Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiajam E. K. (2025 m. liepos 17 d. teisiamajame posėdyje), nukentėjusiojo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei (nuotoliu), kaltinamajai E. K. (buvusi S.), kaltinamosios gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teismo neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4.35. Nutarimas patvirtina, jog 2024 m. liepos 18 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04016-24 prieš E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas negavus pakankamai duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu nutarimu įtariamajam E. K. kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas panaikintos. (1 t. 72-106 b. l.)

5. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Teismas kaip įrodymų nelaiko ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytojos L. Š. parodymų, nes, kaip matyti iš apklausos protokolo (2 t. 200-202 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu liudytojai aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, susijusių su jos seserimi (kaltinamąja E. K.), nebuvo išaiškinta, kad šie parodymai gali būti panaudoti prieš jos artimą giminaitę. Todėl jie nėra įtraukiami į įrodymus, pagrindžiančius kaltinamosios kaltę. Teismas į įrodymus, pagrindžiančius kaltinamosios kaltę, neįtraukia ir teismo posėdyje liudytojais apklaustų K. S., apskritai tą vakarą nebuvusio sodyboje (duomenys neskelbtini), G. S., sodyboje (duomenys neskelbtini) buvusio iki vidurnakčio ir nieko paliudyti, kas reikšminga bylai, neturėjusio. Vien ta aplinkybė, jog kaltinamoji E. K. dėl išžaginimo kreipėsi į K. S. nesilaikydama subordinacijos (jos tiesioginis viršininkas buvo G. S.), jo padedama rašė paaiškinimus/pareiškimą kariuomenės vadovybei, nei patvirtina, nei paneigia kaltinamosios kaltės. Gal tai yra vidinių kariuomenės nustatytų taisyklių nesilaikymas, bet tai nieko neturi bendro su nagrinėjama byla.

6. BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal BK 235 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

7. Pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016, 2K-289-693/2017). Šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-478-746/2015, 2K-80-976/2017). Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015). Darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013). Atitinkamai ir taikant atsakomybę pagal BK 235 straipsnio 3 dalį už melagingą liudijimą kaltinant asmenį padarius sunkų nusikaltimą, būtina nustatyti tiesioginę tyčią, tai yra, kad kaltininkas suvokia, jog savo parodymais kaltina asmenį padarius sunkų nusikaltimą, numato pasekmes ir jų siekia.

8. Šioje byloje įrodymų visuma pripažįstama neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji E. K., 2024 m. sausio 26 d. naktį sodyboje (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju E. K. lytiškai santykiavo su E. K. bendru jos ir E. K. sutarimu. Nežiūrint į tai, kaltinamoji E. K., suvokdama, jog santykiavo su E. K. bendru sutarimu, 2024 m. sausio 30 d. nuvykusi į Panevėžio apskrities Rokiškio rajono PK, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, melagingai pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešė apie nebūtą nusikaltimą, jog su ja E. K. lytiškai santykiavo pasinaudodamas bejėgiška būsena dėl girtumo, be jos sutikimo, prašė nubausti E. K. įstatymo nustatyta tvarka.

9. Tai yra E. K. prieš surašant pareiškimą suprato, jog melagingai praneša apie nebūtą nusikaltimą, numatė ir pasekmes, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal šį jos pareiškimą, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taip pat nustatyta, jog toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus, tą pačią 2024 m. sausio 30 d., tame pačiame Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariate, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai paliudijo tas pačias aplinkybes, nurodytas pareiškime, jog E. K. su ja 2024 m. sausio 26 d. lytiškai santykiavo pasinaudodamas jos bejėgiška būsena dėl girtumo, tuos pačius parodymus kaltinamoji E. K. davė ir 2024 m. birželio 12 d. vykusios akistatos metu, šiais savo veiksmais melagingai liudijo kaltindama asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą.

