- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- eI3-1635-743/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00362-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- J. R., V. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – J. R., V. R., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 21RE2-53 (AG2-29/17-2025) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) pareiškėjos 2025 m. vasario 25 d. R. P. skundą atmesti.
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2025 m. vasario 25 d. skundu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2025 m. vasario 19 d. raštą Nr. 2D-4029 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – Raštas1) ir įpareigoti Inspekciją priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei įvertinti Inspekcijos neveikimą vilkinant atlikti veiksmus – vertinti sklype registruotas ir vykdomas žemės ūkio veiklas bei priimti administracinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių ginčų komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2025 m. vasario 19 d. raštą Nr. 2D-4029 „Dėl atsakymo pateikimo“, įpareigojo atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjos 2025 m. vasario 25 d. skundas atmestas.
Atsakovė paaiškina, kad Inspekcija 2024 m. rugsėjo 25 d. gavo (registruotas 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. 3D-3420) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) raštą Nr. D8(E)-4420 „Dėl pavedimo pakartotinai atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą“ (toliau – Aplinkos ministerijos raštas), kuriuo Inspekcijai pavesta pakartotinai atlikti žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav. Kvietinių sen. Daubarų k. Smiltelės g. 8, naudojimo patikrinimą, bei kitus veiksmus nurodytus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 4D-2024/1-893/3D-176 (toliau – ir Seimo kontrolieriaus raštas) 3.3 papunktyje.
Pasak atsakovės, ji, vykdydama gautą pavedimą, 2024 m. spalio 21 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini (toliau – ir ginčo žemės sklypas) neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje ir 2024 m. spalio 29 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA1-531 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu konstatavo, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
Atsakovės pažymi, kad apie atliktą patikrinimą ir jo gautus rezultatus ji informavo pareiškėją Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos Pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2D-25463 „Dėl atlikto neplaninio žemės sklypo naudojimo patikrinimo“ (toliau – Raštas).
Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, pastarąjį apskundė Administracinių ginčų komisijai, kuri 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 21RE2-295 (toliau – 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas) panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovę priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Inspekcija nurodo, kad vykdydama minimą Administracinių ginčų komisijos sprendimą, 2025 m. vasario 19 d. pareiškėjai pateikė Raštą1, dėl kurio pareiškėja vėl kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 16 dalyje (remiasi įstatymo redakcija galiojančia nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta žemės naudojimo valstybinės priežiūros sąvoka bei Lietuvos Respublikos žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 32 straipsnio 4 dalimi, 36 straipsniu, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą organizuoja ir vykdo Inspekcija pagal Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją.
Pasak atsakovės, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Inspekcija yra atlikusi ginčo žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, žemės naudojimo pažeidimų nenustatė ir apie rezultatus informavo pareiškėją, taigi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atliko visus jai priskirtus veiksmus savo kompetencijos ribose.
Pasisakydama dėl ginčijamame sprendime nurodyto argumento, kad Inspekcija nevertino, ar ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti ir dėl to nepasisakė, o, jeigu nustatė, kad šis klausimas nėra priskirtinas jos kompetencijai, nepersiuntė jo nagrinėjimui kompetentingam viešojo administravimo subjektui, nurodo šiuos argumentus.
Pasak atsakovės, ji laikosi pozicijos, jog aukščiau aptarta Inspekcijos kompetencija žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje patvirtina, kad Inspekcijai įgyvendinant žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, nesuteikta teisė spręsti, ar registruotos ūkininkų veiklos yra įregistruotos teisėtai.
Šalies argumentai
Pastebi, kad pareiškėja Administracinių ginčų komisijai pateiktame skunde nurodė, jog gyvūnų laikymas tvartuose, kurie yra vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje, galimas tik asmeninėms reikmėms, o ne vykdant žemės ūkio veiklą. Pasak atsakovės Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės (remiasi 2022 m. kovo 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-578 patvirtinta redakcija, galiojusi pareiškėjos skundo pateikimo metu), yra nesusijusios su žemės naudojimo paskirtimi. Atsakovė akcentuoja, kad su šiuo pareiškėjos argumentu Administracinių ginčų komisija nesutiko ir ginčijamame sprendime pritarė Inspekcijos pozicijai, kad kitos paskirties žemės sklypuose, kurie skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, galimas gyvūnų laikymas pagalbiniuose ūkiniuose pastatuose – tvartuose. Taigi, pasak atsakovės, nors ginčijamame sprendime atsakovės pozicijai pritarta, tačiau jos Raštas1 panaikintas, kas reiškia ginčijamo sprendimo prieštarą.
