, yra ir pakankamai griežtas tėvas, už prasižengimus taiko tam tikras, įstatymams neprieštaraujančias, sankcijas sūnui. Vaiko tėvai, jausdami priešiškumą vienas kitam dėl neišsaugotos santuokos, kuris išliko ir santuoką nutraukus, bendrauja minimaliai. N. G. teigia, kad jis iš esmės atsisako bendravimo su vaiko motina, išskyrus klausimais, susijusiais su sūnumi, nes ji sistemingai reiškia nepagrįstus skundus jo atžvilgiu ne tik tiesiogiai jam, bet ir per pažįstamus asmenis, socialiniuose tinkluose. Apie tai vaikas sužino iš klasės draugų, kitų asmenų, dėl to labai pergyvena, nes jį labai myli – pastarąją aplinkybę patvirtina ir pareiškėja. Dėl šios priežasties vaikas atsisako bendrauti su motina, ar su ja bendrauja tik minimaliai. Tai patvirtina tiek vaiko tėvas, tiek R. G., kuriam itin nepatinka reguliarus tarnybos atstovų domėjimasis jo gyvenimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad sūnus R labai pergyveno dėl tėvų skyrybų, dėl to buvo kreiptasi į jo mokymo įstaigos socialinę pedagogę ir psichologę. Vaiko tėvas nuolatos teigia, kad jis pritaria sūnaus bendravimui su motina, apie tai kalba su sūnumi, jį skatina bendrauti su mama. Analogiškai teigia ir sūnus R. Teismo įsitikinimu, R. G., kuriam po keleto mėnesių sukaks keturiolika metų, yra pakankamai subrendęs tam, kad galėtų pats objektyviai įvertinti situaciją dėl bendravimo su motina, kad savo poziciją šiuo klausimu sugebėtų aiškiai ir suprantamai išreikšti, tame tarpe ir tarnybos atstovams. Institucijos atstovai ne kartą, be pašalinių asmenų dalyvavimo, yra kalbėjęsi su R. G., užfiksavę jo nuomonę. Teismas neturi pagrindo manyti, kad vaiko nuomonė, dėl kokių priežasčių jis vengia dažnesnio bendravimo su motina, nėra nuoširdi, kad ji būtų neobjektyviai perteikta ar šališka.

Pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, kad tarnyba netinkamai vykdo savo pareigas nagrinėjant pareiškėjus prašymus (skundus, pareiškimus), turi teisę jų priimamus procesinius sprendimus ar atsisakymą atlikti kokius tai veiksmus, skųsti specializuotam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Išaiškintina pareiškėjai, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės spręsti dėl valstybės institucijų ar jų pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, todėl dėl pareiškėjos argumentų, kad tarnyba neišnaudojo visų galimybių tiriant jos prašymus, šioje nutartyje nėra pasisakoma.

Pareiškėja skundą teismui grindžia aplinkybe, kad nėra vykdoma Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6687-523/2020 patvirtinta buvusių sutuoktinių bendravimo su vaikais tvarka. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka, vykdymas yra privalomas. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl civilinėje byloje teismo patvirtintos tėvų bendravimo su vaikais tvarkos, tikro ar tariamo nesilaikymo, pareiškėja būtų parašiusi teismo išduoti vykdomąjį raštą ir kad ji kreipėsi į antstolį, nors tarnyba tai ne kartą jai yra akcentavusi.

Aptartų aplinkybių pagrindu, teismui konstatavus, kad Institucijos nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos N. G. atžvilgiu, yra pagrįstas, pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos J. S. skundo netenkinti.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10ANN-19 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.