10. Teismas, pripažindamas įrodyta, jog kaltinamoji E. K. suprato lytiškai santykiaujanti su nukentėjusiuoju E. K., remiasi nukentėjusiojo, tuo metu įtariamojo, E. K. nuosekliais parodymais, jog prieš lytinį aktą su E. K. ši nevienareikšmiškai patvirtino, jog nori mylėtis su E. K., pasiūlė pasirūpinti apsauga, po ko nuėjęs į automobilį E. K. atsinešė ir prezervatyvą. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog pati E. K. nusimovė kelnaites, tiek prieš lytinį aktą, tiek jo metu abu besimylintys kaltinamoji ir nukentėjusysis bendravo įvairiomis temomis, keitėsi pozomis (iš pradžių E. K. buvo viršuje, vėliau, paprašius E. K., abu apsikeitė). E. K. taip pat parodė, jog ryte abu susitarė niekam apie lytinį aktą nepasakoti ir išsiskirdami susitarė susitikti. Tai yra E. K. parodė, jog E. K. buvo sąmoninga, suprato, ką daro, ryte suprato ir pasekmes, ką padarė (lytiškai santykiavo su kitu asmeniu, nors turėjo artimą draugą, dabar sutuoktinį, E. K.).

11. Tą aplinkybę, jog siūlė pasirūpinti lytinio akto saugumu, patvirtina ir tai, jog ant kaltinamosios E. K. kelnaičių rastas DNR profilis priklausė ne E. K., bet E. K.). Teismui šiuo atveju nėra svarbu, kaip ant kaltinamosios tyrėjams pateiktų kelnaičių atsirado E. K. DNR profilis (ar tai buvo prieš ar po lytinio akto su E. K.), bet pats faktas yra tai, kad jo tyrimo metu nebuvo. Ši aplinkybė patvirtina, jog E. K. su E. K. lytiškai santykiavo naudodamasis prezervatyvą, todėl netikėti E. K. parodymais, jog jam pasirūpinti prezervatyvu pasiūlė pati E. K., jis jį atsinešė iš automobilio, nėra pagrindo.

12. Tai, kad E. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio tiek, kad galėjo nesuprasti su ja vykdomų E. K. veiksmų, neliudijo nei vienas iš vakarėlyje dalyvavusių ir įvykio metu sodyboje buvusių asmenų – visi iš esmė nurodė, jog alkoholis buvo vartojimas saikingai, išskyrus gal D. S. ir J. J., vartojusius daugiau (liudytojos I. V. parodymai), tačiau ir pats tas D. S., kuris daugiau vartojo nei kiti vakarėlio dalyviai, pamena nakties įvykius, susijusius su E. K. ir E. K. lytiniu aktu, tai yra jis nebuvo tiek apsvaigęs, kad neprisimintų vakaro ir nakties įvykių.

13. Tai, kad E. K. buvo sąmoninga, iš esmės patvirtina ir tos aplinkybės, jog alkoholį ji pradėjo vartoti tik prieš pat vidurnaktį (po 23.30 val. parašė E. K., kad išgėrė taurelę („čerką“)), apie tai, kad „pradeda išgėrinėt“, žinutę išsiuntė 1.07 val. Tai yra iki ginčijamo įvykio buvo likę apie 3 valandas, tad neįtikėtina, kad per tas kelias valandas E. K. nusigėrė tiek, kad prieš pradėdama lytiškai santykiauti su E. K. „prarado atmintį“. Juo labiau, jog laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 4.28 val., iš kurių didžioji dauguma apie 4 val., išsiuntė 10 žinučių, kuriuose beveik be gramatinių klaidų praneša E. K., kad jį myli ir yra pasiilgusi. Vertinant žinučių laiką ir turinį net kyla abejonės, ar tos žinutės, kaip teigia kaltinamoji, buvo siunčiamos prieš lytinį aktą, o ne po jo – labiau panašu, kad kaltinamoji, siųsdama tokį kiekį žinučių su tokiu turiniu, gailisi vakarėlyje savo poelgio, nei iš tiesų perteikia tuo metu užplūdusias emocijas.

