- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- ATP-1014-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01165-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros (toliau - Agentūros) 2014 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 64 AM 085183 A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį, nustačius, kad 2014 m. gegužės 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), išleidžiamų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų užterštumas viršija leistinas išleidžiamų teršalų ribines vertes. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14, 29 straipsnių ir 2 priedo B dalies nuostatos. A. P., UAB (duomenys neskelbtini)degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), vadovui, už LR ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio bauda. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Agentūros 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi rašytine bylos medžiaga, vadovavosi LR ATPK 256 straipsnio normomis ir pagrįstai nustatė, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio buvo patrauktas atsakomybėn, taip pat pažeidėjui, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė teisingą ir padarytam administraciniam teisės pažeidimui adekvačią administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino arba netinkamai įvertino visas nutarčiai priimti svarbias aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantas pažymi, kad jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumontuoto buitinių nuotekų valymo įrenginio, tipas AQUAmax Gastro Z/P-3-16-28, projektinis našumas yra iki 4,2 m³/d, todėl, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamento), kurio normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos vandens įstatymo normų atžvilgiu, nuostatomis, t. y. dabartinės Reglamento redakcijos 29 punktu ir 2 lentele, į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai išleidžiamų nuotekų kiekis neviršija 5 m³/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas – BDS, kuris atlikus tyrimą neviršijo ribinių verčių. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Reglamente išskiriamų prioritetinių pavojingų, pavojingų ir kontroliuojamų medžiagų koncentracijai į aplinką išleidžiamose nuotekose taikomi skirtingi reikalavimai. Išleidžiant į aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų, privalu neviršyti šių medžiagų DLK (didžiausios leistinos koncentracijos), o į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis šiuo atveju yra nesvarbus. Reglamento 2 priede „Pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos (DLK)“ rašoma: „šio priedo A dalyje pateikiamas sąrašas pavojingų medžiagų“ ir “šio priedo B dalyje (B1 ir B2 dalys) pateikiamas kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sąrašas“, tarp kurių patenka ir amonio azotas, t. y. amonio jonai (NH4-N)/NH4. Taigi, amonio azotas yra priskirtas prie kontroliuojamų medžiagų ir nėra priskirtas prie prioritetinių pavojingų arba pavojingų medžiagų. Išleidžiant į aplinką buitines nuotekas, kuriose yra kontroliuojamų medžiagų, taip pat privalu neviršyti šių medžiagų DLK, tačiau šiuo atveju labai svarbus yra ir į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis, nes šios medžiagos kontroliuojamos tik tais atvejais, kai į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis viršija 5 m³/d. Jei nuotekų kiekis neviršija 5 m³/d, tada taikoma išimtis, t. y. Reglamento 29 punkto 2 lentelės nuostata, kad į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai išleidžiamų nuotekų kiekis neviršija 5 m³/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas – BDS. Apelianto nuomone, už amonio azoto kiekio viršijimą jo vadovaujamos degalinės nuotekose jis buvo nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, jog degalinės išleidžiamose nuotekose nebūtų viršytas įstatymais nustatytas didžiausias leistinas teršalų kiekis, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14, 29 straipsnių ir 2 priedo B dalies nuostatas.
LR ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius nuotekose negali būti viršytos aplinkos ministro patvirtinta tvarka nustatytos išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės. Išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės gali būti nustatomos atskiroms medžiagoms arba tam tikroms medžiagų grupėms, šeimoms ar kategorijoms (Išleidžiamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos taške, kuriame teršalai išleidžiami iš įrenginio (jas nustatant nekreipiama dėmesio į atskiedimo laipsnį). Kai teršalai su nuotekomis išleidžiami į nuotekų surinkimo sistemą, nustatant išleidžiamųjų teršalų ribines vertes, galima atsižvelgti į bendrų nuotekų valymo įrenginių veiksmingumą, jeigu tai garantuoja lygiavertį visos aplinkos apsaugos lygį ir nesukelia didesnės aplinkos taršos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 14 punktas numato, kad vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis. Reglamento 29 straipsnis numato, kad į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK. Taip pat išleidžiamos komunalinės/buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų ribinė koncentracija, išleidžiama į gamtinę aplinką bei į nuotekų surinkimo sistemą.
Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros A. P. surašyto 2014 m. birželio 11 d. protokolo matyti, jog 2014 m. gegužės 14 d. 12.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo įrenginio buvo paimtas buitinių nuotekų mėginys, kuriame 2014 m. gegužės 23 d. tyrimų rezultatų protokolu Nr. 2014-74 nustatyta, jog nuotekose buvo 58 mg/l amonio azoto, kai jo norma pagal Reglamento 2 priedo B dalyje nurodytą Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų į gamtinę aplinką bei į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamą ribinę koncentraciją yra 5 mg/l.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , sumontuoto buitinių nuotekų valymo įrenginio, tipas AQUAmax Gastro Z/P-3-16-28, projektinis našumas yra iki 4,2 m³/d, o, vadovaujantis Reglamento 29 punktu ir 2 lentele, į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse/komunalinėse nuotekose normuojami/kontroliuojami parametrai, kai išleidžiamų nuotekų kiekis neviršija 5 m³/d, yra tik biocheminis deguonies suvartojimas - BDS, kuris atlikus tyrimą neviršijo ribinių verčių. Apelianto teigimu, šiuo atveju labai svarbus yra ir į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis, nes šios medžiagos kontroliuojamos tik tais atvejais, kai į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekis viršija 5 m³/d. Tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi minimose Reglamento nuostatose nurodytų reikalavimų nenumatyta. Be to, Reglamento III skyriaus 14 punkte nustatyta, kad vandens naudotojai ar abonentai, į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1 ir/ar 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nominalus naudojamo valymo įrenginio našumas ir sunaudojamo vandens kiekis įgaliotai institucijai neeliminuoja teisės kontroliuoti nuotekų parametrus ir teršalų jose kiekį bei sudėtį ir neatima pareigos įvertinti teisiškai konstatuotą žalą aplinkai.
Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, remiantis Reglamento 2 priedo nuostatomis, amonio azotas yra priskirtas prie kontroliuojamų medžiagų, tačiau nėra priskirtas prie prioritetinių pavojingų arba pavojingų medžiagų, kadangi Reglamento 2 priede „Pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK“ nurodyta, kad šio priedo A dalyje pateikiamas sąrašas pavojingų medžiagų ir šio priedo B dalyje (B1 ir B2 dalys) pateikiamas kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų sąrašas, tarp kurių patenka ir amonio azotas, t. y. amonio jonai (NH4-N)/NH4. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Reglamento II skyriaus „Apibrėžtys“ 5.18. punkte yra aiškiai nurodyta, kad pavojingoms medžiagoms priskiriamos Reglamento 1 ir 2 priede nurodytos medžiagos ar jų grupės, taip pat medžiagos ar preparatai, kurių saugos duomenų lapuose nurodomas pavojingumas (kenksmingumas) aplinkai ir žmogui. Todėl amonio jonai, kurie yra nurodyti Reglamento 2 priedo, net ir pavadinto „Pavojingų medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija (DLK)“, B dalyje, neabejotinai patenka į pavojingų medžiagų sąrašą.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad A. P. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
A. P. apeliacinio skundo netenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.