Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1007-638/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-13
Bylos Nr.: e2A-1007-638/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: N. P., K. K., A. K., Z. M., J. P., L. J., D. B., A. J., T. J., N. R., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, L. K., S. M., (duomenys neskelbtini), mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, L. Č.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-1007-638/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20082-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.4.2.9.1; 2.4.2.13

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys – N. P., K. K., A. K., Z. M., J. P., L. J., D. B., A. J., T. J., N. R., J. B., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, L. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, S. M., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, L. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas I. B. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė:

1. Nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui, kurioje:

1.1. T. J. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (abu bendrai po 5 kv. m) atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 10/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, sklypo plane pažymėta indeksu „A“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 8, 9, 14, 15, 8;

1.2. Ieškovas atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 8/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 7, 8, 15, 16, 7;

1.3. J. B. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 8/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, pasiūlymų schemoje pažymėta indeksu „C“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 5, 6, 7, 16, 5;

1.4. MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 23/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.5. T. J. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 24/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.6. I. B. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 38/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.7. J. B. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 38/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, esančia 424 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1;

1.8. Lietuvos Respublika bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 301/450 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), dalimi, sklypo plane pažymėta indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 16, 15, 14, 9, 10, 11, 12, 13, 1.

2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 23/225 dalys žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Bendras šio sklypo plotas – 450 kv. m. Žemės sklype registruotas daugiabutis gyvenamas namas, kurį sudaro gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, priklausančios ieškovui ir tretiesiems asmenims. Žemės sklypo 301 kv. m dydžio dalis yra valstybės nuosavybė, o 149 kv. m dydžio dalis – privati nuosavybė. Privačioji sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui (46 kv. m), tretiesiems asmenims J. B. (46 kv. m), T. J. (29 kv. m), MB „(duomenys neskelbtini)(28 kv. m). Valstybinė žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdoma atsakovės. Dalis valstybinės žemės (95 kv. m) yra išnuomota pastate esančių patalpų savininkams valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų su atsakove, pagrindu, t. y. tretiesiems asmenims A. K. (14 kv. m), K. K. (14 kv. m), N. P. (28 kv. m), L. K. (20 kv. m), Z. M. ir S. M. (19 kv. m). Žemės sklypo privačios 149 kv. m dalies savininkai, siekdami įgyvendinti savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjekto teisę, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 ir 4.81 straipsniuose, ir nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, t. y. privačios žemės sklypo dalies, tvarką tarpusavio sutarimu, susitarė, kokiu būdu ir kokiomis privačiomis žemės sklypo dalimis jie naudosis. Tuo tikslu buvo užsakyta žemės sklypo pasiūlymų schema naudojimosi tvarkos nustatymui, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengė UAB „Žemetra“.

3. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo pasiūlymų schemoje naudojimosi tvarkos nustatymui buvo pažymėtos šios žemės sklypo dalys, kuriomis atskirai naudotųsi privačios žemės savininkai: – 10 kv. m ploto „A“ dalimi – T. J. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai po 5 kv. m, – 8 kv. m ploto „B“ dalimi – I. B. – 8 kv. m ploto „C“ dalimi – J. B.. Naudojimasis likusia žemės sklypo 424 kv. m ploto dalimi (plane pažymėta „D“) nebuvo keičiamas, t. y buvo sutarta naudotis ja bendrai, kaip iki šiol – sklypo bendrasavininkai pagal turimas likusias bendrosios dalinės nuosavybės dalis, valstybinės žemės nuomininkai pagal nuomojamas sklypo dalis ir naudotojai (pastato patalpų savininkai) pagal 2017 m. gegužės 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-501-(14.8.2.) ir kv. m žemės sklypo dalį sudarytų šios bendraturčių ir valstybės dalys – I. B. 38 kv. m dalis, J. B. 38 kv. m dalis, MB „(duomenys neskelbtini)“ 23 kv. m dalis, T. J. 24 kv. m dalis, bei valstybinės žemės 301 kv. m dalis. Su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sutiko visi privačios žemės sklypo dalies savininkai. Siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai neprieštaravo ir dauguma žemės sklypo naudotojų. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir trečiuosius asmenis – N. P., A. K. ir K. K., tačiau su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko nei atsakovė, nei paminėti tretieji asmenys. Atsakovė 2020 m. spalio 15 d. raštu Nr. 8SD-4869-(14.8.125 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė pritarti siūlomai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, motyvuodama tuo, kad parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi pastato – gyvenamojo namo 1A3p butų (patalpų) savininkai. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto skyriaus vedėjas atstovauja Lietuvos Respublikai pasirašant notarinę sutartį ir tik žemės sklypo naudotojams/nuomininkams/ savininkams sutikus (pasirašytinai) su žemės sklypo plane pažymėta naudojimosi tvarka. N. P. 2020 m. birželio 21 d. atsakymu, K. K. ir A. K. 2020 m. gegužės 19 d. atsakymu informavo ieškovą, jog nesutinka su jo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Atsiliepimas

