- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- eI-434-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01910-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Trečiasis asmuo
- V. M., R. M.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – R. M. ir V. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2016-05-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: panaikinti 2013-07-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; panaikinti 2014-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti 2014-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:123), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo V. M. ir R. M.“; Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti R. M. ir V. M. grąžinti 12 466,05 Eur.
Pareiškime paaiškino, kad 2016-04-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2016-04-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo perleisti valstybinės žemės plotai privatiems asmenims, todėl prokuratūros prašoma ginti viešąjį interesą teisme. 2013-07-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai: 0,1664 ha plotas, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0464 ha sklypą prie 0,12 ha privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės j šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ buvo įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo V. M. ir R. M.“ buvo nuspręsta 0,0464 ha ploto žemės sklypą parduoti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 42 900 Lt. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už šį žemės sklypą pirkėjai R. M. ir V. M. 2014-02-03 sumokėjo 254,38 Lt, 2014-02-03 sumokėjo 142,78 Lt, 2014-12-29 sumokėjo 42 645,62 Lt, iš viso sumokėta 43 042,78 Lt (12 466,05 Eur).
Administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas šį sklypą parduoti pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0464 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, nes valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas). Pagal Nutarimo 2.15 p. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dlį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
Pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras. Be to, viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, o valstybė turi užtikrinti viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos – viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (LAT 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006). Tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo patenkinti pareiškimą.
Atsiliepime paaiškino, kad, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1 664 kv. m plotas, įskaitant 464 kv. m įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti minėtą 1 664 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14,49.2.)-1308 nusprendė V. M. ir R. M. parduoti 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-190-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. M. ir R. M., kad yra stabdoma 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:123) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo procedūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1774, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 panaikinimo procedūras.
Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17.1 ir 17.2 papunkčiuose nustatyta, kad nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 papunktyje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis.
Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės, konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Vadovaujantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba teigia, kad Nutarime nėra nustatyta, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoka turi būti apibrėžiama pagal Aprašą, kadangi Aprašo nuostatos šiuo atveju taikomos tik informuojant su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus bei nustatant parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo ploto dydį, todėl, priimant sprendimus dėl galbūt įsiterpusio valstybinės žemės ploto, neturi būti vadovaujamasi Apraše nurodytu įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:123) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, nes ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo Nr. 0101/0157:222.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškimą atmesti ir paaiškino, kad ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka išnagrinėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 buvo pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta ir šlaitas su griovomis, bei siekdamas užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1 664 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 464 kv. m plotą. Priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą jokie teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokos, todėl tai spręsti buvo palikta valstybės institucijų diskrecijai. Remiantis 2012 m. sausio 24 d. susitarimu, greta esančių sklypų savininkai susitarė išsipirkti atitinkamus įsiterpusius žemės sklypus. Atsižvelgiant į šį susitarimą, nelaikytina, kad ginčo žemės plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.
Pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą, buvo nustatyta, kad miestų teritorijose pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Kaip matyti iš skaitmeninio suvestinio žemėlapio, yra galiojantys detalieji planai, kurie apima sklypus, esančius Svajos ir Džiaugsmo gatvėje. Kvartalas buvo planuojamas taip, kad būtų paliktos neužstatytos zonos tarp (duomenys neskelbtini)gatvių arba tarp Pavilnių regioninio parko ir sklypų (duomenys neskelbtini). Prašomas papildomai priskirti apie laisvos valstybinės žemės plotas yra prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir saugomos teritorijos – Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio. Pavilnių regioninis parkas buvo įsteigtas LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913. Šio regioninio parko vaizdingumą lemia reljefas, pasižymintis dideliais santykiniais aukščių skirtumais. Iš pateiktų duomenų apie reljefą matyti, kad Rokantiškių kalvos šlaitas patenka į ginčo teritoriją, dėl vyraujančio reljefo nebuvo įmanoma suformuoti atskirų sklypų bei įrengti įvažiavimus į juos. Rokantiškių kalva 1996 m. gegužės 29 d. Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 129 paskelbta saugomu geomorfologiniu objektu kaip aukščiausias Vilniaus mieste taškas. Ginčo teritorija yra prie pat Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinio draustinio ribų ir, nors formaliai ginčo teritorija nepatenka į Pavilnių regioninio parko Tuputiškių geomorfologinį draustinį, Rokantiškių kalvos, saugomo geomorfologinio objekto, šlaitas patenka į ginčo teritoriją. Atsižvelgiant į reljefo svyravimus, prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiško, racionaliai naudojamo žemė sklypo. Ginčo atvejis patenka į Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtintą išimtį, todėl ginčo žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Byloje skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2016-05-25 redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo šioje byloje. Ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, todėl skundžiami administraciniai aktai šioje byloje yra teisėti.