Inspekcijos vertinimu, žemės sklype vykdoma veikla turi atitikti (neprieštarauti) Žemės naudojimo būdo turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nurodytoms galimoms veikloms pagal žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdo turinį. Būtent šį kriterijų, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Inspekcija nurodo vertinusi atlikdama žemės sklypo patikrinimą ir siekdama išsiaiškinti, ar tikrinamas žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą pagrindinę jo paskirtį. Nagrinėjamu atveju, iš patikrinimo akto matyti, jog tikrinant ginčo žemės sklypą žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Rašte1 aiškiai pasisakyta, kad vykdomos veiklos patikrinimas vykdytas tik ta apimtimi, kiek jį reglamentuoja ir kiek jis atitinka Aprašo reikalavimus, o vykdomų ūkinių veiklų teisėtumo patikrinimas, t. y. ar joms vykdyti turi leidimus, kokios veiklų apimtys ir kt., neatliekamas. Dėl šių aplinkybių atsakovė tvirtina nesutinkanti su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Inspekcija nepasisakė dėl ginčo žemės sklypo naudojimo jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti. Atsakovė akcentuoja ir tai, kad nesutinka su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Inspekcija nevertino vykdomos žemės sklype ūkininko veiklos. Pirma, įregistruotų veiklų teisėtumo vertinimas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje ribas, antra, Rašte1 paaiškinta, kad įvertinta Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (toliau – Priežiūros taisyklės), 14 punkte įvardinta informacija, susijusi su tikrinamu objektu, gauti dokumentai: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises pagrindžiantys dokumentai, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys, valstybės ir savivaldos institucijų išduoti dokumentai; informacija, gauta iš kitų viešojo administravimo institucijų, įstaigų, valstybės registrų ir kitų šaltinių; informacija apie iki 2024 m. sausio 1 d. valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdžiusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuo 2016 metų vykdytus tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimų rezultatus, priimtus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo ir tai, kad Inspekcija veikia tik jai teisės aktų nustatyta tvarka ir nevertina žemės sklypuose įregistruotos žemės ūkio veiklos teisėtumo, nes privalo laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo.
Pasisakydama dėl ginčijamame sprendime nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjos skundo persiuntimu nagrinėti pagal kompetenciją ir pareigos kitam viešojo administravimo subjektui remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 11 straipsnio 4 dalimi, atsakovė akcentuoja, šiuos momentus.
Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 36 punktu, pagal kurį, jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją. Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai.
Šiame kontekste pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, Inspekcija nagrinėjo ne pareiškėjos skundą ar prašymą, o būtent vykdydama 2024 m. gruodžio 19 d. (pirmąjį) Administracinių ginčų komisijos sprendimą ir teikė pareiškėjai išsamų atsakymą apie ginčo žemės sklype, Aplinkos ministerijos pavedimu įvykdytą patikrinimą bei gautus jo rezultatus. Inspekcija, laikydamasi gero administravimo principo, pareiškėją informavo, kad esant ginčo žemės sklype įregistruotai ūkininko veiklai, remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 21 punktu, spręsti klausimus dėl žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimo, priskirtini savivaldybių kompetencijai. Atitinkamai, Inspekcija mano, kad siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu, t. y. kokiais teisės aktais vadovaujantis ūkininko veikla yra įregistruota ginčo žemės sklype, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, ką ir paaiškino pareiškėjai.
