Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

nuteistiesiems E. B., E. B., A. G., jų gynėjams advokatams Broniui Varsackiui, Rimantui Bučmai, Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio ir nuteistųjų A. G. bei E. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta – 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

E. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos šios bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 8 d. veika) – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo.

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 30 d. veika) – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias 2020 m. spalio 30 d. nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų taisykles apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su už BK 260 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 8 d. nusikalstama veika) paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta už visas nusikalstamas veikas bausmė paskirta – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Pirmiems 9 (devyniems) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesiams nustatyta intensyvi priežiūra su pareiga kasdien nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nėra susiję su mokymusi ar legaliu darbu, taip pat visam probacijos vykdymo laikui nustatytos šios papildomos pareigos: 1) gydytis priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ligas, kai nuteistoji sutinka; 2) tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 3) dirbti arba registruotis ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos; 4) neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 4, 5, 8 punktai).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, jas abi panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų E. B., A. G. ir E. B. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrai su nenustatytu Marijampolės pataisos namų, buvusio Kybartų sektoriaus, nuteistuoju ir pasiskirsčiusi su juo vaidmenimis, neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis tikslu jas platinti tarp Marijampolės pataisos namų tuometinio Kybartų sektoriaus nuteistųjų, tai yra: 2020 m. spalio 8 d. pagal nenustatyto nuteistojo bendrininko nurodymus ir instrukcijas (duomenys neskelbtini) apylinkėse perimdama iš nenustatyto byloje asmens tikslu platinti (supakuoti permetimui rankomis į pataisos įstaigos teritoriją patogų paketą), tam laikinai neteisėtai įgijo, supakavo į perpjautą lauko teniso kamuoliuką ir lipnios juostos gniužulą 3,0276 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 1,9125 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 7,8 proc., paketą su šiomis medžiagomis toliau laikė savo automobilyje, tą pačią dieną nuvežė (gabeno) prie Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, (duomenys neskelbtini), ir perdavė tolimesniam permetimui byloje nenustatytam asmeniui, kuris jį 2020 m. spalio 8 d., apie 18.50 val., įmetė į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus teritoriją, kur šis buvo rastas ir paimtas pataisos įstaigos pareigūnų.

2. E. B., A. G. ir E. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai ir pasiskirstę vaidmenimis, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti tarp Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nuteistųjų, tai yra: E. B. (1), atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, iš anksto, iki 2020 m. spalio 30 d., parengė nusikalstamų veiksmų planą, kurio vykdymui pasitelkė kartu su juo terminuoto laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įstaigoje atliekantį nuteistąjį A. G. (2), paskirdamas jam rolę surasti asmenis paketui su psichotropinėmis medžiagomis paruošti ir jam permesti į pataisos įstaigą („metikus“), taip pat pasitelkė laisvėje buvusią tuometinę savo sutuoktinę E. B. (3), paskirdamas jai rolę pagal jo nurodymus (jo nurodytoje vietoje ir laiku) perimti permetimui į pataisos įstaigą skirtas psichotropines medžiagas, jas nuvežti ir perduoti supakavimui A. G. surastiems asmenims, šiuos su paruoštu paketu atvežti į permetimo vietą ir po permetimo išvežti į saugią vietą, po ko E. B. toliau vadovaujant bei kontroliuojant bendrininkės E. B. veiksmus telefonu,

- E. B. 2020 m. spalio 30 d., po 13.52 val., pagal E. B. telefonu duodamus nurodymus (duomenys neskelbtini) apylinkėse perimdama iš nenustatyto byloje asmens tikslu platinti – perduoti supakuoti į permetimui rankomis į pataisos įstaigos teritoriją patogų paketą, tam laikinai neteisėtai įgijo, laikė prie savęs automobilyje, atvežė juo į (duomenys neskelbtini) ir apie 17.26 val. perdavė tolimesniam pakavimui 0,5481 g psichotropinės medžiagos – amfetamino nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tuo įtraukdama šį vaiką į vykdomą nusikalstamą veiką,