4. A. N. žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-84350), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog laisvas (neužstatytas) /servitutų neapribotas žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), plotas vidiniame kieme sudaro 107 kv. m. Esamas šio žemės sklypo plotas (450 kv. m.) yra iš esmės galimai per mažas šiame žemės sklype, esančio daugiabučio gyvenamojo namo tinkamam naudojimui/eksploatavimui. Žemės sklypo skaidymas atskiromis dalimis, nustatant naudojimosi tvarką, dar labiau sumažintų jau ir taip per mažą kiemo plotą, todėl prašoma nustatyti naudojimosi tvarka galimai dar labiau apsunkins žemės sklypo naudojimą. Atsakovės nuomone, žemės sklype esantis kiemas turėtų būti skirtas bendram daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų naudojimui, todėl, parengtai naudojimosi tvarkai žemės sklype turėtų raštu pritarti visi gyvenamojo namo, butų (patalpų) savininkai. Greta žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), yra įsikūręs(duomenys neskelbtini), kuris teatro švenčių metu taip pat naudojasi žemės sklypu. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų ir žemės sklypo naudotojų yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai visu žemės sklypu asmenys naudojasi bendrai. Todėl, ieškovo prašoma nustatyti žemės naudojimosi tvarka, galimai sukeltų dar daugiau prielaidų, tarp žemės sklypo bendraturčių ir naudotojų, konfliktinėms situacijoms kilti. Nors formaliai 301/450 dalis žemės sklypo patikėjimo teise valdo atsakovė, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik statinių bendrasavininkų poreikiams tenkinti. Statinių bendrasavininkai yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio žemės sklypo naudotojų teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį.

5. Trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-84897) nurodė, kad ieškovas pateikė 2022 m. gegužės 17 d. UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti, tačiau plane nurodytas pastatų savininkų dar 2020 m. parašai. Trečiojo asmens nuomone, teikiant naują žemės sklypo naudojimo planą, ieškovas turėjo iš naujo teikti siūlymus nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas turėtų nustatyti, kokiam konkrečiam tikslui siekiama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Iki šiol nei ieškovas, nei kiti bendraturčiai J. B., D. B., T. J., taip ir neatskleidė, kokiam tikslui jiems reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką. Byloje pateiktoje trečiųjų asmenų užsakymu atliktoje specialisto konsultacinėje išvadoje teigiama, kad pastatui reikalingas / būtinas mažiausias sklypo plotas yra 647 kv. m., o Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas žemės sklypo plotas yra tik 450 kv. m., t. y., 187 kv. m. mažesnis, negu reikalingas / būtinas mažiausias plotas. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2022 m. gegužės 17 d. UAB „Žemetra“ parengto žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų faktiškai net 2,5 m pločiu susiaurinamas, t. y. apsunkinamas privažiavimas prie pastato ir taip siaurame ir nedideliame žemės sklype. Akivaizdu, kad nustatytas žemės sklypo dydis, vertinant naudojimosi tvarkos nustatymo galimybes, negali būti ignoruojamas. Nustačius ieškovo prašomą naudojimosi tvarką, būtų būtina užtikrinti ir priėjimą/patekimą prie ieškovui, J. B., T. J., D. B. priskirtų žemės sklypo dalių, t. y. kitų žemės sklypo nuomininkų ir naudotojų naudojimasis teritorija, UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkos nustatymui pažymėta taškais 14, 15, 16, 5, 4, 17, 18, 19, 14, taip pat būtų apribota.

6. Tretieji asmenys N. P., K. K. ir A. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-88079) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog kartu su ieškiniu pateiktas UAB „Žemetra“ parengtas naudojimosi planas iš esmės numato tuos pačius sprendinius, kurie buvo nurodyti ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. rengtame plane. Be to, nors dalis klaidų, lyginant su ankstesniu planu buvo pašalintos, dauguma jų liko. Žemės sklypo kieme išskirti dalis individualiam žemės sklypo bendrasavininkių naudojimui galimybių nėra dėl per mažo ir žemės sklype esančiam daugiabučiam gyvenamajam namui naudoti nepakankamo žemės sklypo ploto. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal naudojimosi planą, iš esmės siekia tokio žemės sklypo naudojimosi režimo, pagal kurį ieškovas atskirai nuo kitų bendraturčių naudotinas tam tikras žemės sklypo dalis (Naudojimosi plane pažymėtos indeksais „B“ ir „C) galėtų paskirti automobilių statymui ir laikymui.

7. (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-144747) prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog patvirtinus ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai nebegalėtų parkuoti transporto priemonių likusioje žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, nes tokiu būdu kita likusioji bendro naudojimo žemės sklypo dalis tarptu „servitutu“ įpareigojančiu kitus bendraturčius ir naudotojus naudotis bendro naudojimo sklypo dalimi taip, kad nebūtų apribojama ieškovo teisė nevaržomai patekti ir disponuoti naudojimosi tvarka nustatyta žemės sklypo dalimi.