Šalies argumentai
Pažymi ir tai, kad Inspekcija, gavo konkrečiai jai adresuotą Aplinkos ministerijos raštą su prie jo pridėtu pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 20 d. skundu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei, kuriuo buvo prašoma vertinti Inspekcijos darbuotojų neveikimą, todėl Inspekcija vertina, kad tokio pobūdžio rašto Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 punkto pagrindu, Inspekcija persiųsti neprivalėjo.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pareiškėja prašo jos skundą patenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su atsakovės skundu nesutinka, nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėja nesutinka, kad ginčijamu sprendimu atsakovė įpareigota vertinti, ar ginčo žemės sklype registruota ūkininko veikla yra teisėta. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcijai buvo pavesta patikrinti, ar vykdoma žemės ūkio veikla žemės sklype yra galima pagal žemės ūkio paskirtį, o taip pat tai, ar ginčo žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Tai, pasak pareiškėjos reiškia, kad atsakovė, vykdydama Administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą turėjo pareigą įvertinti, ar pats žemės sklypas gali būti naudojamas toms veikloms, kurios yra žemės sklype registruotos, vykdyti. Pastarojo klausimo išsprendimas išimtinai priklauso atsakovės kompetencijai.
Pareiškėja pažymi ir tai, kad skunde pati atsakovė sutinka, kad pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio dalyje nurodytų kriterijų sąrašą, tikrinama, be kita ko, ir tai, ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjos, atsakovė to nepadarė, todėl pagrįstai ginčijamu sprendimu jos skundas iš dalies patenkintas. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės pareiga nustatyti, ar ginčo žemės sklype leidžiama vykdyti veiklą, kuri žemės sklype ūkininko de jure (lot. teisiškai, pagal įstatymus) registruota ir de facto (lot. faktiškai, iš tikrųjų) yra vykdoma.
Pasak pareiškėjos, atsakovės skundo argumentai, susiję su pareiškimo persiuntimu nagrinėti kitai viešojo administravimo įstaigai nereikšmingi, nes jos vertinimu, būtent atsakovės kompetencijai priskirtas klausimas dėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo.
Atsižvelgusi į tai, prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. R. ir V. R. pritaria atsakovės skundo argumentams, prašo, kad pareiškėjos skundas būtų atmestas.
Pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, vien aplinkybė, kad po to, kai 2025 m. sausio 7 d. Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1436-595/2025 pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo ir žalos atlyginimo buvo atmestas, pakartotinis kreipimasis į Administracinių ginčų komisiją dėl to paties, yra piknaudžiavimas teise. Pažymi ir tai, kad jie sąžiningai vykdo teisėtą veiklą nuo 1996 m., tačiau pareiškėjai atsikėlus 2006 m., prasidėjo nuolatiniai skundai ir tikrinimai, tačiau pažeidimai nerandami arba randami smulkūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Ginčas byloje kilo dėl to, ar Administracinių ginčų komisija 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pagrįstai sprendė, kad Raštu1 atsakovė tinkamai neįvykdė 2024 m. gruodžio 19 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimo, nes nevertino, ar ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir pažyma apie gyvenamąją vietą patvirtina, kad A. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, su statiniais, esantis duomenys neskelbtini; čia yra ir pareiškėjos gyvenamoji vieta.
Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. R. nuosavybės teise priklauso 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantis duomenys neskelbtini (tekste – ir ginčo žemės sklypas), su statiniais (gyvenamasis namas, viralinė, trys tvartai, garažas, trys ūkio pastatai, stoginė, šulinys); pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; V. R. žemės sklypą valdo ir juo naudojasi pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. yra fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, – pagal ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK 2) 015000 Mišrusis žemės ūkis; registruotos veiklos: gaminantys tiekti rinkai ar savo reikmėms augalininkystės produktus; gaminantys savo reikmėms kombinuotuosius pašarus; laikantys maistui auginamus gyvūnus, įskaitant pašarų gamybai auginamus vabzdžius ir gaminantys savo reikmėms pašarines žaliavas.
Pareiškėja 2024 m. kovo 13 d. skundu „Dėl sklypo naudojimo pagal paskirtį“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį kontrolę ir nustatyti, ar ginčo žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Skunde nurodoma, kad žemės sklype registruota ne tik pieno gavyba, pieno produktų gamyba ir prekyba, bet ir registruotas paruoštų pašarų subjektas, kuriame registruota veikla rinkai. Tvirtino, kad pašarai gaminami ir maistui auginamiems gyvuliams, kurių produkcija tiekiama rinkai. Taip pat pateikė informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens V. R. vykdomas veiklas, registruotas žemės sklype.