- A. G. 2020 m. spalio 30 d., apie 17.33 val. ir 18.35 val., pagal E. B. instrukcijas telefonu davė nurodymus nepilnamečiui E. D., tuo kartu su E. B. įtraukdami šį vaiką į vykdomą nusikalstamą veiką, jam E. B. atvežtas ir perduotas psichotropines medžiagas – 0,5481 g amfetamino, supakuoti į išpjaustytą obuolį ir lipnią juostą taip, kad nesimatytų paketo turinio, bei paketą perduoti permetimui atlikti apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiam M. R., ką nepilnametis E. D. jo, A. G., toliau kontroliuojamas telefonu, ir padarė,

- E. B. 2020 m. spalio 30 d. iki 19.09 val. pagal E. B. telefonu duodamus nurodymus atvežė E. D. ir M. R. su psichotropinių medžiagų paketu iki Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, (duomenys neskelbtini), kur E. D. apie 19.40 val. įmetė paketą su psichotropinėmis medžiagomis į pataisos įstaigos teritoriją, kur šis buvo rastas ir paimtas pataisos įstaigos pareigūnų.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 2, 4 dalių nuostatų taikymą E. B. atžvilgiu.

3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai ištyrė įrodymus, pagrįstai paskyrė nuteistajai E. B. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisinga bausmė yra tokia, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas.

3.2. Prokuroras, skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymi, jog kasacinis teismas išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Už sunkių nusikaltimų, dėl kurių nuteista E. B., padarymą bausmės vykdymas negali būti atidėtas. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos ne sprendžiant klausimą, ar jau paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tik skiriant bausmę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Įvertinus E. B. padarytų veikų pavojingumą, taip pat jos ankstesnius teistumus, baustumą administracine tvarka (vienų metų laikotarpiu bausta net 17 kartų), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, pagrindo nėra.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti: nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį; taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; nustatyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; bendrinant bausmes, įskaityti visą jo atliktą bausmės laiką nuo 2015 m. spalio 13 d.; į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoju nuteistąjį R. M., atliekantį laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kuris padėjo jam vykdyti nusikaltimą (padėjo orientuotis asmenims, atėjusiems įmesti paketus į pataisos namų teritoriją); nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes yra nemokus.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Narkotinių medžiagų jis neplatino ir nesiekė to daryti, narkotikų jam reikėjo savo reikmėms, kadangi vartoja šias medžiagas. Šiuo atveju narkotinės medžiagos jo nepasiekė, jis jų nematė ir neturėjo, nes šios medžiagos buvo sulaikytos pataisos namų pareigūnų. Todėl jo veika galėtų būti kvalifikuojama nebent pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teisiamojo posėdžio metu jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau teismas to nepagrįstai neįžvelgė, dėl ko nepagrįstai nepritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 159 straipsnį, nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra prieštaraujantis teisingumo principui, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnis), nepateikė įtikinamų ir neprieštaringų motyvų dėl veikos kvalifikavimo, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

5.2. Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tuo metu gyveno vienoje patalpoje kartu su nuteistuoju A. G., turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo abu naudojosi. Jis telefonu bendravo su tuometine savo sutuoktine E. B., tačiau šie pokalbiai nebuvo susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. E. D. ir M. R. niekada nepažinojo, su šiais nebendravo. Kiek jam yra žinoma, su minėtais asmenimis bendravo A. G., kuris apsimesdamas juo (E. B.) yra bendravęs ir su jo sutuoktine, prašant pagalbos organizuojant psichotropinių medžiagų patekimą į pataisos namus. A. G. buvo žinomas jo žmonos telefono numeris, todėl šis galėjo jai skambinti ir rašyti SMS žinutes, sudarydamas vaizdą, kad tai daro jos sutuoktinis. A. G. savo kaltę pripažino, nurodė, kad jam (E. B.) apie savo nusikalstamus veiksmus nieko nepasakojo. Be to, ir E. B. teisme paaiškino, jog nėra tikra, kad telefonu kalbėjosi būtent su juo, tai galėjo būti ir kitas nuteistasis. Visų šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad negamino, neperdirbo, neįgijo, nelaikė, negabeno ir nesiuntė jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, juo labiau su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Apylinkės teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisingą nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų A. G. ir E. B. – atmesti kaip nepagrįstus; nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė ginamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnį ir 259 straipsnio 1 dalį, bei paskirti teisingą bausmę, A. G. teigė neturintis ką pasakyti; nuteistasis E. B. prašė grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir atlikti fonoskopinę ekspertizę, jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti ginamojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; nuteistoji E. B. ir jos gynėjas advokatas Bronius Varsackis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o dėl kitų nuteistųjų skundų paliko spręsti teismo nuožiūra.

