Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant pareiškėjui A. P., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-Marijampolės RAAD) Kalvarijos agentūros– atstovui I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl 2014-06-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64 AM 085183 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-13 Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros inspektorius priėmė nutarimą Nr. 64 AM 085183 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūros kontrolės skyriaus tyrimo protokolo Nr. 2014-74 duomenims nustatyta, jog 2014-05-14 UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), išleidžiamų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija leistinas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Taip buvo pažeistos LR Vandens įstatymo 16 str. 2 d., ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14,29 str., 2 priedo B dalies nuostatos. A. P., UAB (duomenys neskelbtini) degalinės esančios (duomenys neskelbtini), vadovui pagal LR ATPK 51⁶ str. 2 d., paskirta 600 Lt dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.).

LR ATPK 51⁶ str. 2 d., numato atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

LR Vandens įstatymo 16 str. 2 d. nustato, kad išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatytos išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės. Išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės gali būti nustatomos atskiroms medžiagoms arba tam tikroms medžiagų grupėms, šeimoms ar kategorijoms (Išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos taške, kuriame teršalai išleidžiami iš įrenginio (jas nustatant nekreipiama dėmesio į atskiedimo laipsnį). Kai teršalai su nuotekomis išleidžiami į nuotekų surinkimo sistemą, nustatant išleidžiamųjų teršalų ribines vertes, galima atsižvelgti į bendrų nuotekų valymo įrenginių veiksmingumą, jeigu tai garantuoja lygiavertį visos aplinkos apsaugos lygį ir nesukelia didesnės aplinkos taršos.

Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14 p., numato, kad vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis. Minėto reglameto 29 str., numato, kad į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK. Taip pat išleidžiamos komunalinės/buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų ribinė koncentracija išleidžiama į gamtinę aplinką bei į nuotekų surinkimo sistemą. Tokiu būdu, nominalus naudojamo valymo įrenginio našumas ir sunaudojamo vandens kiekis neeliminuoja teisės įgaliotai institucijai kontroliuoti nuotekų parametrus ir teršalų jose kiekį bei sudėtį ir neatima pareigos įvertinti teisiškai konstatuotą žalą aplinkai.

Apklaustas teisme pareiškėjas A. P. savo kaltės dėl pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nepripažino ir savęs įvykdžiusiu pažeidimą nelaiko, palaikė savo skundą. Prašo skundą tenkinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo reikalavimo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad A. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą apskirta teisėtai ir pagrįstai.

Nustatyta, kad 2014-05-14 12.05 val., UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo paimtas buitinių nuotekų mėginys po nuotekų valymo įrenginio. 2014-05-23 Marijampolės RAAD VAKS vyriausioji specialistė R. M. surašė tyrimų rezultatų protokolą Nr.2014-74 ir priedą Nr. 1. Protokole užfiksuoti tirti parametrai, nurodant, jog Amonio azoto nuotekose buvo 58 mg/l, esant normatyvui 5 mg/l. Nustatyta, jog A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neužtikrino, jog degalinės išleidžiamose nuotekose nebūtų viršintas įstatymais nustatytas didžiausias leistinas teršalų kiekis.

Teismas konstatuoja, kas susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu.

LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas konstatuoja, kad sutinkamai su šia įstatymo norma, nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. P. paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, paskirta nuobauda nėra per griežta, pilnai atitinkanti ATPK 20 str. nuostatas. Aplinkybių ir teisinių pagrindų LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūrai, A. P..