Inspekcija 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 2D-9345 „Dėl jūsų skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad žemės sklype atlikta kontrolė ir pateikė atsakymą su išvada, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, pažeidimų nenustatyta.
Nesutikdama su Inspekcijos atsakymu ir padarytomis išvadomis, pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 30 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2024 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 4D-2024/1-893/3D-1760 (tekste – ir Seimo kontrolieriaus raštas) nurodė, kad Inspekcijos atsakingi pareigūnai netikrino, ar registruota ir vykdoma žemės ūkio veikla ginčo žemės sklype yra galima pagal paskirtį, nors pareiškėja prašė tai patikrinti. Minėto rašto 3.3 papunkčiu Seimo kontrolierius Aplinkos ministerijos prašė pavesti Inspekcijai pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, siekiant nustatyti, ar jis naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą, kartu įvertinant visas pareiškėjos nurodomas skundo aplinkybes; jeigu būtų nustatyta, kad registre registruota žemės sklype vykdoma ūkininko veikla galima ir tai atitinka žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą – nustatytą aplinkybę pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Aplinkos ministerija 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. D8(E)-4420 pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį ginčo žemės sklypo patikrinimą, bei kitus veiksmus, nurodytus Seimo kontrolieriaus rašto 3.3 papunktyje.
Inspekcija, 2024 m. spalio 23 d. atlikusi ginčo žemės sklypo neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje, 2024 m. spalio 29 d. surašė Patikrinimo aktą, atliko fotofiksaciją. Patikrinimo metu nustatė: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklype yra vienas gyvenamosios paskirties pastatas (gyvenamasis namas), aštuoni pagalbinio ūkio paskirties pastatai (viralinė, trys tvartai, garažas, trys ūkiniai pastatai) ir du kiti inžineriniai statiniai (stoginė, šulinys); rasti trys traktoriai, ūkio padargai, sukrauti rulonai, kurie naudojami laikomų galvijų reikmėms, kiti žemės sklypo savininkui ir naudotojui priklausantys daiktai; nustatyta, kad sukrauti pašarai yra naudojami savo reikmėms ūkinių galvijų būtiniesiems poreikiams tenkinti; laikoma žemės ūkio technika ir daiktai, kurie priklauso savininkui ir naudotojui V. R.; išvada – žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
Pareiškėja apie atliktą patikrinimą ir jo gautus rezultatus informuota Inspekcijos 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2D-25463 „Dėl atlikto neplaninio žemės sklypo naudojimo patikrinimo“ (toliau – ir Raštas).
Nesutikdama su Raštu, pareiškėja pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai, kuri 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Raštą panaikino ir įpareigojo Inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Administracinių ginčų komisija sprendime nurodė, kad Inspekcija iš viso nevertino duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. yra registravęs ūkines veiklas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazės išrašo, kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. vykdo veiklą, pagal EVRK 2 015000 Mišrusis žemės ūkis; taip pat nevertino valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2024 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 1S-8942 turinio, kuriame nurodoma, kad ginčo žemės sklype yra registruotos žemės ūkio veiklos; trečiojo suinteresuoto asmens V. R. ūkininko ūkis buvo registruotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, vadovaujantis tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kt. Pažymėjo, kad Inspekcija iš esmės rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens V. R. paaiškinimu, nevertinant, kad ginčo žemės sklype registruota iš esmės žemės ūkio veikla.
Vykdydama Administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą, atsakovė pareiškėjai pateikė 2025 m. vasario 19 d. raštą Nr. 2D-4029 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Raštas1). Atsakovė Rašte1 nurodė, kad Inspekcijai nesuteikta teisė vykdyti žemės ūkio veiklos teisėtumo vertinimo. Atliekant objekto naudojimo patikrinimą tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vertinama atviroje vietoje esama situacija, ar nevykdoma akivaizdžiai pastebima veikla, kuri neatitinka žemės naudojimo pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Inspekcija, vertindama, ar žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, vietovėje vertina aplinkybes, susijusias su vykdoma veikla pačiame žemės sklype, t. y. atviroje vietoje, bet ne žemės sklype esančiuose pastatuose. Atsakovės vertinimu, ginčo žemės sklype vykdoma veikla turi atitikti (neprieštarauti) žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodytoms galimoms veikloms pagal žemės sklypui nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdo turinį.
Atsakovė Rašte1 taip pat paaiškino, kad rengiantis žemės sklypo patikrinimui buvo įvertinta Priežiūros taisyklių 14 punkte įvardinta informacija, susijusi su tikrinamu objektu. Pažymėjo, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, atsižvelgdami į Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. D8(E)-4420 „Dėl pavedimo pakartotinai atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą“, 2024 m. spalio 23 d. atliko neplaninį žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Patikrinimo aktą, atliko fotofiksaciją. Patikrinimo metu, pagal teisės aktuose įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtį, buvo tikrinama, ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamas objektas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patikrinimo akte konstatuota, kad naudojant žemės sklypą žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.
Vadovaudamasi Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, Inspekcija akcentavo, kad jog kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ūkinės paskirties gyvūnų laikymas pagalbiniuose ūkiniuose pastatuose – tvartuose yra galimas. Priminė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 4-CB2-35 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius vertino Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 metais pateiktą informaciją ir dokumentus dėl galimai neteisėtai vykdomos ūkininko ūkio ir gyvulininkystės veiklos ginčo žemės sklype, bei konstatavo, kad žemės sklypas naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kadangi jame gali būti tokie pastatai, kaip tvartai, skirti gyvuliams laikyti, be kita ko, padarė išvadą, jog gyvulių laikymas gyvenamosios paskirties žemės sklype esančiuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose taip pat galimas.
Atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis apie statinius, rastą techniką, remdamasi žemės sklypo naudotojo paaiškinimu, Inspekcija vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017) (remiasi pareiškėjos skundo pateikimo metu galiojusia 2024 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. D1-197 redakcija) 7.17 papunkčio nuostata, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tvartas, daržinė, sandėlis, garažas, vasaros virtuvė, dirbtuvės, pirtis, kietojo kuro sandėlis (malkinė), požeminis sandėlis (priedanga) ir kiti pastatai, atitinkantys paskirties aprašymą (pagalbinio ūkio pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (jo priklausinys). Vadovavosi Aprašo nuostatomis ir paaiškino, kad žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, gali būti tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, gyvenamosios paskirties žemės sklype gali būti statomi ir naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tvartai, skirti gyvuliams laikyti. Dėl to darė išvadą, kad gyvulių laikymas gyvenamosios paskirties žemės sklype, o būtent sklype esančiuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose – tvartuose (statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės), neprieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ar Aprašo nuostatoms. Vertindama situaciją žemės naudojimo pagal paskirtį aspektu, teigė, kad pagalbinio ūkio pastatų buvimas kitos paskirties sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nesudaro pagrindo konstatuoti žemės naudojimo ne pagal paskirtį fakto, nes iš esmės tai atitinka Aprašo 16 punkte ir STR 1.01.03:2017 7.17 papunktyje apibrėžtas sąvokas.
Pakartotinai akcentavo, kad į Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtį nepatenka, Inspekcijai kitais teisės aktais nesuteikta teisė vykdyti žemės ūkio veiklos teisėtumo vertinimo. Rėmėsi ir Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. pateiktu raštu „Dėl jūsų skundo“, kuriame aiškiai nurodyta, kad vykdomos veiklos patikrinimas vykdomas tik ta apimtimi, kiek jį reglamentuoja ir kiek jis atitinka Žemės naudojimo būdų turinio aprašo reikalavimus. Vykdomų ūkinių veiklų teisėtumo patikrinimas neatliekamas, t. y., ar asmenys joms vykdyti turi leidimus, kokios veiklų apimtys ir kt.
Vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktu, Rašte1 pažymėjo ir tai, kad spręsti klausimus dėl žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimo, priskirtina savivaldybių kompetencijai. Todėl klausimu, kokiu pagrindu (t. y. kokiais teisės aktais vadovaujantis ūkininko veikla yra įregistruota ginčo žemės sklype), pareiškėja turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.
