Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-58-524/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
2A-58-524/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12500-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
D. S.
Pranešėja E. MisiūnienėTeisėja G. Seselskytė
Civilinė byla Nr. 2A-58-524/2013(Proceso Nr. 2-06-3-12500-2011-3)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.21; 35.4;35.6.1;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinius atsakovei D. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ieškovo L. S., atsakovės D. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi su ieškiniais atsakovei, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1000-323/2009 priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. S. iki 1 MGL kas mėnesį iki jo pilnametystės; taip pat pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas po 400 Lt nepilnametei dukrai M. S. sumažinti jį iki 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ataskaitas apie išleidžiamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas; įpareigoti atsakovę pakeisti pavardę į mergautinę – U.; atleisti ieškovą nuo 16305,54 Lt išlaikymo įsiskolinimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimą. Nurodė, kad 2009-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu sūnaus išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2012-01-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu dukros išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį ir konkrečia pinigų suma 17025 Lt. Po teismo sprendimų iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovas šiuo metu neturi darbo. Ieškovas sukūrė naują šeimą, kurioje susilaukė vaikų, kuriuos taip pat reikia išlaikyti. Priteistas išlaikymas nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai, kenčia ieškovo šeima. Atsakovė turi du butus, kirpyklą, soliariumą, komercines patalpas, dideles pajamas. Atsakovė daro gėdą ieškovo šeimai, nes ieškovo pavardė reta, ieškovas nori, kad atsakovė atsisakytų pavardės. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 1 MGL.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimu iš atsakovo L. S. priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui L. S., ir priteisė iš atsakovo L. S. nepilnamečiam sūnui L. S. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-06-18 – iki vaiko pilnametystės; pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimu iš atsakovo L. S. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. S. dydį ir priteisė iš atsakovo L. S. nepilnametės dukters M. S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-06-18 – iki vaiko pilnametystės; kitą ieškinio dalį atmetė; civilinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pakeisti pavardę į mergautinę nutraukė; priteisė iš ieškovo 612 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 priimto sprendimo yra pasikeitusi ieškovo turtinė padėtis, ieškovas naujoje šeimoje yra susilaukęs dviejų vaikų, taip pat po priimto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi tuo, kad ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius paskyrė socialinę pašalpą, kurios dydis yra 530,15 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas yra bedarbis, socialiai remtinas asmuo, po vieno iš teismo sprendimų susilaukęs dviejų vaikų, tai suponuoja papildomų išlaidų patyrimą ir turtinės padėties pablogėjimą. Dėl šių priežasčių sumažino nustatyto nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Ieškovo reikalavimą atleisti jį nuo išlaikymo įsiskolinimo po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimo, susidariusio nuo 2009-11-11 iki bus išnagrinėta byla, netenkintino kaip nepagrįsto, nes nenurodė pagrindo, kodėl turėtų teismas atleisti ieškovą nuo įsiskolinimo. Ieškovas neteikia priteisimo išlaikymo, todėl atsakovė neprivalo pateikti duomenų dėl lėšų panaudojimo. Nurodė, kad atsakovės pavardės klausimas buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl šią bylos dalį nutraukė.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas po 300 Lt nepilnamečiams vaikams, jį sumažinti iki 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos – 2011-09-13; atleisti nuo 16305,54 Lt įsiskolinimo, susidariusio po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimo; įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ataskaitą apie išleidžiamas vaikų išlaikymui skirtas lėšas; įpareigoti atsakovę pakeisti pavardę į U.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas dviem vaikams ir jis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Paaiškina, kad sukurta šeima, yra du maži vaikai. Teigia, kad priteistas išlaikymas yra neproporcingas ieškovo pajamoms ir turtinei padėčiai. Paaiškina, kad šiuo metu neturi darbo, jo šeima yra socialiai remtina. Pažymi, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo, tačiau susidariusio įsiskolinimo neišgali sumokėti. Ieškovo nuomone, atsakovės turinė padėtis yra gera, t. y. turi nekilnojamojo turto, verslą, dideles pajamas. Paaiškina, kad ieškovo pavardė reta, todėl nori, kad buvusi sutuoktinė pakeistų pavardę į savo mergautinę. Apelianto nuomone, nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 1 MGL yra pakankamas, atitinka jo pajamas ir galimybes jį mokėti.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl teismo sprendimais priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas turėjo išsiaiškinti, ar po teismo sprendimų priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis ir nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas neįvertino, kad atsakovė viena augina nepilnamečius vaikus, ieškovas šios pareigos nevykdo nuo santuokos nutraukimo. Atsakovė viena išlaiko vaikus, todėl jos turtinė padėtis iš esmės blogėja, t. y. didėja vaikų poreikiai, juos reikia išlaikyti vienai apeliantei. Paaiškina, kad ieškovas užsiregistravo darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, todėl mano, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, atsirado pagrindas ne mažinti priteistą išlaikymą, o jį didinti. Teigia, kad ieškovas yra sveikas, darbingas asmuo, todėl turi išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad ieškovas neįrodė savo pasikeitusios turtinės padėties, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, atsakovė sutinka. Teigia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, todėl jo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti sumažintas iki 1 MGL.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-10-15 nutarimas ir priteista iš ieškovo nepilnamečio sūnaus L. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-03-12 sprendimas ir iš ieškovo nepilnametės dukters M. S. išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį dėl pasikeitusios jo turtinės padėties.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, sumažino išlaikymo dydį iki 300 Lt. LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri sudarė 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Ieškovas prašo prijungti jau išnagrinėtas civilines bylas, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl išlaikymo ieškovo vaikams, nes šiose bylose yra duomenų apie šalių turtinę padėtį. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytose civilinėse bylose šalių turtinė padėtis jau buvo įvertinta priimant procesinį sprendimą. Pakartotinis civilinių bylų duomenų vertinimas nebegalimas, nes tai reikštų jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrįstumo vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ieškovui prašant sumažinti išlaikymo dydį, yra sprendžiama, ar pasikeitė šalių turtinė padėtis ir vaikų poreikiai, todėl vertinamos tos aplinkybės, kurios paaiškėjo ar atsirado po priimtų teismų procesinių sprendimų.

Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės pasikeitusią turtinę padėtį, darytina išvada, kad jos padėtis nepasikeitė, t. y. nepablogėjo. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas yra bedarbis, t. y. registruotas darbo biržoje (t.1, b. l. 4, 115). Ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. S. (t. 1, b. l. 58), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. S. (t. 1, b. l. 57); pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2012-04-02 pažyma Nr. SP 28-1058, kurioje nurodoma, kad L. S. šeimai nuo 2012-02-01 iki 2012-03-01 bei nuo 2012-03-01 iki 2012-06-01 paskirta ir mokama socialinė pašalpa (t. 1, b. l. 104). Naujesnių duomenų apie ieškovo pasikeitusią turtinę padėtį byloje nėra, be to, nėra pateikta duomenų apie ieškovo aktyvią darbo paiešką. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja, kad nepaisant to, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau padaugėjo jo išlaikomų asmenų, t. y. sukūrus naują šeimą, gimė du sūnūs, kuriuos ieškovas taip pat privalo išlaikyti. Vadovaudamasis LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo sumažinimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovui gimė du sūnūs, kuriuos jis taip pat privalo išlaikyti, todėl sumažino išlaikymo sumą iki 300 Lt. Esant šioms aplinkybėms atmestini atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad nebuvo teisinio pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo sumą. Be to, apeliantas sutinka su 130 Lt išlaikymo dydžiu per mėnesį, tačiau nenurodo, iš kokių lėšų galėtų mokėti ir šią sumą, t. y. nenurodo savo pajamų šaltinio. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, sumažino išlaikymo dydį iki 300 Lt, tokiu būdu didesnę atsakomybės dalį priskyrė motinai, todėl dar daugiau sumažinti išlaikymo sumą nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kad išlaikymo dydis turėtų būti dar labiau sumažintas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Byloje neginčytinai nustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su motina – atsakove, todėl patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti atsakovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis vaikų kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti šalių vaikus.

Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiamo sprendimo dalis, kuria sumažintas išlaikymo dydis, paliktina nepakeista.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sumažinto išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo momentą, t. y. ieškovo nuomone, sumažinto išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio surašymo dienos – 2011-09-13. Teisėjų kolegijos nuomone, šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. LR CK 3.201 str. reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, tačiau šios normos 2 d. nėra nuostatų, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis. Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (LR CPK 18 str.), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini, iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (LR CK 3.3 str. 1 d.) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas klausimą dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 18, 279, 281 str., 588 str. 1 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nurodė, kad sumažintas išlaikymas turi būti mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo. Kadangi bylos dėl išlaikymo vaikui priteisimo (LR CK 3.194 ir kt. str.) priskirtinos prie bylų, turinčių viešąjį interesą, teismo nesaisto apeliacinio skundo motyvai, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju peržengia ieškovo apeliacinio skundo ribas ir nurodo, kad 300 Lt išlaikymas turi būti mokamas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2013-01-16 (LR CPK 320 str. 2 d., 376 str., 331 str. 6 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keistina priimto sprendimo rezoliucinė dalis dėl išlaikymo dydžio mokėjimo momento.

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 16305,54 Lt susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovo nurodytas įsiskolinimas susidarė po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimo, t. y. ieškovas nevykdė priimto teismo sprendimo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Išaiškintina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja privalomumo ir vykdytinumo savybę (LR CPK 18 str.), todėl jo pakartotinis teismo sprendimo rezervavimas ieškinio teisena nebegalimas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį turėjo ne atmesti, o nutraukti šią bylos dalį LR CPK 137 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atleisti nuo 16305,54 Lt išlaikymo įsiskolinimo, panaikinti ir ši bylos dalis nutrauktina (LR CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pasikeisti esamą pavardę „S.“ į ikisantuokinę – „U.“. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 382 str. 7 p. buvusių sutuoktinių pavardžių klausimas nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Šiuo atveju šalių santuoka nutraukta, klausimas dėl šalių pavardžių jau yra išspręstas, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė, o keisti ar naikinti šios sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.

Kiti apeliacinių skundų motyvai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-16 sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovo L. S. nepilnamečio sūnaus L. S. ir nepilnametės dukters M. S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos – 2012-06-18 – iki vaiko pilnametystės, pakeisti ir nurodyti, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. S. ir nepilnametei dukrai M. S. mokamas po 300 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2013-01-16.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-16 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei pakeisti pavardę, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasAlona Romanovienė