8. Tretieji asmenys MB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. Č. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-30733) prašė jį tenkinti. Nurodė, jog šiuo metu esama žemės sklypo naudojimo situacija iš esmės pažeidžia tiek ieškovo teises ir teisėtus interesus, tiek trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis – ginčo teritorijos naudojimas yra neracionalus, neproporcingas, pažeidžiantis bendraturčių interesų pusiausvyrą naudotis žemės sklypu taip, kad visi bendraturčiai naudodamiesi žemės sklypu galėtų gauti maksimalią naudą. Ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas atitinka pamatinius bendros dalinės nuosavybės naudojimo principus ir turi būti patvirtintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo I. B. tretiesiems asmenims N. P. ir A. K. kiekvienai po 6 689,26 Eur, trečiajam asmeniui K. K. 2 000 Eur, trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 580,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10. Teismas nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, be kita ko, turi nustatyti, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas). Teismų praktikoje, nustatant valstybinio žemės sklypo, kuriame yra statinių, naudojimosi tvarką, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) atitinkamomis nuostatomis (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2-569/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008 ir kt.). Vadovaudamasis minėto Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 papunkčiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „D. K. paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (TAR, 2020-01-24, Nr. 2020-01140) patvirtino Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (toliau – Metodika), kurios III skyriuje numatyta valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo tvarka. Teismas nurodė, kad ekspertas G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinėje išvadoje (byla Nr. e2-2677-920/2021, DOK-8710 priedas) taikydamas Metodikos nuostatas apskaičiavo, jog daugiabučio gyvenamo namo naudojimui bei eksploatavimui yra būtinas 637 kv. m. plotas; Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas žemės sklypo plotas – tik 450 kv. m., t. y. net 187 kv. m. mažesnis, negu būtinas mažiausias plotas. Teismas sprendė, kad taikant aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, visas žemės sklypo plotas (450kv. m.) turi būti paliekamas bendrai naudotis lygiomis dalimis tiems bendraturčiams, kuriems priklauso gyvenamasis namas. Teismas vertino, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka šio reikalavimo.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį yra reikalingas tam tikras žemės sklypo plotas, ir šis plotas, anot ieškovo, yra UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta bendrojo naudojimo sklypo dalis (424 kv. m.) (ieškovo atstovo paaiškinimai, duoti 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje). Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį reikalingas būtent jo nurodomas 424 kv. m. žemės sklypo plotas. Byloje esančios nuotraukos šios aplinkybės neįrodo ir negali įrodyti, nes žemės sklypo plotas, būtinas statiniui eksploatuoti, nustatomas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Ieškovo pateiktoje eksperto G. T. 2021 m. kovo 23 d. ekspertiniame nagrinėjime–konsultacijoje (e2-2677-920/2021, DOK-41633) nenurodoma, kokio dydžio žemės sklypo plotas būtinas gyvenamajam namui eksploatuoti. Priešingai, ekspertas G. T. darė išvadą, jog nėra teisinio ar urbanistinio pagrindo nustatant suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, iš naujo nustatinėti žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingo žemės sklypo dydžio, kuri prieštarauja aukščiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019. Be to, eksperto G. P. 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. t. 5, b. l. 124–128) nurodoma, kad atstumas nuo taško Nr. 16 iki gyvenamojo namo sienos yra vos 2,79 m, kas pažeidžia Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.6 papunktį. Teismas vertino, kad eksperto G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinė išvada (konsultacinės išvados psl. 13–19; DOK-8710 priedas), fotonuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 135, t. 2, b. l. 16, 28), šalių paaiškinimai bei liudytojos K. V. parodymai, duoti 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje, leidžia daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypo dalyje yra pastovi ir faktiškai nusistovėjusi jo naudojimo tvarka. Neužstatytoje žemės sklypo dalyje, priešais namą (kieme) stovi šiukšlių konteineriai, kuriuos turi aptarnauti speciali technika, taip pat atvežamos prekės į kepyklėlę, o vykstant statybos ar remonto darbams, turi atvykti speciali technika. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad bendraturčiai naudojasi esama nedidele neužstatyta žemės sklypo dalimi (kiemu) bendroms reikmėms. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas ir naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą pasiūlymų schemą nustatymas itin susiaurintų (iki 81 kv. m.) likusią servitutu (80 kv. m.) neapsunkintą bendro sklypo dlį (107 kv. m.), taptų kliūtimi toliau vykdyti nurodytas veiklas ir pažeistų nusistovėjusią sklypo naudojimo tvarką bei dėl to galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas I. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus. Teismas nepagrįstai vadovavosi G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacine išvada. Teismas sprendime pasisakė tik dėl G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinės išvados atskirų fragmentų, tačiau jos nevertino kaip vientiso dokumento. G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinėje išvadoje siūlydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką paliekant bendram naudojimui mažesnį plotą, pripažįsta, jog Metodikos nuostatos šiuo atveju netaikytinos, o daugiabučio gyvenamo namo naudojimui bei eksploatavimui pakankamas plotas yra 406 kv. m. Kitaip tariant, G. P. pats paneigia savo teiginį, kad gyvenamo namo naudojimui bei eksploatavimui yra būtinas 637 kv. m plotas. Jau vien dėl šios priežasties G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinė išvada negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad gyvenamo namo naudojimui bei eksploatavimui yra būtinas 637 kv. m plotas.