Reziumuodama nurodė, kad daryti išvadų, kad ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės sklypo paskirtį – nėra pagrindo.
Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2025 m. vasario 25 d. pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai.
Pastaroji 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2025 m. vasario 19 d. rašto Nr. 2D-4029 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2025 m. vasario 19 d. raštą Nr. 2D-4029 „Dėl atsakymo pateikimo“ (Raštą1); įpareigojo atsakovę Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Administracinių ginčų komisija sprendė, kad Inspekcija neįvykdė Administracinių ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo, t. y. nevertino, ar ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti, o nustačiusi, kad šis klausimas nėra priskirtinas jos kompetencijai, nepersiuntė jo nagrinėjimui kompetentingam viešojo administravimo subjektui.
Nesutikdama su šiuo sprendimu, atsakovė pateikė skundą teismui.
II. Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo
Kaip minėta, atsakovė nesutinka su Administracinių ginčų komisijos ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad ji, priimdama Raštą1 nevertino, ar ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti.
Žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (tekste – Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Inspekcija (Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 36 straipsnis).
Remiantis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 24 straipsnio 3 dalies 1 punktu žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima, be kita ko, ir planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, taigi patikrinimas, ar objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, patenka į atsakovės kompetencijos ribas.
Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 30 d. skunde, kuris teiktas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui ir pastarojo per Aplinkos ministeriją persiųstas nagrinėti Inspekcijai, kėlė klausimą, ar tretieji suinteresuoti asmenys (savininkė J. R. ir V. R., pagal panaudos sutartį naudojantis ginčo žemės sklypą vykdomai veiklai) ginčo žemės sklypą naudoja pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį. Būtent Seimo kontrolieriaus rašte 3.3 papunktyje buvo pavesta Inspekcijai pakartotinai atlikti ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, siekiant nustatyti, ar žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir naudojimo būdą. 2024 m. gruodžio 19 d. Administracinių ginčų komisija sprendime, kuris atsakovės nebuvo skųstas ir kuriuo remiantis atsakovė priėmė Raštą1, pripažino, kad atsakovė detaliai nevertino visų duomenų apie žemės sklypo naudojimą (duomenų apie V. R. ūkį, jo vykdomas veiklas ginčo žemės sklype ir jų apimtį), ir įpareigojo ją tai atlikti.
Iš Rašto1 matyti, kad atsakovė papildomai jokio tyrimo nevykdė, pasirėmė 2024 m. spalio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo akto duomenimis bei V. R. 2024 m. spalio 25 d. teiktu paaiškinimu ir atsakė pareiškėjai. Rašte1 padaryta išvada, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą iš esmės grįsta tuo, kad remiantis STR 1.01.03:2017 7.17 papunkčiu, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, taigi, ir gali būti naudojami pagal paskirtį, t. y. tvartuose gali būti laikomi galvijai.
Teismas nekvestionuoja atsakovės išvados, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoje galimas galvijų laikymas, tačiau vien ši išvada nepakankama spręsti, kad ginčo žemės sklypas naudojamas pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą ir dėl to žemiau pasisakys.
Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos, viena iš kurių – naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taigi, skirti vienbučių ir dvibučių paskirties grupės pastatams (Aprašo 16 punktas) (2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 redakcija, galiojusi žemės naudojimo patikrinimo metu).
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. ginčo žemės sklypą pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartį naudoja individualiai veiklai vykdyti (EVRK 2 015000 Mišrusis žemės ūkis), jame vykdo veiklas: gaminantys tiekti rinkai ar savo reikmėms augalininkystės produktus; gaminantys savo reikmėms kombinuotuosius pašarus; laikantys maistui auginamus gyvūnus, įskaitant pašarų gamybai auginamus vabzdžius ir gaminantys savo reikmėms pašarines žaliavas. Taigi vykdomos veiklos susijusios ir su gaminių tiekimu rinkai. Asociacijos ,,Dauparų bendruomenė“ 2021 m. birželio 1 d. pranešimas patvirtina, kad Janinos ir V. R. pieno ūkis gyvuoja daugiau nei 20 metų, o kaimo bendruomenė noriai perka produktus tiesiai iš jų kiemo.
