Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-06-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-3093-514/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-07
Bylos Nr.
e2YT-3093-514/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00700-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
A. R., A. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. Š., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3093-514/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00700-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.2; 3.2.6.1(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 7 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, S. Š., V. Š., S. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama A. Š.. Po A. Š. mirties, įstatyminiai jos turto įpėdiniai buvo jos vaikai: S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) S. Š., gim. 1979 m. gruodžio 12 d., ir sutuoktinis S. Š. Tačiau faktiškai mirusiosios palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti tik A. Š. sutuoktinis S. Š. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjų tėvas S. Š. Jo turto įpėdiniai pagal įstatymą yra tik pareiškėjai, jo vaikai – A. R. (buvusi Š.) ir A. Š. Tai patvirtina Telšių rajono savivaldybės l-ojo notaro biuro notarės J. K. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Mirusiosios A. Š. palikimą sudaro: dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ūkinio pastato su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ūkinio pastato su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., taip pat dalis pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Nors nurodytas turtas (žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sen.) registruotas S. Š. vardu, tačiau jis buvo įgytas jo ir A. Š. santuokos metu, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurio dalis priklausė ir A. Š. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., A. Š. priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes šį žemės sklypą ji buvo paveldėjusi iš savo tėvų. Nuo pat palikimo atsiradimo dienos sutuoktinei priklausiusį turtą pareiškėjų tėvas iš karto ėmė valdyti ir jį prižiūrėti. Kadangi minėtame gyvenamajame name kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl ir po sutuoktinės mirties tėvas liko šiame name gyventi, jį valdė ir prižiūrėjo, šiuo turtu naudojosi, mokėjo reikalingus išlaikymo ir administravimo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo bei valdė tėvams priklausiusius žemės sklypus. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl mirusios A. Š. palikimo priėmimo į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, ir tai tik patvirtina aplinkybę, jog savo sutuoktinės palikimą faktiškai priėmė tik pareiškėjų tėvas S. Š., pradėdamas šį turtą valdyti. Pareiškime nurodomas aplinkybes įrodo ir prie šio pareiškimo pridedami dokumentai, taip pat aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pareiškėjų tėvas priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, galėtų patvirtinti liudytojai.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. Š., V. Š., S. Š. atsiliepimais su pareiškėjų pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutiko.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai A. R. (buvusi Š.) ir A. Š. yra palikėjų A. Š. ir S. Š. vaikai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų motina A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirė motinos sutuoktinis (ir pareiškėjų tėvas) S. Š.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenų matyti, jog po pareiškėjų motinos A. Š. mirties liko palikimas (nekilnojamasis turtas): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. vardu, įregistravimo pagrindas – Apskrities valdytojo (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų teigimu, jų motinai priklausęs asmeninės nuosavybės teise, paveldėtas iš savo tėvų.

Be A. Š. vardu registruoto turto, liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., registruotas S. Š. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav. (adreso objektui adresas nesuteiktas), šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre registruotos S. Š. vardu, įregistravimo pagrindas – 1985 m. gegužės 23 d. Sutartis Nr. 1112, 2006 m. lapkričio 17 d. išrašas iš ūkinių knygų ir 2007 m. vasario 8 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. P-19; bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., registruotas S. Š. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo -pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis ((duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimo kopija) nustatyta, jog santuoka tarp pareiškėjų tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, aukščiau nurodytas, S. Š. vardu registruotas, nekilnojamasis turtas buvo įgytas A. Š. ir S. Š. santuokos metu, ir pagal bendrąją taisyklę laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad po A. Š. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruota mirusiosios palikimo priėmimo faktų bei testatorės sudarytų testamentų, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. (duomenys neskelbtini) liudijimo duomenimis nustatyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusio S. Š. palikimo priėmimo kreipėsi jo įpėdiniai pagal įstatymą A. R. ir A. Š., (duomenys neskelbtini) paduodami pareiškimus apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvai gyvenamajame name kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl ir po savo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) mirties jų tėvas liko šiame name gyventi, jį valdė, šiuo turtu naudojosi ir prižiūrėjo, už šį turtą mokėjo išlaikymo ir administravimo mokesčius, tvarkė, valdė ir prižiūrėjo tėvams priklausiusius žemės sklypus.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. Š. nuolatinė gyvenamoji ir mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad po pareiškėjų motinos mirties pareiškėjų tėvas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jų gyvenamajame name, jį valdė ir prižiūrėjo, šioje gyvenamojoje vietoje jis iki mirties ir gyveno, mokėjo mokesčius už namo elektrą, komunalinių atliekų tvarkymą, rūpinosi likusiais žemės sklypais. Tokie pareiškėjų tėvo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų tėvas S. Š. faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Suinteresuoti asmenys S. Š., V. Š., S. Š. pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, su pareiškimu sutiko. Kiti suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo taip pat nepareiškė.

Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatyta, ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių byloje nėra. Daroma išvada, jog nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjų tėvas S. Š. po savo sutuoktinės (ir pareiškėjų motinos) A. Š. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, pareiškime išdėstytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kurio nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų A. R. ir A. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė