Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui G. G. dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys, jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (71 b. l.). Teismo šaukimas į parengiamąją teismo posėdį įteiktas atsakovui 2020 m. vasario 8 d. (84 b. l.). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Erika Giedraitienė prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės atstovei prašant, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. G. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, jam priklauso 309/5032 dalys minėto žemės sklypo (9-12 b. l.). Be to, atsakovui priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai (kanalizacijos šulinys), esantys (duomenys neskelbtini) (13-21 b. l.). Ieškovės 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, kad už įregistruoto Nekilnojamojo turto registre atsakovui G. G. priklausančio žemės sklypo ribų tarp posukių taškų 1, 2 ir 3, nurodytų registro plane, valstybinės žemės dalyje (duomenys neskelbtini) stovi medinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais tvora, pamatinė tvoros dalis išbetonuota, išorinėje tvoros dalyje (iki esamų vartelių) auga tujų gyvatvorė; taip yra užimta valstybinės žemės dalis (apie 61 kv. m. ploto), kuri naudojama kaip kiemo, daržo dalis su augančiais vaiskrūmiais, vaismedžiais ir dekoratyviniais želdiniais (38-40 b. l.). 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 26 d. raštais ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama atvykti į jos skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo surašymo (50, 59, 60 l.). 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame konstatuota, kad už žemės sklypo ribų valstybinės žemės dalyje tarp posūkio taškų 1, 2, 3, nurodytų registrų plane, stovi pastatyta medinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais tvora bei išbetonuota pamatine dalimi (53, 55 b. l.). Protokole nurodyta, kad išorinėje tvoros dalyje iki esamų vartelių auga tujų gyvatvorė; vidinėje tvoros pusėje iki žemės sklypo ribos naudojama žemės sklypo dalis kaip kiemas-daržas; taip yra užimta valstybinės žemės dalis – 61 kv. m. ploto. Protokole konstatuota, kad atsakomybė už nurodytą pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė atsakovui sumokėti 150 Eur baudą. Atsakovas sumokėjo nurodytą baudą.

2019 m. balandžio 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto duomenimis, patikrinus atsakovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. nustatyta, kad ankstesnio patikrinimo metu nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nėra pašalinti; už sklypo ribos valstybinės žemės dalyje stovinti medinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora nėra nukelta. Akte konstatuota, kad galimi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas (29-31 b. l.). Ieškovės 2019 m. lapkričio 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad ankstesnių patikrinimų metų nustatyti žemės naudojimo pažeidimai nėra pašalinti (46, 47 l.). Byloje pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad atsakovo gyvenamasis namas yra aptvertas tvora, išorinėje tvoros dalyje auga tujų gyvatvorė (26-28, 32-37, 41-45 l.). Iš ieškovės ir trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų, Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo statiniai bei želdiniai užima valstybinę žemę, dėl to atsakovas naudoja 61 kv. m. ploto valstybinės žemės. Atsakovas, gavęs bylos procesinių dokumentus, nepateikė teismui ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pagal Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalį savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pareiškęs negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis), ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2019 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad asmuo yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos atsakovo, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 32 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra valstybės patikėtinė valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas, naudodamas savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė ieškovės patikėjimo teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį, pastatęs joje medinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais tvorą, kurios pamatinė dalis išbetonuota, išorinėje tvoros dalyje (iki esamų vartelių) pasodinęs tujų gyvatvorę. Tokiu būdu atsakovas neteisėtai užvaldė 61 kv. m. ploto valstybei priklausančios žemės. Atsakovas neįrodė, kad toks jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškovės kaip subjekto, valdančio valstybinę žemę patikėjimo teise, reikalavimą, įpareigojant atsakovą G. G. atlaisvinti savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtai naudojamą 61 kv. m. ploto valstybinės žemės dalį, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant iš minėtos valstybinės žemės sklypo dalies tvorą bei tujų gyvatvorę (CK 4.98 straipsnis, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 53 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu atsakovas įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik jis pats, teismas nustato G. G. trijų mėnesių terminą šiuo teismo sprendimu nustatytiems įpareigojimams įvykdyti (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Atsakovui neįvykdžius šio teismo sprendimo įpareigojimo per jame nurodytą terminą, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, 771 straipsnio 6 dalimi, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo termino, kuriam suėjus turi būti pašalinta tvora ir gyvatvorė, pabaigos.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais, 273 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai naudojamą 61 kv. m. ploto valstybinės žemės dalį, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinant iš minėtos valstybinės žemės sklypo dalies tvorą bei tujų gyvatvorę nuo koordinatės X6087564,16/Y488223,52 iki koordinatės X6087562,19/Y488225,09 (2,45 m ilgio), nuo koordinatės X6087562,16/Y488225,09 iki koordinatės X6087559,36/Y488265,87 (41 m ilgio), nuo koordinatės X6087559,36/Y488265,87 iki koordinatės X6087560,41/Y488266,66 (1,10 m ilgio), nuo koordinatės X6087560,41/Y488266,66 iki koordinatės X6087560,84/Y488267,56 (0,56 m ilgio), nuo koordinatės X6087560,84/Y488267,56 iki koordinatės X6087564,16/Y488223,52 (41 m ilgio).

A. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo, skirti atsakovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 (trisdešimties) Eur baudą, mokėtiną į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą Nr. LT25 7300 0101 2326 4005, esančią AB „Swedbank“, už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant baudą nuo termino, kuriam suėjus turi būti įvykdytas teismo įpareigojimas, pabaigos.

Priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.