Atsižvelgus į tai kyla klausimas, kurį iš esmės ir siekia išsiaiškinti pareiškėja teikdama daugkartinius skundus (prašymus), ar ginčo žemės sklypas nenaudojamas kaip žemės ūkio paskirties žemė, t. y. kaip žemės sklypas, skirtas ūkiniams pastatams – fermoms, kurios naudojamos specializuoto ūkio tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekinės produkcijos sudaro ūkio specializacijos krypties produkcija (Aprašo 3 punktas), ar kaip kiti žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla (žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas, geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas) (Aprašo 5 punktas).
Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad šių aplinkybių nustatymas yra atsakovės kompetencija. Nors atsakovė Rašte1 nurodo, kad ji vertina tik akivaizdžiai pastebimus, atviroje vietoje esančius faktus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, o ne žemės sklypuose esančiuose pastatuose esančius faktus, bet toks požiūrius formalus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo, taip pat ir Priežiūros taisyklėse nurodytų aplinkybių, kurios turi būti nustatytos patikrinimo metu.
Priežiūros taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnas iki numatyto patikrinimo pradžios privalo pasiruošti patikrinimui ir įvertinti su tikrinamu objektu susijusius dokumentus ir kitą aktualią informaciją: 14.1. žemės sklypo suformavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo planą, žemės naudojimo plotų eksplikaciją, žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštį, žemės sklypo paženklinimo–parodymo vietovėje aktą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, kitus žemės tvarkymo byloje esančius dokumentus, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus); 14.2. žemės sklypo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises pagrindžiančius dokumentus (valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos, patikėjimo sutartis, kitus individualius administracinius teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės perdavimu kitiems subjektams, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus valstybinės žemės privatizavimo dokumentus); 14.3. Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo daiktinėmis teisėmis, jų suvaržymu, kitais juridiniais faktais; 14.4. aktualius teritorijų planavimo dokumentus, kartografinę medžiagą (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, statinių išdėstymo schemas, namų valdų techninių apskaitų bylose esančius duomenis ir kituose šaltiniuose esančią informaciją); 14.5. valstybės ir savivaldos institucijų išduotus sutikimus, leidimus ir kitus su žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusius dokumentus; 14.6. jeigu tikrinamas valstybinės žemės plotas nesuformuotas atskiru žemės sklypu (taip pat ir bendro naudojimo kelias, kuriuo užimtas žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu), – su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentuose esančią informaciją; 14.7. informaciją, gautą iš kitų viešojo administravimo institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės registrų ir kitų šaltinių; 14.8. informaciją apie paskutinį tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir jo rezultatus, įskaitant duomenis apie nustatytus pažeidimus ir taikytas poveikio priemones ar priimtus kitus susijusius sprendimus.
Taigi, atliekant patikrinimą, be kita ko, būtina surinkti duomenis ir apie žemės sklypo naudojimą (Priežiūros taisyklių 14.5 papunktis), kas reiškia, kad atsakovės pareigūnų pareiga ne tik formaliai įvertinti kaip atrodo naudojamas žemės sklypas, bet ir aplinkybę, kaip jis naudojamas faktiškai. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar žemės sklypo naudojimo būdas atitinka Aprašo 3, 5 ar 16 punkte nurodytą naudojimą, būtina vertinti ne tik aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas naudojamas V. R. panaudos pagrindais, bet ir tai, kokiam konkrečiam tikslui jį asmuo, vykdantis ginčo žemės sklype individualią veiklą jį naudoja aplinkybes vertinant Aprašo kontekste.
