- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-463-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00234-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- Ž. G., A. G.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Povilas Juzikis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiųjų Ž. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija), 2020 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 57-ANR_N-342-2020 ir 2020 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 57-ANR_N-395-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena M. M. nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje, sudėties. Iš Ž. G. priteista 302,05 Eur proceso išlaidos, kurias M. M. sumokėjo advokato kontorai „AKJ Consultus“ už suteiktą byloje advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. 2020 m. kovo 5 d. nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 50 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2019 (skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta 2020 m.) m. sausio 25 d., apie 05.50 val., servitutiniame kelyje, esančiame Vilniaus r., Zujūnų k., (duomenys neskelbtini) tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 50 eurų turtinę žalą (skyriaus byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini)).
2. 2020 m. kovo 17 d. M. M. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 50 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad jis 2019 m. (skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta 2020 m.) sausio 11 d., apie 07.42 val., servitutiniame kelyje, esančiame Vilniaus r., Zujūnų k., (duomenys neskelbtini) tyčia, sugadino automatinių vartų jutiklį, kuris priklauso Ž. G., tuo padarydamas 48.40 eurų turtinę žalą (skyriaus byla Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini)).
3. 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas M. M. advokato Povilo Juzikio skundas, kuriuo jis prašė minėtus nutarimus panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimu M. M. skundas patenkintas, skundžiami nutarimai panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena M. M. atžvilgiu nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu Ž. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarimo dalį dėl M. M. turėtų 302,5 Eurų išlaidų, priteisimo Ž. G.. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
5.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodo, kad remiantis ANK 666 straipsniu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Nurodo, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai.
5.2. Skunde nurodoma, jog remiantis kasacinio teismo praktika, BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto advokato atlyginimo klausimo. Tokias išlaidas, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai. Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles, šis teismo išaiškinimas yra aktualus ir sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą.
5.3. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, proceso išlaidos iš nukentėjusiųjų negali būti priteisiamos. Pažymi, kad remiantis ANK 590 straipsniu vien pagal nukentėjusiųjų pareiškimą, administracinių nusižengimų teisena pradedama tik dėl imperatyviai išvardytų administracinių nusižengimų. Vadovaujantis ANK 589 straipsniu dėl nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Pabrėžia, kad administracinė teisena pradeda nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo sužinota apie padarytą administracinį nusižengimą. Apeliantai, kaip nukentėjusieji kreipėsi į kompetentingą instituciją tam, kad būtų ištirtas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas. Būtent institucijų, kurioms suteikiama teisės surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms.
5.4. Skunde pažymima, kad negalima situacija, kai asmens teisė pranešti apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą būtų šiurkščiai apribota realia tikimybe, kad procesui pasibaigus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nukentėjusioji būtų atsakinga už susidariusias išlaidas. Nurodo, kad pareigūnai ištyrę aplinkybes ir surinkę įrodymus galėjo atsisakyti pradėti teiseną, tačiau jie nubaudė M. M. už padarytus nusižengimus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priėmė sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiųjų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į skundą M. M. prašo skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, o byla buvo sudėtinga. Dėl apeliantų neišsamios ir klaidinančios informacijos pateikimo policijai bylos nagrinėjimas užsitęsė. Pažymi, kad iš 302,5 eurų advokato atlyginimas sudaro 250 eurų, likusi suma yra PVM, todėl įvertinus posėdžių kiekį, sugaištą advokato laiką, bylinėjimosi išlaidos, ši suma atitinka protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Skundas tenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde neginčijami kaltės, nusižengimo kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nutarimu priteistomis procesinėmis išlaidomis.
8. Remiantis ANK 666 straipsniu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną M. M., proceso išlaidų priteisimą iš nukentėjusiųjų motyvavo analogija su BPK 105 straipsnio 6 dalimi, kuri nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
9. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracinės teisenos procesas yra tik viešo pobūdžio, vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną gali pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą; taip pat administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama, gavus specialiojo subjekto, nustatyto ANK 590 straipsnio 4 dalyje, pareiškimą. Kai vykdant baudžiamąjį persekiojimą tyrimą atliekanti institucija turi pareigą patikrinti pateiktą skundą bei atlikti visus proceso veiksmus, būtinus skunde išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas praranda prasmę, nes pagal šiuo metu galiojančią kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo formą (viešas ar privačiai viešas kaltinimas) proceso išlaidų prasme šalys nėra lygiavertės, nes viena iš jų yra valstybė, o ne privatus kaltintojas. Ši taisyklė taikytina ir ANK tvarka nagrinėjamoms byloms. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-16-1073/2020; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio mėn. apžvalga 5-6 psl.). Remdamasis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti procesines išlaidas iš Ž. G. yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai.
10. Vilniaus apygardos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad jie, kaip nukentėjusieji, kreipėsi į kompetentingą instituciją tam, kad būtų ištirtas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantai kreipėsi su pareiškimu, pridėdami, jų nuomone, tai patvirtinančius įrodymus – vaizdo medžiagą, kurioje buvo matyti galimai padarytas administracinis nusižengimas ir jį padaręs asmuo. Duomenų, kad būtų piktnaudžiaujama nukentėjusiesiems suteikta teise prašyti kompetentingų institucijų pradėti administracinio nusižengimo teiseną, byloje nėra. Aukštesnės instancijos vertinimu, būtent institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pareiga yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Šioje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal nukentėjusiojo asmens – Ž. G. pareiškimą, tačiau sprendimus pradėti teiseną, surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei nutarimus nubausti M. M. priėmė Institucija. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus Regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikinus Institucijos 2019 m. vasario 12 d. nutarimą, kuriuo M. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, ir bylą perdavus tirti iš naujo, Institucija priėmė pakartotinius sprendimus nubausti M. M., kurie buvo panaikinti skundžiamu nutarimu, nors tyrėjas D. U., apžiūrėjęs įvykio vietą konstatavo, kad tyrimui reikšmingų pėdsakų aptikti nepavyko. Aukštesniojo teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Institucija nesurinko pakankamai įrodymų ar priėmė įrodymais nepagrįstus nutarimus, negali būti pagrindu priteisti M. M. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš nukentėjusiosios Ž. G..
11. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimo dalis dėl procesinių išlaidų priteisimo iš Ž. G. yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarimą pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį kuria iš Ž. G. priteista 302,05 eurų proceso išlaidų.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.