14. Be to, tai, kad E. K. lytinio akto metu buvo sąmoninga ir suvokė savo veiksmus, byloje patvirtino liudytojo D. S. parodymai apie tai, kad E. K. lytinio akto su E. K. metu nebuvo bejėgiškos būsenos – priešingai, ji buvo aktyvi lytinio akto dalyvė (kaip ir E. K., D. S. paliudijo, jog E. K. buvo viršuje E. K.), besimylintys asmenys tarpusavyje bendravo ir jis girdėjo, kaip E. K. atsisakė čiulpti, tikėtina, E. K. organą, pasakiusi, jog niekada to nedarė ir nedarys. Liudytojas D. S. taip pat girdėjo, kaip E. K. sakė E. K., kad šis turi žmoną ir vaiką. Tokių žodžių asmuo bejėgiškos būsenos nei būtų sakęs, nebūtų daręs tokių veiksmų. Liudytoja I. V. teismo posėdyje paliudijo bei patvirtino E. K. žodžius, jog lytinio akto metu akto dalyviai kalbėjosi, šnabždėjo, juokavo, ko nebūtų buvę, jeigu E. K. būtų buvusi bejėgiškos būsenos dėl girtumo. O kad E. K. kraujyje ir šlapime nebuvo rasta jokių psichiką veikiančių medžiagų, patvirtino ikiteisminiame tyrime atliktas tyrimas. Nors mėginiai paimti praėjus 6 dienoms po įvykio (2024 m. vasario 1 d.), tikėtina, jog tokio pobūdžio medžiagos būtų išlikę. Kita vertus, atsižvelgus į vakarėlio pobūdį ((duomenys neskelbtini) padalinio), jame dalyvavusius asmenis (kolegos), neįtikėtina, kad nors vienas iš vakarėlyje dalyvavusių asmenų būtų naudojęs psichoaktyviąsias medžiagas siekdamas santykio su kolega.

15. Antra vertus, kad E. K. nebuvo bejėgiškos būsenos, netiesiogiai patvirtina jos elgesys ryte atsikėlus ir bendraujant su kitais vakarėlio dalyviais dalinantis vakarykščiais įvykiais – visi liudiję asmenys parodė, jog E. K. buvo geros nuotaikos, juokėsi, bendravo, pasakojo apie tai, kad išvakarėse vėmė pro langą. Nors, sprendžiant iš jos parodymų, ji buvo ką tik iš D. S. sužinojusi, jog naktį mylėjosi ir, kaip ji teigia, ja buvo pasinaudota. Juolab tai prieštarauja ir E. K. parodymams, jog sužinojusi apie lytinį aktą patyrė šoką ir nedelsdama išvyko iš renginio. Ta aplinkybė irgi paneigta, nes iš pateiktų įrodymų matyti, jog E. K. dar buvo kurį laiką, dalyvavo pokalbiuose su kitais vakarėlio dalyviais ir išvyko žymiai vėliau, nei ji pati teigė posėdyje.

16. Teismas taip pat netiki kaltinamosios E. K. parodymais, jog apie lytinį aktą sužinojo iš liudytojo D. S. – iš D. S. ji tik sužinojo, kad apie nakties nuotykį žino ne tik ji ir E. K., bet ir bent vienas trečias asmuo. Dėl to ir tokia buvo jos reakcija, kurią keista teismo posėdyje apibūdino liudytojas D. S.. Tai yra suvokė, kad jeigu be jų dviejų (jos ir E. K.) žino ir trečias asmuo, išsaugoti paslapties gali ir nepavykti.

18. Ir, kaip matyti iš tos pačios išklotinės, kitas E. K. skambutis E. K. buvo 2024 m. sausio 27 d. 1.07 val. (skambinta du kartus, skambučiai praleisti), E. K. E. K. perskambino 2024 m. sausio 29 d. 22.33 val., po šio laiko tarp E. K. ir E. K. iki 2024 m. sausio 30 d. 17 val. fiksuoti 15 suveikimų, iš jų iniciatyvą 13 kartų rodė E. K.. Visų šių pokalbio turinio byloje nėra pateikta, išskyrus tą 6.09 min. trukmės garso įrašą, kuriame kalbama apie baudžiamąją atsakomybę, pinigus, bet nėra pagrindo abejoti, jog E. K. informavo E. K., kad šis ja pasinaudojo ir jai turi sumokėti kompensaciją, priešingu atveju ji ketina kreiptis į policiją. Nesumokėjus reikalaujamos kompensacijos, E. K. kreipėsi į policiją. Byloje yra įrodymai, jog jau būnant policijoje, E. K. siuntė tris vaizdo įrašus, iš kurių sakė E. K. vieno nerodyti (tikėtina, dėl turinio pobūdžio), tarpusavyje aptarė, jog tas, 6.09 min. trukmės yra tinkamas.