Iš 2024 m. spalio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad jo metu nustatyta: kiek ir kokių pastatų yra ginčo žemės sklype (vienas gyvenamosios paskirties pastatas (gyvenamasis namas), aštuoni pagalbinio ūkio paskirties pastatai (viralinė, trys tvartai, garažas, trys ūkiniai pastatai) ir du kiti inžineriniai statiniai (stoginė, šulinys)); kad rasti sukrauti pašarai, remiantis 2024 m. spalio 25 d. V. R. paaiškinimu spręsta, kad jie naudojami savo reikmėms ūkinių galvijų būtiniesiems poreikiams tenkinti; žemės sklype rasta žemės ūkio technika ir daiktai, kurie priklauso savininkui ir naudotojui (jie skaičiumi neįvardinti) (Žemės naudojimo patikrinimo akto 1 punktas). Jokių kitų duomenų apie ginčo žemės sklypo faktinį naudojimo būdą nesurinkta ir nenustatyta, žemės naudojimo patikrinimo metu padarytose fotofiksacijose kitokios, be nurodytųjų, žemės sklypo naudojimo detalės taip pat neatsispindi.
Taigi, atsakovės pareigūnų surinkti duomenys apie žemės sklypo naudojimą neinformatyvūs, iš tokių duomenų negalima spręsti, ar ginčo žemės sklypas naudojamas Aprašo 3, 5 ar 16 punkte nurodytai veiklai, nes nesurinkti duomenys apie ūkiniuose pastatuose laikomą galvijų skaičių, jie nevertinti V. R. vykdomos individualios veiklos kontekste, kas galėtų leisti spręsti apie tai, kaip konkrečiai naudojamas ginčo žemės sklypas. Nors 2024 m. spalio 25 d. buvo paimtas V. R. paaiškinimas, tačiau jame šios aplinkybės netikslintos ir nedetalizuotos.
Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vizualiai apžvelgusi ginčo žemės sklypą formaliai surašė žemės naudojimo patikrinimą aktą, tačiau neįsigilino į pareiškėjos skunde keliamą problemą ir nesurinko būtinų duomenų spręsti, kaip faktiškai naudojamas ginčo žemės sklypas ir kuriai konkrečiai Apraše nurodytai veiklai jo naudojimas priskirtinas, t. y. nenustatė visų ginčui reikšmingų aplinkybių, kas lėmė formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus sprendimo priėmimą. Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, negali būti pripažintini teisėtais.
Atsižvelgus į tai spręstina, kad Administracinių ginčų komisija pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė nesurinko duomenų ir nenustatė, ar ginčo žemės sklypas naudojamas pagal vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirtį, t. y. kaip buvo įpareigota įsiteisėjusiu 2024 m. gruodžio 19 d. Administracinių ginčų komisijos sprendimu.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus, kad ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovė nenustatė, kad ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas jame vykdomoms registruotoms veikloms vykdyti, reiškia atsakovės pareigą patikrinti vykdomos veiklos teisėtumą. Byloje nėra ginčo, kad V. R. vykdomos veiklos teisėtumas nepatenka į atsakovės kompetenciją, tačiau būtent atsakovės pareiga yra nustatyti, ar faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas priskirtinas Aprašo 3, 5 ar 16 punkte nurodytam žemės naudojimo būdui. Kai griežto skaitinio apribojimo, kiek fizinis asmuo gali laikyti galvijų gyvenamųjų pastatų teritorijose nėra, tik surinkus detalius duomenis apie faktinį žemės sklypo naudojimą galima spręsti, ar vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija nenaudojama kaip žemės ūkio paskirties žemė ūkiniams pastatas (fermoms), kuriuose verslo tikslais laikomi galvijai.
Atsakovė skundą grindžia ir argumentais dėl gauto pareiškėjos skundo nepersiuntimo nagrinėti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, tačiau teismui pripažinus, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdo nustatymas yra atsakovės kompetencija, atskirai nepasisakytina dėl šio argumento, nes jo vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės.
Kaip nepagrįstus teismas atmeta ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl pareiškėjos piknaudžiavimo teise. Tai, kad atmestas pareiškėjos skundas dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo, savaime neužkerta kelio pareiškėjai ginti savo teisių kitais būdais, todėl kreipimasis į institucijas ar jų priimtų administracinių sprendimų ginčijamas, nereiškia piknaudžiavimo teise.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Aptartame teisinio reguliavimo ir nurodytų argumentų kontekste teismas sprendžia, kad Administracinių ginčų komisijos 2025 m. balandžio 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ABTĮ 91 straipsnyje nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
Atsižvelgus į tai, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.