- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- AN2-155-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00253-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. K. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas E. K., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su prekių, paslaugų teikėjais, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir tokiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarimu E. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pritaikius ANK 34 straisnio 6 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia šį Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir nuobaudos jam neskirti arba paskirtą baudą sumažinti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad jis neginčija nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, fakto, tačiau nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu. Atkreipdamas dėmesį į ANK 34 straipsnio nuostatas, nubaustasis tvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės parodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo atlikti visus mokėjimus, kurie buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, siekiant išsaugoti bendrovės veiklą ir apsaugoti ją nuo gresiančio nemokumo. Pažymi, kad mokėjimai buvo būtini, kadangi egzistavo itin reali mokumo atkūrimo tikimybė, tačiau dėl nesąžiningų kontrahento UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų bendrovės mokumo atkurti nepavyko. Nesėkmingo susitarimo su kontrahentu aplinkybės buvo atskleistos jo 2020 m. sausio 14 d. rašytiniuose bei žodiniuose paaiškinimuose. Be to, jo gaunamos pajamos iš darbo veiklos yra itin nedidelės, jis turi išlaikyti šeimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, o taip pat pirmosios instancijos teismo motyvus, kad bendrovės mokestinė nepriemoka nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 9 d. sumažėjo, jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, šioje byloje egzistuoja visos aplinkybės administracinei nuobaudai neskirti arba sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nubaustojo apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. E. K. apeliaciniame skunde neginčydamas savo kaltės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, prašo jam pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą sumažinti arba administracinės nuobaudos neskirti.
7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šiuo atveju E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda, tai yra mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, kad E. K. paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikšmingas administracinei nuobaudai skirti. Priešingo manymo nepagrindė ir pats apeliantas, skunde atkartodamas iš esmės analogiškus motyvus, kaip ir jo teiktuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui.
10. Apylinkės teismas, skirdamas E. K. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusižengimas susijęs su jo vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditoriaus – mokesčių administratoriaus teisių pažeidimu, tai yra netinkamu savo pareigų atlikimu, taip pat įvertino ir skunde nurodomas šio nusižengimo padarymo aplinkybes, jog juo buvo siekiama išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaitant už būtiniausiais paslaugas su kitais kreditoriaus. Be to, teismas įvertino ir nubaustojo siekį padengti susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2019 m. liepos 1 d. duomenimis sudarė 15 828,76 Eur, o 2019 m. liepos 9 d. duomenis – 2 418,19 Eur, bei tai, kad bendrovės vadovas, siekdamas išvengti didėjančių skolų ėmėsi visų įmanomų priemonių bei kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nutarime buvo įvertintos visos skunde nurodomos aplinkybės – tiek dėtos pastangos dėl bendrovės veiklos tęstinumo, tiek nubaustąjį bei jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, taip pat jo kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis.
11. Tuo tarpu skunde dėstomi teiginiai apie bendrovės santykius su kontrahentais, kurie iš esmės yra tarp sandorio šalių susiklosčiusių civilinių santykių dalykas, nagrinėjamu atveju nevertinami, juolab kad E. K., siekdamas veiklos plėtros ir dėl to sudaręs finansavimo sandorį su skunde minima UAB (duomenys neskelbtini) veikė prisiimdamas verslo riziką. Bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais priežastys, kreditorinių reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimai spręstini civilinio proceso tvarka ar bendrovės bankroto bylos kontekste, tačiau esminės reikšmės sprendžiant dėl jos vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, pažeidus CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, neturi. Aptariama civilinio kodekso nuostata saugo kreditorių teises būtent tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams padengti. Joje imperatyviai nustatyta, kokia eile turi būti tenkinami turimi finansiniai įsipareigojimai, nenumatant jokių su numatomomis galimybėmis dėl veiklos tęstinumo susijusių išimčių eiliškumui pažeisti. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą.
12. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).
13. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles. Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad E. K. tinkamai neįvykdė savo pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles. Tokios susidariusios situacijos tikslai bei motyvai buvo pakankamai įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarime, skiriant jam pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį baudą, kuri beveik tris kartus mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Dėl šios priežasties ir skunde nurodomi argumentai apie mažas nubaustojo gaunamas pajamas nėra pakankami administracinei nuobaudai švelninti ar jos neskirti.
14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir E. K. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiškiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos švelninti ar jos neskirti nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, apelianto skundo argumentai nepagrindžia manymo, kad jam paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo tarpu paskyrus jam mažesnę nuobaudą ar jos neskyrus nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.