Nuteistųjų A. G. ir E. B. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus perkvalifikuoti A. G. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, E. B. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 159 straipsnį, o E. B. atžvilgiu panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 2, 4 dalių nuostatų taikymą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nuteistųjų atliktus neteisėtus veiksmus, ir ar nepadaryta bausmės individualizavimo pažeidimų.

Dėl nuteistųjų E. B. ir A. G. apeliacinių skundų

8. Abu apeliantai yra nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir BK 159 straipsnį už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, A. G. pripažįsta kaltę dėl neteisėto disponavimo minėtomis medžiagomis, tačiau neigia platinimo siekį, tuo tarpu E. B. savo kaltės visiškai nepripažįsta, aiškindamas, jog visus neteisėtus veiksmus atliko A. G., veikdamas savarankiškai. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistųjų apeliacinių skundų tenkinimui pagrindo neturi.

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta ir BK 259 straipsnyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-48-303/2016, 2K-309-495/2019 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2020 m. spalio 26 d. nutartimi (1 t., b. l. 143–144), vadovaujantis gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad A. G. nori plėsti narkotinių medžiagų platinimą pataisos įstaigoje. Vykdant nuteistojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą, specialia tvarka naudojant technines priemones, nustatyta, kad tuo pačiu telefonu naudojasi du nuteistieji, t. y. E. B. ir A. G.. Iš užfiksuotų pokalbių turinio (1 t., b. l. 152–190, 2 t., b. l. 1–40) matyti, kad E. B. ne kartą bendravo su savo sutuoktine E. B., kurios prašė paruošti kamuoliuką su draudžiamomis medžiagomis ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini), M. R., kad šis galėtų kamuoliuką permesti į Kybartų pataisos namų teritoriją. Vėliau nurodė pirmiau paimti E. D., o tada M. R.. E. B. taip pat davė nurodymus dėl įdedamos į kamuoliuką medžiagos kiekio bei atsargumo priemonių laikymosi (pirštinių naudojimo, neišsidavimo metikams apie kamuoliuke esančias draudžiamas medžiagas ir pan.).

11. A. G. tuo pačiu telefonu bendravo su savo posūniu E. D., informavo, kad pas jį atvažiuos E. B., perduos jam maišelį, kurį jis turės apvynioti izoliacine juosta ir perduoti M. R. įmetimui į pataisos namų teritoriją. Vėliau derintas metimo laikas, vieta ir kt. Metimui nepavykus ir E. D. bei M. R. sulaikius, A. G. telefonu bendravo su sutuoktine R. D., prašė skambinti į policijos komisariatą ir pasiaiškinti aplinkybes, taip pat nurodė, jog permesti ir pareigūnų sulaikyti paketai buvo skirti L. P., kas paneigia apelianto aiškinimą neva psichotropinė medžiaga buvo skirta tik jo asmeniniam vartojimui, neturint tikslo jos platinti kitiems nuteistiesiems.

12. Marijampolės pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto J. M. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 22) nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 3 d. Drausmės grupės kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta neplaninė krata ir apžiūra, kurios metu nuteistojo E. B. miegamosios vietos čiužinyje rastas mobilaus ryšio telefonas GT Star BM50, IMEI Nr. 1 – (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 – (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Ežys. Šioje kameroje be E. B. taip pat gyvena D. U., A. G. ir D. M.. Kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 81–82) nustatyta, kad E. B. savanoriškai pateikė apžiūrai savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp adresatų sąrašo rastas įrašas „E.“ ir prie jo nurodytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtu telefono numeriu naudojosi E. B. ir A. G..