1.2. Teismas neatsižvelgė į ieškovo atstovo argumentus, kad ginčo teritorija esanti žemės sklypo dalis susiformavo prieš daug dešimtmečių, tai yra žymiai anksčiau, negu įsigaliojo Metodika (ji yra tarp 1933 metais pastatyto gyvenamojo namo ir prieš kelis dešimtmečius pastatyto (duomenys neskelbtini)). Tokių prieš daug metų tarp senų pastatų susiformavusių mažo ploto teritorijų, kuriose yra suformuoti žemės sklypai, Kauno centre ir senamiestyje yra labai daug, todėl teisminio precedento suformavimas dėl Metodikos taikymo tokiose situacijose prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui.

1.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi G. P. 2022 m. birželio 30 d. rašytinių paaiškinimų teiginiu, kad atstumas nuo taško Nr. 16 iki gyvenamojo namo sienos yra 2,79 m, kas neva pažeidžia Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.6 papunktį. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.6. p. nustato kelių, skirtų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti, projektavimui keliamą reikalavimą, jog kelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m. Taigi, ši nuostata taikoma kelių projektavimui, o ne prie gyvenamojo namo suformuoto žemės sklypo vidiniam kiemui, kuris susiformavo prieš daug dešimtmečių. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo fasadinė siena yra(duomenys neskelbtini), kurios plotis yra pakankamas privažiuoti bet kokių gabaritų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams.

1.4. Teismas neatsižvelgė į ieškovo atstovo argumentus, kad nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, gaisrinės saugos požiūriu situacija iš gyvenamojo namo kiemo pusės žymiai pagerėtų. Jeigu būtų nustatyta ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, prie namo esantis plotas būtų paskirtas bendram gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų naudojimui, šio ploto niekas negalėtų užstatyti ar kitaip užimti, kas reiškia, kad automobiliai prie gyvenamojo namo sienos negalėtų būti parkuojami, o tai gaisrinės saugos požiūriu sudarytų žymiai palankesnę situaciją. Teismas nevertino ir nelygino dabar esančios faktinės situacijos su situacija, kuri atsirastų ieškinio patenkinimo atveju, ir skundžiamame sprendime dėl to visiškai nepasisakė.

1.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra pastovi ir faktiškai nusistovėjusi jo naudojimo tvarka. Žemės sklypo dalyje šiuo metu nėra jokios nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Į žemės sklypo ginčo dalį transporto priemonėmis galima įvažiuoti pakėlus užtvarą, kuri yra valdoma distanciniu būdu (mobiliuoju telefonu arba pulteliu). Įvažiavimo galimybę turi visi gyvenamojo namo butų ir komercinių patalpų savininkai ar naudotojai, kiti asmenys, kurie turi pakeliamos užtvaros distancinio valdymo priemones arba kurie įleidžiami distancinio valdymo priemones turinčių asmenų. Ginčo teritorijoje automobilius faktiškai gali parkuoti bet koks asmuo, turintis pakeliamos užtvaros distancinio valdymo priemonę, jei tik suranda laisvą vietą. Taigi, jokia naudojimosi tvarka ginčo teritorijoje nėra nusistovėjusi, priešingai, joje yra visiškai nevaldoma ir nekontroliuojama situacija.

1.6. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, ar ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka kitus kasacinio teismo praktikoje išskirtus naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijus, tai yra: 1) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų; 2) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų; 3) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų.

1.7. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka galimai išprovokuotų konfliktus tarp bendraturčių. Priešingai, nei nurodė teismas, konfliktus provokuoja ne ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, bet dabartinė situacija, kai nėra jokios naudojimosi tvarkos. Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui vienoda apimtimi būtų užtikrintas patogus priėjimas ir privažiavimas prie gyvenamojo namo iš kiemo pusės, kas užkirstų kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti.

1.8. Teismo sprendimo motyvai, kuriais buvo atmestas ieškinys, yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovo pateiktas UAB „Žemetra“ 2022 m. gegužės 17 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jame numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka visiškai atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalį bei visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtus naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijus.

1.9. Teismas sprendime nemotyvuotai nurodė, kad trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių ir laikė jas protingomis. Teismas nevertino, ar trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir priteisė iš ieškovo aiškiai per dideles sumas.