19. Kaltinamoji E. K. teismo posėdyje šį reikalavimą sumokėti pinigus bandė pateikti kaip įrodymų rinkimą, tačiau, visų pirma, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (sakė, kad jos draugė policininkė jai taip siūlė, tačiau tarp E. K. susirašinėjimų su kitais asmenimis to nėra, o jeigu ta draugė buvo K. P., tokių teiginių, apie kuriuos kalba kaltinamoji, nerašė); visų antra, nors kaltinamoji ir sakė, kad pinigų pervedimas bus įrodymas, tačiau akivaizdu, jog šio pervedimo nesulaukusi, tai yra, negavusi „įrodymo“, apie kurį ji kalba, ji vis tiek kreipėsi į policiją. Kas vėlgi patvirtina tik kaltinamosios nenuoširdumą ir faktų interpretavimą sau naudinga linkme.

20. Bet labiausiai tą aplinkybę, jog kaltinamoji E. K. žinojo, kad lytiškai santykiavo su E. K. bendru sutarimu ir kas sąlygojo vėlesnį E. K. elgesį neigiant suvokimą lytiškai santykiavus, patvirtina jos 2024 m. sausio 27 d. 7.04 val. išsiųsta žinutė D. S., kuria ji liudytoją informavo, kad jos draugas (E. K.) „vakar“ perskaitė susirašinėjimą su E. K., draugui kilo įtarimas ir ji jam pasakė, kad E. K. prie jos lindo ir priekabiavo ir kad jai yra reikalingi įrodymai, E. K. D. S. parašė, kad jai paskambinus, jis patvirtintų tokius žodžius ir jokiu būdu neatsakinėtų į SMS.

21. Tos žinutės turinys patvirtina, kodėl E. K. 2024 m. sausio 27 d. naktį du kartus bandė prisiskambinti E. K.. Ir visi tolimesni kaltinamosios veiksmai (6 balso pranešimų siuntinėjimas D. S., vakarėlyje dalyvavusių asmenų kalbinimas informuojant, jog ja buvo pasinaudota, SMS bei programėlės pranešimų siuntinėjimas pažįstamiems, net programėlėje „Telegram“ 2024 m. sausio 31 d. 13.02 val. siuntė pranešimą apie išžaginimą bei pareiškimo surašymą, nurodydama, kad apie tai jos šeimos nariai/artimieji giminaičiai, nors apie tai jau iki to laiko visi žinojo, viena sesuo net vežė į policijos komisariatą pareiškimą rašyti, draugas (E. K.) irgi buvo aktyvus proceso dalyvis) tik paliudija, kad ji bandė surasti įrodymus, iš kurių jos tuometinis draugas, dabartinis sutuoktinis, E. K. patikėtų, kad, kaip ji teigia, buvo pasinaudota „bejėgiška jos būsena dėl girtumo“, vėliau peraugęs į pinigų reikalavimą iš E. K. ir melagingą įskundimą policijai bei melagingą liudijimą.

22. Ir jei ne ši aplinkybė (E. K. perskaičius susirašinėjimą tarp E. K. ir E. K.), labai tikėtina, nebūtų buvę nei E. K. melagingo įskundimo, nei E. K. melagingų liudijimų apklausos ir akistatos metu, šis lytinis aktas ir būtų likusi paslaptis tarp kaltinamosios E. K. ir E. K., kaip jie iš pradžių ir tarėsi ryte prieš E. K. išvažiuojant į Kauną. Tačiau apie lytinį santykiavimą sužinojus tretiems asmenims (D. S.), susirašinėjimą tarp E. K. ir E. K. perskaičius E. K., E. K. pradėjo planuoti savąją įvykių versiją, jog ja buvo pasinaudota dėl neva bejėgiškos būsenos, sąlygotos girtumo, ir kreipėsi į policiją. Teismui nekyla abejonių, kad ta aplinkybė, jog abu asmenys (E. K. ir E. K.) buvo apsvaigę nuo alkoholio, padėjo tiek vienam, tiek kitam apsispręsti dėl lytinio santykiavimo (E. K. galėjo varžyti aplinkybė, kad buvo susituokęs, E. K. – kad turėjo artimą draugą), tikėtina, kad būdami blaivūs nebūtų taip pasielgę. Tačiau ši aplinkybė, E. K. neigiant suvokimą ir aiškinant, kad nieko neprisimena, nors ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais paneigta, neatleidžia E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 3 dalį ir BK 236 straipsnio 1 dalį. Teismo neįtikino kaltinamosios argumentai, jog ji per pusantros paros ar šiek tiek ilgiau internete rado kažkokius pasakojimus ar temas apie neva vakarėliuose prievartaujamas moteris, iš kurių ji pati suprato, kad buvo išžaginta. Tokių „istorijų“ įrodymų kaltinamoji E. K. nepristatė, nenurodė ir tinklalapių, kuriuose analogiškose situacijose lytinis santykiavimas būtų vertinamas kaip išžaginimas.