Teismas konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) pageidaujamas įsigyti iš valstybės laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Aprašo 17.1 ir 17.2 papunkčiuose nustatyta, kad, nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 papunktyje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis.
Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaujantis Nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vadovaujantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1774 patvirtino žemės sklypo, esančio Džiaugsmo g. 82, Vilniuje, planą. Minėtame plane nustatytas bendras žemės sklypo 1 664 kv. m plotas, įskaitant 464 kv. m įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti minėtą 1 664 kv. m žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14,49.2.)-1308 nusprendė V. M. ir R. M. parduoti 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-190-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo V. M. ir R. M., kad yra stabdoma 464 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo procedūra.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1774, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 panaikinimo procedūras.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu nustatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).
Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje deklaruojama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Šiuo atveju prokuroras siekia panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta perleisti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas siekiant apginti viešąjį interesą.
Kadangi NŽT Vilniaus miesto skyrius į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1774, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 panaikinimo procedūras kreipėsi 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, prokuroras nepraleido įstatymo nustatyto termino paduoti pareiškimą teismui.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Tad paminėtas reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
Pažymėtina, kad ši išskirtinė (lengvatinė) valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, aiškiai apibrėžti Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, atsižvelgiant į teritoriją, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Tad, remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs ir ar jis atitinka sąlygas, nustatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
Remiantis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio ir suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis, nustatyta, kad 0,0464 ha valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš trijų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Byloje nustatyta, kad šalia sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas registre. Tad ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taigi, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Šių išvadų nepaneigia ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktas 2012-01-24 žemės sklypų savininkų susitarimas išsipirkti įsiterpusius sklypus, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis savininkų susitarimas yra įgyvendintas.
Siekiant pripažinti sklypą įsiterpusiu, nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu sąlyga netaikoma tokiam sklypui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų teigimu, ginčo sklypo reljefas atitinka griovos ir šlaito apibrėžtis, todėl tokiam sklypui netaikomas nei 0,04 ha maksimalaus ploto reikalavimas, nei reikalavimas, kad įsiterpusiu sklypu formuojama teritorija nesiribotų su laisva valstybine žeme.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kartu pateiktų ginčo teritorijos nuotraukų, skaitmeninio žemėlapio kopijų duomenų negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, kad ginčo sklypo nuolydis yra žymus ir akivaizdus, leidžiantis teigti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova. Pritartina atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad ginčo sklypo reljefo svyravimai atsispindi pateiktame paviršių pjūvių žemėlapyje bei skaitmeniniame žemėlapyje, tačiau ginčo sklypo plotis ir esamas reljefas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, ginčo sklypas, remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 400 kv. m (0,04 ha) ir nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo žemės sklypo plotą didinti iki 464 kv. m.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiami administraciniai aktai prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktui ir yra naikintini.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovių argumentai dėl objektyvios galimybės (ne)buvimo suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirus sklypus ginčo sklype, įgyvendinant žemės reformą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl teismas atskirai šių argumentų nenagrinėja ir jų nelaiko esminiais bylai išnagrinėti.
Teismas daro išvadą, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, vėliau įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisė į šį sklypą ir priimtas sprendimas šį sklypą parduoti pažeidžia imperatyvius aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Šiuo atveju iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0464 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti. Valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, negali būti sudarytas.
Remiantis išdėstytais motyvais, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas, skundžiami aktai naikintini.
Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ir V. M. 2014-02-03 sumokėjo 254,38 Lt, 2014-02-03 sumokėjo 142,78 Lt, 2014-12-29 sumokėta 42 645,62 Lt, iš viso 43 042,78 Lt (12 466,05 Eur), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina šią sumą pirkėjams grąžinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.
Panaikinti 2013-07-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1774 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.
Panaikinti 2014-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-54 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.
Panaikinti 2014-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1308 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus sav. pardavimo V. M. ir R. M.“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos R. M. ir V. M. grąžinti 12 466,05 Eur.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.