Atsiliepimas

13. A. N. žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ieškovo argumentai, kad žemės sklype nėra nusistovėjusios naudojimosi tvarkos yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos. Kaip galima matyti iš bylos medžiagos, bendraturčiai visi kartu naudojasi esama nedidele neužstatyta žemės sklypo dalimi (kiemu) bendroms reikmėms. Be to, A. K. vykusio posėdžio metu išsamiai paaiškino žemės sklypo naudojimosi situaciją, kad neužstatyta žemės sklypo dalimi yra naudojamasi bendru sutarimu tarp gyventojų ir kad ginčo tarp žemės sklypo naudotojų aplamai net nėra. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie iš esmės pagrįstų, kad egzistuoja kažkoks konfliktas tarp pačių gyventojų dėl naudojimosi žemės sklypu.

2.2. Nustačius ieškovo prašomą naudojimosi tvarką iš esmės lemtų tik dar didesnių konfliktų kilimą tarp bendrasavininkų, nes iš esmės pagal naudojimosi tvarką ieškovui būtų suteikiama daugiau teisių prieš kitus, turint nuosavą transporto priemonės stovėjimo vietą ir apribojant kitų galimybes naudotis bendru gyvenamojo namo kiemu.

2.3. Šioje byloje yra teisinis pagrindas vadovautis Metodikoje nurodytais kriterijais nustatant, kaip apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas ir koks žemės sklypo plotas yra reikalingas tiek paties žemės sklypo, tiek ir jame esančių pastatų tinkamam bei racionaliam naudojimui. Pagal Metodiką iš esmės galima nustatyti, ar konkrečiu atveju yra galimas žemės sklypo skaidymas į atskiras dalis, nepažeidžiant visų žemės sklypo naudotojų interesų.

2.4. Esamas žemės sklypo plotas (450 kv. m.) pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus yra iš esmės per mažas šiame žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo tinkamam eksploatavimui. Dėl šios priežasties žemės sklypo neužstatyto ir servitutu neapriboto ploto vidiniame kieme - 107 kv. m. – skaidymo atskiromis dalimis, nustatant naudojimosi tvarką, nėra galimas, kadangi tokiu būdu apskritai per mažas šiuo metu bendrai naudojamas plotas būtų dar labiau sumažintas bendro naudojimo atžvilgiu, kas akivaizdžiai pažeistų likusių žemės sklypo naudotojų teises ir interesus.

2.5. Akcentuotina, kad 2022 m. gegužės 17 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas iš esmės ganėtinai ženkliai skiriasi nuo pradinio 2020 m. rugpjūčio 8 d. plano. Naujas planas yra išsamesnis ir detalesnis, su pateikiamais aiškiais ilgiais, pločiais ir koordinatėmis, visi šie pasikeitimai taip pat galėjo turėti reikšmingą įtaką ir kitų bendrasavininkų/naudotojų pozicijai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas, parengęs naują naudojimosi tvarkos planą, privalėjo iš naujo surinkti parašus ant plano, o to nepadaręs negali teigti, kad kiti asmenys pasirašytinai sutinka su siūloma naudojimosi tvarka. Taigi, ir šiuo aspektu laikytina, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra neteisėta.

2.6. Nacionalinė žemės tarnyba, kai byla pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, dalyvavo kaip trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl ieškovas šioje byloje visiškai nepagrįstai ir neteisėtai prašo, kad būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.

14. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tačiau iš esmės nenurodoma, kokiomis kitomis teisės normomis, principais pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, apeliantui manant, kad teismo taikytos normos yra netinkamos ginčo atvejui.

3.2. Teismas išsamiai įvertino faktiškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ir nors apeliantas vertina priešingai, t. y. kad nėra nusistovėjusios (faktinės) naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau pačiame apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės byloja visiškai priešingas aplinkybes, iš esmės patvirtinančias teismo išvadą dėl nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos egzistavimo.

3.3. Apeliantas iš esmės siekia kitokio aplinkybių, susijusių su nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka, vertinimo, nenurodydamas jokio teisiškai reikšmingo pagrindo. Vien tai, kad apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, savaime nereiškia, kad jo nuosavybės teisė nusveria kitų subjektų teises ir teisėtus interesus. Kelia abejonių apelianto prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos racionalumas, nes ji labiausiai patogi tik pačiam apeliantui ir kardinaliai keistų nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

3.4. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti kitus žemės sklypo naudojimosi tvarkos kriterijus, nes vien dėl paminėtų priežasčių, t. y. neatitikimo fundamentaliam teisėtumo kriterijui, apelianto nurodytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas yra negalimas. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra būtina pasisakyti dėl dalyvaujančių byloje asmenų visų argumentų.

3.5. Sprendime nustatytos ir įvertintos aplinkybės tik patvirtino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dar atsiliepime į patikslintą ieškinį išreikštą nuomonę, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nustačius apelianto prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, Nacionalinės žemės tarnybos ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

3.6. Apeliantas iš esmės nenurodo argumentų, susijusių su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, jų dydžiu, kurie patvirtintų sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Sprendime nurodyta tiek bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, tiek tai, jog išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, laikytinos protingomis. Esant tokiai situacijai, apelianto nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu laikytinas deklaratyviu.

15. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas turėjo įvertinti kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio situacijoje, kad pastato patalpų savininkai nėra ginčo žemės sklypo bendraturčiai, jų, kaip valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų, teisės išvestinės iš žemės sklypo savininko - valstybės, todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką jų, kaip teisėtų valstybinės žemės naudotojų, sutikimas apskritai nėra reikalingas.

4.2. Teismas nepagrįstai teigė, jog atskirų dalių išskyrimas pažeistų kitų naudotojų teises dėl likusios per mažos bendro naudojimo žemės sklypo dalies dar didesnio sumažinimo, o taip pat nepagrįstai suteiktų pirmenybę vienam (keliems) iš bendraturčių. Trečiojo asmens nuomone, žemės sklypo plotas tinkamam pastato eksploatavimui yra nustatytas bei atitinkamais sprendimais įregistruotas, todėl nebuvo jokio pagrindo tuo abejoti ar teismui šias aplinkybes kvestionuoti, jei nėra reiškiami tokio turinio reikalavimai byloje. Teismas nepagrįstai sprendė, jog naudojimosi tvarka būtų pažeista nusistovėjusi sklypo naudojimo tvarka ir būtų neišlaikoma bendraturčių interesų pusiausvyra.

4.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacine išvada. Teismas neįvertino, kad minėta Metodika šioje byloje apskritai negalėjo būti taikoma. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nei minėtame įsakyme, nei pačioje Metodikoje nėra numatyta, jog ji turi būti taikoma nustatant naudojimosi jau suformuotu ir Nekilnojamojo turto registre registruotu žemės sklypu tvarką.

4.4. Be to, G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinė išvada teismo turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi joje pateiktos išvados yra prieštaringos viena kitai. Viena iš tokių - G. P. 2021 m. sausio 16 d. konsultacinėje išvadoje nurodo, kad pastato naudojimui bei eksploatavimui yra būtinas 637 kv. m plotas, tačiau tuo pačiu siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką paliekant bendram naudojimui mažesnį plotą.

4.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos. Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad valstybinės žemės sklypo dalies naudotojų naudojamos sklypo dalys, nustatant sklypo naudojimosi tvarką, neprivalo būti išskiriamos atskiram individualiam naudojimui.

16. Tretieji asmenys A. K., K. K. ir N. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs ieškovo pateiktą naudojimosi planą, kitus byloje surinktus įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darė išvadą, jog ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka tiek teisėtumo, tiek faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.

5.2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog žemės sklypo plotas (450 kv. m) turi būti paliekamas bendrai naudotis lygiomis dalimis tiems bendraturčiams, kuriems priklauso daugiabutis gyvenamas namas, o ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka šio reikalavimo.

5.3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus turi būti vadovaujamasi ir žemės santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei juose esančiais reikalavimais. Vienas iš tokių teisės aktų yra Metodika. Byloje nėra ginčijamas paties žemės sklypo suformavimo faktas. Šiai dienai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, žemės sklypo plotas nėra pakankamas tinkamai eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, todėl atskiras žemės sklypo dalis jas paskirti individualiai naudoti keliems žemės sklypo bendrasavininkiams (įskaitant ir patį Ieškovą) būtų neracionalu.

5.4. Jeigu būtų nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovo pateiktą planą, būtų pažeista ir sugriauta faktiškai nusistovėjusi naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, o tai ne tik neišspręstų ginčo, tačiau sukeltų dar didesnius ginčus ir nesutarimus tarp ginčo žemės sklypo savininkų ir naudotojų, sukeltų realias kliūtis patekti į ginčo žemės sklypą specialiajam transportui, kas trukdytų naudoti daugiabutį gyvenamąjį namą pagal paskirtį. Iš esmės būtų apribota galimybė specialiajam transportui įvažiuoti, manevruoti žemės sklype, atlikti pavestas gelbėjimo funkcijas.

5.5. Žemės sklype nėra galimybės įrengti nei vienos automobilių stovėjimui skirtos vietos, kadangi, viena vertus, laisvo (neužstatyto) / servitutais neapriboto vidinio kiemo plotas tam nėra pakankamas, kita vertus, bandant įrengti bent vieną automobilių stovėjimo vietą daugiabučio gyvenamojo namo kieme nebūtų laikomasi privalomų reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų matmenų bei atstumų nuo jų. Pažeidžiant nurodytus reikalavimus, būtų pažeidžiami ne tik teisės aktai, tačiau ir trečiųjų asmenų interesai.

5.6. Ieškovo siūlomas naudojimosi planas yra parengtas taip, kad tenkintų kelių asmenų interesus bei sudarytų sąlygas plano rengimo užsakovams žemės sklypą naudoti jiems tinkamu būdu, tačiau tuo pačiu visiškai neatsižvelgiant į nevertinant kitų žemės sklypo bendrasavininkų ar bendranaudotojų interesų.