23. Galų gale, tai, kad E. K. melavo tiek rašydama pareiškimą, tiek ir liudydama ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai patvirtinta ta aplinkybė, jog tiek nukentėjusysis E. K. 2024 m. birželio 14 d., tiek liudytojas D. S. 2024 m. balandžio 17 d., skirtingai nei E. K. 2024 m. birželio 27 d., sutiko atlikti tyrimą poligrafu, fiksuojantį asmens kvėpavimo, kraujotakos, odos elektrinio aktyvumo ir kitus fiziologinius pokyčius, atsirandančius asmens organizme tyrimo šiuo prietaisu metu ir kuriais grindžiamas šiuo prietaisu tiriamo asmens teiginių vertinimas.

26. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai E. K. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji E. K. padarė vieną nesunkų (BK 235 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), sudarančius idealiąją sutaptį (tęstinis nusikaltimas), nusikalstamos veikos nukreiptos prieš teisingumą, normalų ikiteisminio tyrimo įstaigų darbą, nes ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. (ikiteisminio tyrimo pradžios) iki 2024 m. liepos 18 d., kada buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, atliko milžinišką darbą siekiant išsiaiškinti nebūto nusikaltimo aplinkybes (apklausė 22 liudytojus, kelis iš jų – ne vieną kartą), priėmė sprendimus dėl telefoninių pokalbių klausymosi, tyrė mobiliaisiais telefonais siunčiamą informaciją, kurios taip pat buvo milžiniškas kiekis (pavyzdžiui, nuo kaltinamosios E. K. telefone laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. vasario 12 d. buvo užfiksuoti 35 053 suveikimai), nekalbant, kad buvo tiriamas ir ištrintas susirašinėjimas „Messenger“ paskyroje, atliekami specialūs tyrimai dėl DNR pėdsakų, sveikatos sutrikdymo). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog nusikalstama veika buvo pažeistos ir nukentėjusiojo E. K. teisės, jo atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas), jomis ribojamos teisės (judėjimo, bendravimo) viso ikiteisminio tyrimo metu, tai yra beveik 6 mėnesius.

28. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamosios E. K. nusikalstamos veikos padarymo tikslai bei buvo tiek asmeninio pobūdžio (dėl siekimo nuslėpti nuo tuometinio artimo draugo E. K. tiesą apie savanorišką lytinį aktą su E. K.), tiek ir savanaudiški (siekis gauti iš E. K. kompensaciją už tai, ko realiai nebuvo (išžaginimo). Antra vertus, parinkdamas bausmę bei jos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamoji E. K. iki šiol nebuvo teista ( 9 t. 121-122 b. l.), bausta administracine tvarka (9 t. 123 b. l.), (duomenys neskelbtini), kuriame tarnybą kaltinamoji atliko nuo 2021 m. gruodžio 20 d. bent iki 2024 m. gruodžio 18 d., buvo charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti geranoriškumu bei iniciatyva, gebanti dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, laiku atliekanti jai skirtas užduotis. (9 t. 118 b. l.) Šiuo metu Lietuvos (duomenys neskelbtini) kaltinamoji nedirba, paskutiniame teismo posėdyje nurodė, jog yra bedarbė. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga E. K. už padarytas nusikalstamas veikas skirti prokurorės siūlomas bausmes, bausmių dydžius nustatyti sankcijų ribose. Kadangi yra idealioji sutaptis, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kartu su bausme kaltinamajai skiriama intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatoma buvimo vieta ir laikas (BK 48 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji įpareigojama neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