13. E. B. pripažįsta, kad pataisos namuose turėjo telefoną ir juo naudojosi bendraudamas su E. B., tačiau apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų įmetimą į pataisos namų teritoriją teigia nebendravęs, kadangi šiuo telefonu naudojosi ir A. G., mano, jog pastarasis galėjo apsimesti juo, tokiu būdu suklaidindamas E. B.. Vis dėlto, tokius teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo metu buvo nustatyta ir tokių pokalbių, kurių metu tuo pačiu metu ir tuo pačiu telefonu kalbėjo ir A. G., ir E. B., kas rodo, jog abu nuteistieji žinojo apie vienas kito veiksmus, t. y. veikė bendrai. 2020 m. lapkričio 1 d., 22.47 val., fiksuotas pokalbis, kai A. G. paskambino R. D., prašydamas paklausti E. D., per kur šis kartu su M. R. ėjo link Kybartų pataisos namų. Tuomet R. D. perduoda telefoną sūnui, o A. G. perduoda telefoną E. B., toliau pokalbis vyksta tarp E. D. ir E. B.. Pastarasis mokina E. D., ką sakyti apklausos metu, domisi kitomis aplinkybėmis. Po to telefonai vėl perduodami A. G. ir R. D. (1 t., b. l. 186–190).

14. Marijampolės pataisos namų (darbo vieta (duomenys neskelbtini)) Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas E. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad sumaišyti A. G. ir E. B. balsus neįmanoma, nes šie itin skiriasi. A. G. balsas yra storesnis, sodresnis, jaučiasi suvalkietiška tarmė, tuo tarpu E. B. sunkiau ištaria raidę „r“, kalba tarsi švepluodamas. Jokių abejonių dėl šių nuteistųjų balsų jam nekilo, nes su jais dėl užimamų pareigų teko ne kartą bendrauti (2 t., b. l. 119–120, 4 t., b. l. 92–93). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, E. B. teigė, jog galėjo neatskirti, kad bendrauja ne su savo sutuoktiniu E. B., o su kažkuo kitu, tačiau vėliau tos pačios apklausos metu vis tik nurodė maniusi, kad vykdo sutuoktinio nurodymus (5 t., b. l. 33–34). Teisėjų kolegija atmeta versiją, jog E. B. galėjo nesuprasti, kad bendrauja su asmeniu, apsimetančiu jos sutuoktiniu. Visų pirma, pokalbių buvo ne vienas ar keli, o keliolika ir nė vieno jų metu E. B. neišreiškė net menkiausios abejonės dėl keisto ar įtartino sutuoktinio balso, t. y. ji visiškai neabejojo, kad bendrauja su savo sutuoktiniu. Be to, teisiamojo posėdžio metu ji pripažino, kad su E. B. bendravo ir tokiomis temomis, kurios yra žinomos tik jiems asmeniškai. Esant tokioms aplinkybėms, skirti fonoskopinę (kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių) ekspertizę netikslinga.

15. A. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atliko bausmę kartu su E. B. toje pačioje kameroje. Šiam buvo davęs mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų bendrauti su žmona. Matė, kad jie pykstasi, todėl pradėjo pats bendrauti su E. B.. Pirmą kartą prašė šios į kamuoliuką įdėti maisto papildų, kuriuos ji turėjo paimti iš jo nurodyto neįvardyto asmens, taip pat atvežti kamuoliuko metiką, kurio įvardyti taip pat nesutiko, prie pataisos namų. Antrą kartą jis vėl bendravo su metiku (šį kartą tai buvo jo posūnis E. D.) ir E. B., apsimesdamas šios sutuoktiniu. E. B. nieko nežinojo, E. B. taip pat manė, jog vėl bus metami sporto papildai (5 t., b. l. 31–32). Taigi, nuteistasis visą kaltę prisiėmė vienas, teigdamas, jog E. B. apie psichotropinių medžiagų buvimą kamuoliuke nieko nežinojo, o E. B. iš viso nebuvo įtrauktas į šios nusikalstamos veikos vykdymą ir jokių bendrininkavimo veiksmų neatliko. Vis dėlto, tokia A. G. pozicija, siekiant padėti bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, visų pirma, jau aptartais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, taip pat E. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pataisos namuose dirbančių pareigūnų paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga.