5.7. Ieškovas visiškai nepagrįstai bando pasinaudoti savo didesne nuosavybės teisės dalimi prieš trečiuosius asmenis bei kitus bendraturčius kaip neva suteikiančia jam teisę pasitvirtinti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri ne tik prieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir atitinka tik itin mažo subjektų rato asmeninius interesus kitų bendraturčių sąskaita.

5.8. Byla itin didelės apimties, bylą sudaro daugiau kaip 7 tomai medžiagos, byloje buvo nagrinėjami sudėtingi žemėtvarkos klausimai, kurie reikalavo papildomų žinių turinčių specialistų išvadų ir jų apdorojimo. Be to, byla nagrinėjama iš naujo antrą kartą, todėl spręstina, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių už tretiesiems asmenims suteiktą advokato teisinę pagalbą. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, susidariusias laikotarpiu nuo pirminio ieškinio pareiškimo 2020 m. gruodžio 14 d. iki patikslinto ieškinio pareiškimo 2022 m. gegužės 20 d., Ieškovas privalo atlyginti nepriklausomai nuo ieškovo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultato. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl galimybės nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką žemės sklypu prie pastato (CK 4. 75 straipsnio 1 dalis).

19. Nustatyta, kad bylos šalys bendrosios nuosavybės teise arba nuomos teise valdo 450 kv.m. dydžio žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), (N. P. priklauso 28/450 dalys, Lietuvos Respublikai – 245/450 dalys, A. K. – 28/450 dalys, MB „(duomenys neskelbtini)“ – 14/225 dalys, T. J. – 29/450 dalys, ieškovui I. B. – 23/225 dalys, J. B. – 23/225 dalys (e. b. t. 7, b. l. 49). Žemės sklype esantis daugiabutis gyvenamasis namas užima 263 kv.m., nustatytas kelio servitutas sudaro 80 kv.m. Laisvas, neužstatytas bei servitutu neapribotas žemės sklypo plotas vidiniame kieme sudaro 107 kv. m. (450-263-80). Būtent šį 107 kv.m. plotą ieškovas prašė paskirstyti naudotis bendraturčiams pagal jo pateiktą planą.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatyti naudojimosi tvarkos žemės sklypu apskritai neįmanoma, nes sklypas pernelyg mažas, todėl visas jo plotas yra reikalingas pastatui eksploatuoti. Su tokia teismo išdava teisėjų kolegija sutinka.

21. Kasacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė bylą kasacinio teismo nurodytu eiliškumu: nustatė, koks žemės sklypo plotas yra po pastatu, toliau nustatinėjo, kiek žemės sklypo reikalinga aplikti bendram naudojimui. Apie bendram naudojimui reikalingą palikti žemės sklypo plotą teismas sprendė pagal „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką“ (toliau – Metodika), patvirtintą Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kurios III skyriuje numatyta žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Metodika nustato kriterijus, kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas palikti bendram naudojimui prie pastato. Todėl neturi reikšmės, kad Metodika yra patvirtinta 1999 metais, ginčo pastatas yra pastatytas 1933 metais, o sklypas suformuotas pastačius (duomenys neskelbtini)1958 metais. Iki Metodikos patvirtinimo naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo nustatyta, todėl ją nustatydamas teismas pagrįstai vadovavosi nustatymo metu galiojančiais kriterijais.

23. Atmestina apelianto kritika G. P. konsultacinei išvadai kaip turinčiai vienas kitam prieštaraujančių teiginių, nes G. P. vienoje vietoje teigia, kad bendram naudojimui reikalinga palikti 637 kv.m., o vėliau pripažįsta, kad bendram naudojimui pakaktų ir 406 kv.m. Taip teigdamas apeliantas pats neperskaito viso konsultacinės išvados teksto ir nevertina jos kaip vientiso dokumento. Konsultacinė išvada pateikia du galimus naudojimosi tvarkos atvejus: kai nėra visų bendraturčių sutarimo- nustatyti atskirų naudojimosi dalių negalima, ir kai yra visų bendraturčių sutarimas- tokiu atveju galimos nedidelės naudojimosi dalys, pvz., paspirtukams laikyti ir pan. Šioje byloje visų bendraturčių sutarimo nepasiekta, vadinasi, atskiros naudojimosi dalys negalimos.

24. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.6 papunkčiu, nustatančiu, kad kelio privažiuoti prie pastato plotis turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m., kai tuo tarpu ieškovų siūlomame variante privažiavimas prie namo iš kiemo pusės lieka tik 2,79 m. pločio. Apeliantas teigia, kad Gaisrinės saugos reikalavimų 148.6 papunktis yra taikytinas tik naujai projektuojamiems keliams. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu interpretavimu nesutinka. Gaisrinės saugos reikalavimų 148 punktas kelio sąvoką vartoja ne statinio projektavimo prasme, o kaip privalomą privažiavimą prie pastato: „Prie kiekvieno statinio, gaisro gesinimo šaltinio ir gaisrinio hidranto turi būti įrengti tinkami keliai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti“. Be to, Tų pačių Gaisrinės saugos reikalavimų 148.3 punktas nustato, kad „keliai privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, turi būti įrengiami iš dviejų išilginių pastato pusių, kad ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis ir (arba) automobiliniais keltuvais, atsižvelgiant į jų technines galimybes, patektų į visus pastato langus ir avarinius išėjimus“, vadinasi, vien tik privažiavimo iš (duomenys neskelbtini)pusės nepakanka, nes pastato aukštis atitinka 148.3 punkte nurodytą sąlygą. Taigi, privažiavimo prie pastato plotis turi būti ne mažiau 3,5 metro, kas eliminuoja galimybę nustatyti naudojimosi tvarką ieškovo prašomu būdu.

25. Aplinkybė, kad šiuo metu nesant jokios naudojimosi tvarkos kyla daugiau konfliktų, negu kad kiltų nustačius naudojimosi tvarką arba kad konfliktų apskritai nekiltų, nėra pagrindas nesilaikyti aukščiau minėtų Metodikos ir Gaisrinės saugos taisyklėmis nustatytų kriterijų ir reikalavimų, ir nustatyti ieškovo prašomą naudojimosi tvarką. Pastebėtina, kad konfliktams spręsti yra ir kitų būdų, negu kad naudojimosi tvarkos nustatymas (pvz., administracinės nuobaudos ir pan.).

26. Galiausiai apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims yra nemotyvuotas, neįvertinta, ar trečiųjų asmenų atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir priteistos iš ieškovo aiškiai per didelės sumos.

27. Bendroji taisyklė yra ta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises įskaitant ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Į bylą įtraukta 19 trečiųjų asmenų. Duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė keturi tretieji asmenys: N. P. (iš viso 6689,10 Eur), K. K. (2000 Eur), A. K. (6689,10 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2057 Eur). Teismas įvertino, kad atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių ir laikytinos protingomis. Taip pat teismas įvertino, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, kas reiškia, kad tretiesiems asmenims reikėjo pateikti daugiau procesinių dokumentų ( atsiliepimų į ieškinį, į patikslintą ieškinį, į apeliacinį skundą, kai byla buvo pirmą kartą išnagrinėta pirmoje instancijoje). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato, advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylinėjimosi išlaidos paskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau- Rekomendacijos) patvirtintus rekomenduojamus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 2 punkte pažymėta, kad teismas turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos.

28. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.), (interneto prieiga: https://www.tagidas.lt/savadai/9006/).

29. Tikrinant trečiųjų asmenų galimas išlaidas už advokatų teikiamą pagalbą nustatyta, kad tretieji asmenys N. P., K. K. ir A. K. teikė byloje atsiliepimą į ieškinį 2021 m. sausio 20 d. (išlaidos maksimaliai gali būti: 1454,8 Eur x 2,5, kas sudaro 3637 Eur), tripliką 2021 m. kovo 12 d. (1454,8 Eurx2,5, kas sudaro 3637 Eur), prašymą dėl papildomų įrodymų 2021 m. rugpjūčio 31 d, (1517,4 Eur x0,4, kas sudaro 606,96 Eur), prašymą dėl papildomų įrodymų 2021 m. lapkričio 18 d. (1566,4 Eur x0,4, kas sudaro 626,56 Eur), baigiamosios kalbos priedą ( 1566,4x0,4, kas sudaro 626,56 Eur), atsiliepimą į apeliacinį skundą 2022 m. vasario 22 d. (1598,1 Eurx2,5, kas sudaro 3 995,25 Eur). Iš viso trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų suma maksimaliai gali būti 13 129,33 Eur.

30. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos gali būti: už atsiliepimą į ieškinį 2021 m. sausio 13 d. 3637 Eur, už atsiliepimą į ieškinį 2022 m. birželio 27 d. (1679,3 Eur x 2,5, kas sudaro 4 198,25 Eur), už atsiliepimą į apeliacinį skundą 2022 vasario 21 d. (1598,1 Eur x2,5, kas sudaro 3995,25 Eur). Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos maksimaliai galėtų būti 11 830,5 Eur.

31. Kaip matyti, bendra trečiųjų asmenų, kurie byloje teikė atsiliepimus į ieškinį, tripliką, atsiliepimus į apeliacinius skundus, prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo, bylinėjimosi išlaidų suma galėtų sudaryti 24 959,83 Eur. Pirmosios instancijos teismas faktiškai priteisė iš ieškovo visiems tretiesiems asmenims 17 435,20 Eur. Aplinkybė, kad trečiųjų asmenų išlaidos tarp jų buvo pasiskirstę kitomis proporcijomis, esminės reikšmės neturi. Darytina išvada, kad į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius teismas atsižvelgė, jie nebuvo viršyti, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo keisti.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias galimybę nustatyti naudojimosi tvarką bendrai valdomu žemės sklypu, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėRūta Palubinskaitė