30. Nukentėjusysis E. K. baudžiamojoje byloje pateikė 12 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš E. K., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą iki galutinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog dėl kaltinamosios veiksmų nuo 2024 m. sausio 29 d., kada E. K. pradėjo teigti, kad jis ja pasinaudojo ir telefonu reikalauti pinigų, kad nesikreiptų į policiją, jis iki pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo patyrė psichologinę traumą. Nukentėjusysis nurodė, jog per beveik septynis mėnesius trukusį tyrimą jis patyrė pažeminimą tarnyboje, gėdą ir nesaugumą šeimoje, prieš žmoną, tėvus, nerimaudamas dėl persekiojimo, atskyrimo tarnyboje ir visų galimų neigiamų pasekmių nukentėjusysis patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus, besitęsiančius iki šiol (ieškinio surašymo dienos) ir nežinia, ar kada nors pasimirš. Nurodė, jog prasidėjus ikiteisminiam tyrimui prasidėjo tyrėjų skambučiai telefonu, vykimas į apklausas, pokalbiai su tarnybos atsakingais asmenimis. Be jo, liudyti buvo kviečiami bene visi vakarėlyje buvę bendradarbiai, tarnyboje buvo jaučiama nemaloni atmosfera, vieni juokėsi, kiti smerkė, tačiau iš esmės visiškai pasikeitė aplinkinių požiūris į jį. Jam buvo nesmagu ir nesaugu eiti į tarnybą, nors žinojo, kad yra nekaltas, tačiau vykstant tyrimui nerimas buvo didžiulis, nerimavo dėl šeimos, žmonos, artimųjų, bijojo dėl savo vaiko ateities. ( 1 t. 64-70 b. l.)

31. Teismo posėdyje E. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Patvirtino, jog dėl kaltinamosios E. K. veiksmų patyrė labai didelį stresą, įtampą, buvo minčių ir apie savižudybę. Dėl savo psichologinės savijautos kreipėsi į psichologą, lankė konsultacijas, nors iki tol tokio poreikio nebuvo. Taip pat mano, jog dėl įtarimų išžaginus E. K. nukentėjo karjera, galimybės gauti didesnį atlyginimą, be to, nukentėjo santykiai ir šeimoje, nors iki pranešimo apie nusikaltimą jie buvo jau pradėję gerėti, o po E. K. veiksmų ir vėliau sekusio tyrimo jo ir žmonos santykiai ties iširimo riba, yra paduotas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo. Be to, pergyvena ir dėl to, kad apie įvykį sužinojo ir jo paties seserys, buvo kviečiamos į apklausas, jam buvo dėl to skaudu.

32. Nukentėjusiojo E. K. atstovė advokatė V. Neverauskaitė taip pat prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamosios E. K. 12 000 Eur žalos atlyginimą, teigia, jog tokia suma yra proporcinga ir teisinga padarytai kaltinamosios veikai. Atstovė nurodė, kad atstovaujamasis patyrė baimę dėl galimo įtarimo, pažeminimą tarnyboje, gėdą ir nesaugumą šeimoje, prieš žmoną, tėvus, jaunesniąsias seseris, nerimavo dėl persekiojimo, atskyrimo tarnyboje ir visas galimas neigiamas pasekmes, patyrė labai didelius dvasinius išgyvenimus. Mano, jog E. K. bus kaltinamas visą gyvenimą sunkaus ir labai negarbingo nusikaltimo padarymo, taip pat pakenkė ir jo reputacijai, karjerai. Nurodo, jog turi būti atsižvelgta ir į tai, kad baudžiamasis persekiojimas truko 7 mėnesius, jam buvo pareikšti įtarimai, paimtas telefonas, taikomos kardomosios priemonės, be to, nukentėjusysis naudojosi ir psichologų pagalba.

33. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

34. Šioje byloje nustatyta, jog nors kaltinamosios E. K. padaryto nusikaltimo pagrindinis objektas yra teisingumo vykdymas, normali ikiteisminio tyrimo įstaigų veikla, papildomas objektas buvo ir pažeistos nukentėjusiojo E. K. teisės, tad galima teigti, jog šiuo nusikaltimu E. K. buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai sunkaus nusikaltimo padarymu (išžaginimu), paskirtos dvi kardomosios priemonės, iš jo paimtas mobilusis telefonas, tiriamas susirašinėjimas, paimti drabužiai, klausomasi telefoninių pokalbių, apklausinėjami artimi asmenys. Ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu truko beveik šešis mėnesius (nuo 2025 m. sausio 31 d. iki 2025 m. liepos 18 d.), jau nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo stadijos jam buvo pareikštas įtarimas, paskirtos kardomosios priemonės. Tai yra nustatyta, jog visą ikiteisminio tyrimo laiką E. K. buvo įtariamasis ir jo atžvilgiu taikomos baudžiamojo proceso prievartos priemonės (kardomosios priemonės, telefoninių pokalbių kontrolė). E. K. pateikė įrodymus, jog nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. lankė (duomenys neskelbtini) dirbusios psichologės I. P. konsultacijas, taip pat 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) psichologę J. L., jam buvo suteiktos psichologinio konsultavimo paslaugos. (11 t. 2, 16 b. l.)