16. Apeliaciniame skunde A. G. išdėstė prašymą apklausti liudytoju nuteistąjį R. M., atliekantį laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kuris jam neva padėjo vykdyti nusikaltimą (padėjo orientuotis asmenims, atėjusiems įmesti paketus į pataisos namų teritoriją), tačiau šio prašymo tenkinimui pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad apie minėtą asmenį A. G. nedavė parodymų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Jokių duomenų, kad nuteistasis R. M. gali būti prisidėjęs prie A. G. ir jo bendrininkams inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, bylos medžiagoje nėra. Kodėl nusprendė kalbėti apie šį tariamą bendrininką tik po kelių metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, A. G. nepaaiškino. Be to, iš telefoninių pokalbių turinio matyti, jog paketų metimo į pataisos įstaigos teritoriją laiką ir vietą koordinavo pats A. G., todėl apeliacinio skundo teiginius apie kitą nuteistąjį (R. M.), kuris neva prisidėjo prie nusikalstamos veikos vykdymo, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį suklaidinti teismą.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. G. anksčiau yra teistas tiek už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tiek ir neturint minėto tikslo, taigi, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė ne pirmą kartą. Be to, ir pataisos įstaigos pareigūnų rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis (0,5481 g) rodo, jog ji nebuvo skirta vienkartiniam asmeniniam suvartojimui (nedidelis amfetamino kiekis, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, yra iki 0,2 g). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme A. G. prisipažino dalyvavęs ir 2020 m. spalio 8 d. narkotinių bei psichotropinių medžiagų nesėkmingo metimo į pataisos namų teritoriją veikoje, nors pastaroji jam nebuvo inkriminuota (nustatyta, jog E. B. veikė su nenustatytu nuteistuoju). Šio metimo metu į pataisos namų teritoriją pateko, tačiau pareigūnų buvo sulaikyta 3,0276 g amfetamino ir 1,9125 g kanapių. Minėti kiekiai taip pat rodo, jog jie nebuvo skirti asmeniniam vartojimui, ką aiškiai suvokė E. B., pas kurią kratos metu buvo rastos svarstyklės, skirtos nedidelių kiekių svėrimui, t. y. tikslių dozių paruošimui.

18. Aptarti duomenys, juos vertinant kartu su kriminalinės žvalgybos pateikta informacija, leidžia daryti patikimą išvadą, kad A. G. turėjo tikslą platinti psichotropinę medžiagą pataisos namuose tarp kitų nuteistųjų. E. B. turėjo tą patį tikslą, kurį realizavo paskirdamas užduotis tiek savo sutuoktinei E. B. (perimti permetimui į pataisos įstaigą skirtas psichotropines medžiagas, jas nuvežti ir perduoti supakavimui A. G. surastiems asmenims, šiuos su paruoštu paketu atvežti į permetimo vietą ir po permetimo išvežti į saugią vietą), tiek toje pačioje kameroje bausmę atliekančiam A. G. (surasti asmenis paketui su psichotropinėmis medžiagomis paruošti ir jam permesti į pataisos įstaigą). Todėl nėra pagrindo nei E. B. išteisinimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nei A. G. veikos perkvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

19. Apeliaciniame skunde E. B. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 159 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, įtraukusiam vaiką į nusikalstamą veiką. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bet kokiais psichiniais ar fiziniais veiksmais, kuriais siekiama sukelti vaiko (t. y. žmogaus, neturinčio aštuoniolikos metų) norą dalyvauti nusikalstamų veikų daryme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. pavedė A. G. surasti asmenis paketui su psichotropinėmis medžiagomis paruošti ir jam permesti į pataisos įstaigą. Šiam tikslui įgyvendinti A. G. pasitelkė savo nepilnametį posūnį E. D. ir M. R., t. y. A. G. gerai žinojo, kad E. D. dar nėra sulaukęs pilnametystės, tačiau vis tiek davė šiam nurodymus telefonu E. B. atvežtas psichotropines medžiagas supakuoti į išpjautą obuolį bei perduoti jį metimui apie nusikalstamą veiką nieko nežinojusiam M. R..

20. Aplinkybę, kad E. B. suprato, jog E. D. yra nepilnametis, patvirtina jo telefoninių pokalbių turinys su E. B., kur E. D. yra vadinamas vaiku. Pažymima, jog viską padarys vaikas (tinkamai supakuos psichotropines medžiagas), o kitas asmuo, kuris nevadinamas vaiku ir kuriam negalima išsiduoti apie pakete esančias medžiagas, permes paketą į pataisos namų teritoriją. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nei E. B., nei E. B. negalėjo paaiškinti, kodėl E. D. vadino vaiku, t. y. byloje nėra duomenų, kad „vaikas“ būtų E. D. pravardė, slapyvardis ar kt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog E. B. žodį vaikas vartojo tiesiogine prasme, t. y. žinodamas, kad E. D. yra nepilnametis ir norėdamas, jog šis dalyvautų jo suplanuotoje ir vykdomoje nusikalstamoje veikoje. Todėl E. B. išteisinimui pagal BK 159 straipsnį pagrindo nėra.

21. A. G. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-140-511/2018).

22. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. savo kaltę neigė, teigdamas, jog nepažįsta E. B., o su E. D. nebendrauja. E. B. bausmę atlieka toje pačioje kameroje. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (3 t., b. l. 172). Pirmosios instancijos teisme A. G. kaltę pripažino, bet tuo pačiu nurodė, jog kaltinimas yra surašytas neteisingai, nes viskas buvo ne taip (4 t., b. l. 87), parodymus jis sutiko duoti tik po liudytojų apklausos. Pasakodamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką, A. G. neigė bendrininkavimą su E. B. ir E. B., teisino pastaruosius, kad šie nieko nežinojo ir pan., t. y. jis nepripažino esminių kaltinimo aplinkybių ir neprisidėjo prie teisingo bylos išnagrinėjimo, be to, jo prisipažinimas buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos (ypač užfiksuoto telefoninių pokalbių turinio), o ne nuoširdaus noro padėti atskleisti padarytų nusikalstamų veikų mechanizmą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės kaip lengvinančios A. G. teisinę padėtį. Nenustačius minėtos aplinkybės, nėra pagrindo BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, be to, ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas taip pat neleidžia nuteistajam paskirtos bausmės mažinti vienu trečdaliu.

23. Kitų pagrindų skirti A. G. trumpesnę laisvės atėmimo bausmę teisėjų kolegija nenustatė. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas buvo teistas septyniolika kartų, daugybę kartų baustas ir administracine tvarka, pataisos namų Resocializacijos skyriaus viršininkė I. K. ir specialistė R. B. charakterizuoja jį neigiamai, kaip sistemingai nustatytą tvarką pažeidinėjantį nuteistąjį (drausmine tvarka baustas 41 kartą, neskatintas nė karto). Jo asmenybė apibūdinama kaip nebrandi, manipuliatyvi, nesavikritiška, nuteistasis vengia analizuoti savo netinkamą elgesį, jį menkina, perkelia aplinkai, prasmingų tikslų gyvenime nekelia ir jų nesiekia (3 t., b. l. 79). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. G. iš savo klaidų nesimoko, elgesio pozityvia linkme visiškai nekoreguoja, nusikalstamų veikų vykdymas yra tapęs jo gyvenimo būdu, todėl paskirtoji 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pripažintina proporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai ir jo asmenybės charakteristikai, t. y. paskirtoji bausmė nėra per griežta.

24. Nuteistasis A. G. taip pat prašo, bendrinant jam paskirtas bausmes, į bausmės laiką įskaityti visą jo atliktą bausmės laiką nuo 2015 m. spalio 13 d., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nebendrino su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes minėtas nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo pagrindo ir įskaityti bausmės laiko, atlikto pagal ankstesnį nuosprendį.

Dėl prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinio skundo

25. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas nuteistosios E. B. atžvilgiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

26. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

27. Taigi, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje, tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimas nėra bausmės rūšis, tai tam tikra bausmės įgyvendinimo forma, kai asmeniui leidžiama reabilituotis būnant laisvėje su atitinkamais apribojimais ar įpareigojimais. Aptartų nuostatų kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorui, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75 straipsnį, dėl ko šių nuostatų taikymas naikinamas. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 260 straipsnio 1 dalis (sunkus nusikaltimas) yra įtvirtinta BK XXXVII skyriuje, vadinasi, nei visiškas, nei dalinis bausmės vykdymo atidėjimas už šio nusikaltimo padarymą nėra galimas.

28. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Pagrindiniai argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti minėto straipsnio nuostatas E. B. atžvilgiu, yra tai, kad ji viena augina tris mažamečius vaikus, be to, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių neužtenka švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės rūšies parinkimui. Nors skundžiamame nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos (du sunkūs ir vienas nesunkus nusikaltimai) buvo pirmosios, kurias ji įvykdė, tačiau po šių veikų padarymo E. B. elgesys pozityvia linkme nesikeitė, t. y. ji ir toliau darė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis). Be to, nuteistoji yra daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus, įskaitant ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, taip pat grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ir kt.). Priklausomybių ligų konsultantės I. U. pateiktais duomenimis (5 t., b. l. 17) E. B. 2020 – 2021 metų laikotarpiu apsilankė vos penkiose konsultacijose, jai rekomenduota tęsti gydymą pas šeimos gydytoją pagal gyvenamąją vietą, tačiau, ar gydymas yra tęsiamas, byloje duomenų nėra. 2021 m. balandžio ir lapkričio mėnesiais ji savo reikmėms įsigijo narkotinių bei psichotropinių medžiagų – kanapių ir amfetamino, dėl ko buvo du kartus teista, kas rodo, jog priklausomybės problema tebėra aktuali.

29. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. R. E. B. charakteristikoje nurodė, kad jos šeimai socialinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2018 m. spalio 23 d. Šeimai atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti dėl vaikų nepriežiūros, socialinių ir kasdienių įgūdžių stokos. Paslaugų teikimo metu pastebėtas motinos neatsakingas elgesys vaikų priežiūros atžvilgiu. E. B. turėjo priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, dažnai keitė partnerius, gyvenamąją vietą. Nuo 2021 m. balandžio 30 d. ji su vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136). Duomenų iš minėtos savivaldybės apie E. B. vedamą gyvenimo būdą ir vaikų priežiūrą bylos medžiagoje nėra. Sodros duomenimis šiuo metu ji niekur nedirba, ankstesnis jos užimtumas buvo tik epizodinis, stabilių, pastovių darbinių santykių ji niekada neturėjo. Taigi, nei nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, pavojingumas, nei jos asmenybės charakteristika nesudaro pagrindo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui. Be to, nesant E. B. apeliacinio skundo, o prokurorui apeliaciniame skunde prašant palikti galioti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau neatidedant jos vykdymo, teisėjų kolegija negali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir vertinti, ar šiuo atveju yra galimybė nuteistajai sutrumpinti paskirtos bausmės dydį, juo labiau, kad akivaizdžių bausmės dydžio nustatymo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis) pažeidimų nenustatyta.

Dėl proceso išlaidų

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymas Nr. APD-2023-04322, APD-2023-04350, APD-2023-04320, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems E. B., A. G. ir E. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatas Rimantas Bučma teikia antrinę teisinę pagalbą E. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 471,67 Eur (6 t., b. l. 127), advokatas Kęstutis Dobilas teikia antrinę teisinę pagalbą A. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 428,33 Eur (6 t., b. l. 111), advokatas Bronius Varsackis teikia antrinę teisinę pagalbą E. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 313,33 Eur (6 t., b. l. 105).

31. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistiesiems buvo išaiškinta 2022 m. birželio 2 d. nutartyje, kuria jiems paskirti gynėjai (5 t., b. l. 117–118). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad visi trys nuteistieji privalės atlikti realias laisvės atėmimo bausmes, todėl jų galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Duomenų, kad nuteistieji turėtų vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, santaupų, bylos medžiagoje nėra. Be to, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, gynėjai pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistųjų gynimo iš E. B., E. B. ir A. G. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų E. B. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Oskaro Martynaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. B., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams su konkrečiomis pareigomis (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 4, 5, 8 punktai).

Kitą 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų E. B., A. G. ir E. B. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.