Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Š. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimu A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 360 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

A. Š. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 29 d., apie 12.41 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. Š. vardu, būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ (prietaiso Nr. ARFL-0124, paklaida ± 0,017 promilės, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0233927, galioja iki 2016-05-19) jam nustatytas 0,99 promilės girtumas – lengvas girtumo laipsnis, be to, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

2016 m. spalio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas A. Š. prašymas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimu paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi A. Š. prašymo netenkino.

Skundu, pateiktu apygardos teismui, A. Š. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą (turėtų būti nutartį) ir priimti naują sprendimą.

Skunde nurodo manantis, kad priimdamas jam nepalankų sprendimą teismas neįsigilino į jo paaiškinimus, pateiktus oficialius dokumentus, tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad jis ūkininkauja ir teisė vairuoti transporto priemonę jam yra labai reikalinga. Taip pat nurodo, kad iš ūkio jis išlaiko savo šeimą: žmoną ir tris jų nepilnamečius vaikus. Pareiškėjo teigimu, neturint teisės vairuoti transporto priemonių, labiausiai kenčia jo vaikai, kuriuos reikia pavėžėti į ugdymo įstaigą, vežti pas gydytojus ir panašiai, be to, kartu su jo šeima gyvena ir jo neįgali mama, kurią dažnai tenka vežti pas gydytojus, o ir jis labai gailisi, bei po nuobaudos paskyrimo padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio.

Atsiliepimu į A. Š. atskirąjį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas prašo palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad A. Š. nuo 2002 metų už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 13 kartų, o iš jų du kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam 2005 m. bei 2006 m. Todėl teigia, kad šios aplinkybės pareiškėjo asmenybę apibūdina ypatingai neigiamai ir rodo, kad jam anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš tiesų, byloje esantys duomenys tvirtina, kad formalios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos A. Š. atveju yra. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas privalo priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.

Pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. Š. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra.

Tokią apeliacinės instancijos išvadą, be to, kad A. Š. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiukščiausių teisės pažeidimų, o jam nustatytas girtumo laipsnis – 0,99 promilės, net 2,475 karto viršijo leistiną ribą (0,40 promilės), pagrindžia ir tai, kad A. Š. nuo 2002 metų už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 13 kartų, ir iš jų net du kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam 2005 m. bei 2006 m. Tai ypatingai neigiamai apibūdinamą pareiškėjo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad anksčiau paskirtos nuobaudos A. Š. teigiamos įtakos nepadarė ir nepasiekė joms keliamų tikslų, kadangi pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,99 promilės girtumas, už ką jis ir buvo nubaustas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimu.

Pažeidėjo atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės nėra nei išskirtinės, nei ypatingos, kadangi vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad A. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pats žinodamas, kad jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pablogino ne tik savo, bet ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Tai pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes reiškia, kad, tenkinus A. Š. prašymą ir sutrumpinus pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Tuo konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.