35. Klausantis ir paties E. K. parodymų teismo posėdyje galima daryti išvadą, jog jis dėl kaltinamosios E. K. veiksmų kreipiantis į policiją bei melagingai įskundus padarius sunkų nusikaltimą patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, galėjo justi ir tam tikrą pažeminimą, gėdą prieš artimuosius, tyrimas truko beveik 6 mėnesius, dėl kaltinamosios veiksmų galėjo jausti ir baimę dėl ateities, dėl karjeros, galų gale ir dėl laisvės, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ir teismai būtų patikėję kaltinamosios melagingais parodymais ir būtų priėję išvados, jog jis yra kaltas. Tačiau teismui nepakanka duomenų, jog dėl šio kaltinamosios nusikaltimo jis realiai patyrė nepatogumus tarnyboje (nepateikta įrodymų, jog jis per tuos pusę metų būtų pakilęs karjeroje ar dėl įtarimų neteko perspektyvų karjeroje), kad tarnybos bendradarbių požiūris būtų į jį pasikeitęs (visi liudiję asmenys netikėjo kaltinamosios paaiškinimais, kad buvo išžaginta, vienas iš asmenų (D. S.), buvęs tuo metu kambaryje, matė ir suprato, kad abu asmenys lytiškai santykiauja savo noru, kita (I. V.), gulėjusi už sienos, taip pat girdėjo, kad prievartos kitame kambaryje nėra). Kitiems asmenims, kurie liudijo teisme ir kurie patys bendravo su kaltinamąja po įvykio, irgi neatrodė, kad tą naktį buvo išžaginimas. Šie liudijimai taip pat prisidėjo prie to, kad ir tyrimas truko nepilnus 6 mėnesius, o ne ilgiau, nukentėjusysis E. K. proceso metu, nors ir buvo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nebuvo sulaikytas, jam nebuvo taikomos prievartos priemonės, dar labiau ribojančios jo judėjimą (pavyzdžiui, intensyvi priežiūra). Todėl tenkinti visiškai nukentėjusiojo ieškinį, kaip to prašo nukentėjusysis ir jo atstovė, pritaria ir prokurorė, nėra pagrindo. Nėra pagrindo jį tenkinti tokia apimtimi dar ir dėl tos priežasties, jog paties nukentėjusiojo E. K. elgesys – lytinis aktas su bendradarbe, kai pats esi susituokęs ir augini vaiką – moraliai irgi yra smerktinas ir nepateisinamas, vertinamas kaip sutuoktinio pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiurkštus pažeidimas. Tokiam vertinimui neturi įtakos ir nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis kurį laiką nebuvo artimas su sutuoktine, pas juos buvo prasidėję nesutarimai, kas lyg ir švelninti turėtų nukentėjusiojo elgesį. Priešingai, tik patvirtina, jog kaltinamosios pareiškimas policijai ir vėlesni melagingi liudijimai neturėjo tokios įtakos jo šeiminiam gyvenimui (teismo posėdyje teigė, jog šiuo metu nukentėjusysis skiriasi ir procesas jau pasiekė teismą), laba tikėtina, kad ir be kaltinamosios melagingo pareiškimo santuoka būtų iširusi. Todėl teismas ženkliai sumažina prašomą priteisti sumą ir iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai priteisia 2000 Eur. Pripažįsta, jog tai yra teisinga kompensacija nukentėjusiajam E. K. dėl kaltinamosios E. K. sukeltų veiksmų, kitoje dalyje ieškinį atmeta. Teismas, esant ieškovo reikalavimu, priteisia 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

36. Nukentėjusysis E. K. pateikė įrodymus, jog dėl atstovavimo patyrė 4210 Eur išlaidas (11 t. 21-36 b. l.). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nukentėjusysis E. K. atstovei 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2025 m. sausio 2 d. sumokėjo 790 Eur už pareiškimo policijai parengimą ir dalyvavimą apklausoje 2024 m. gruodžio 19 d. (11 t. 21, 27, 28, 29), 2025 m. vasario 21 d. 600 Eur už civilinio ieškinio parengimą (11 t. 22, 30 b. l.), 2025 m. liepos 21 d. 540 Eur sumokėjo už kelionę į Kupiškį ir dalyvavimą 2025 m. liepos 17 d. teisiamajame posėdyje (11 t. 23, 32 b. l.), 2025 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 390 Eur už procesinių dokumentų rengimą (protokolo pastabas, 2 prašymus dėl dalyvavimo nuotoliu) ir dalyvavimą posėdyje (11 t. 24, 34 b. l.), 2025 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 600 Eur už dalyvavimą 2025 m. rugsėjo 3-4 d. teisiamuosiuose posėdžiuose (11 t. 25, 35 b. l.), 2025 m. spalio 14 d. sumokėjo 900 Eur už dalyvavimą 2025 m. spalio 7 d. ir spalio 21 d. (avansu) bei pasirengimą baigiamosioms kalboms (11 t. 26, 36 b. l.). Pateikti įrodymai, jog nukentėjusysis E. K. atstovei V. Neverauskaitei sumokėjo 3820 Eur. Nukentėjusiojo atstovė pridėjo ir patvirtinimą, jog nukentėjusysis E. K. 2025 m. liepos 10 d. atstovei pervedė 300 Eur pagal sąskaitą Nr. 25/07/39 (11 t. 31 b. l.), tačiau nepridėjo pačios sąskaitos, taip pat pridėjo 90 Eur mokėjimą 2025 m. rugpjūčio 10 d. už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje (11 t. 33 b. l.), tačiau nepridėjo sąskaitos, kurios pagrindu išmokėta ši suma. Todėl teismas negali daryti išvados, už kokias čia dar paslaugas sumokėta, kai kitose sąskaitose iš esmės yra nurodytos paslaugos (sąskaitose yra nurodyti tiek visi posėdžiai, tiek ir baigiamosios kalbos, įkainoti net ir prašymo pateikimo teismui posėdyje dalyvauti nuotoliu). O nesant įrodymams, už ką tie 390 Eur papildomai sumokėti, kai kitose sąskaitose yra išvardinti kaip ir visi veiksmai, teismas tų 390 Eur nepriteisia.

37. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šios 3820 Eur išlaidos (vertinant kiekvieną mokėjimą ir dėl ko mokėjimai atlikti, bylos pobūdį ir apimtį, teisiamojo posėdžių skaičių ir trukmę) neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184, šios išlaidos nukentėjusiojo naudai priteisiamos.

38. Valstybė dėl liudytojų atvykimo į teisiamuosius posėdžius liudyti patyrė 145,15 Eur išlaidas (58,80 Eur išmokėta liudytojoms S. G. ir I. V. (10 t. 135 b. l.), 18,38 Eur – liudytojui G. S. (10 t. 166 b. l., 67,97 Eur – liudytojams K. P., J. J. ir P. V. (10 t. 168 b. l.)), šios išlaidos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios E. K. (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. CD laikmenos, kuriose yra įvykio vietos apžiūros 3 D vizualizacija (2 t. 35-36 b. l.), CD laikmena su kaltinamosios E. K. balso pranešimais liudytojui D. S. (10 t. 137 b. l.), paliekamos saugoti su baudžiamąja byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Kaltinamajai E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį bei paskirti jai 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 235 straipsnio 3 dalį bei paskirti jai 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajai E. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausmę apimant švelnesnę bausmę, paskirti kaltinamajai E. K. 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai E. K. paskirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra.

Remiantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamąją E. K. įpareigoti per 5 mėn. (penkis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti kaltinamajai E. K., jog ji laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Išaiškinti kaltinamajai E. K., jog jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo E. K., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamosios E. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajai E. K., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios E. K. nukentėjusiojo E. K. naudai 3 820 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje prašymą dėl 390 Eur priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje esančias CD laikmenas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.