- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-1821-635/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00603-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š., A. B., K. B.
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., A. B., K. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos G. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo. Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir suinteresuoti asmenys yra G. B. vaikai. Jų tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini)., o mama G. B. dešimt metų iki mirties gyveno su pareiškėja ir jai mirus likusį palikimą – įvairius daiktus, priėmė pareiškėja ir valdo juos kaip savo. Tik vėliau po mamos mirties sužinojo, kad mamai priklausė ir žemės sklypas, kuriuo ji iš karto po to, kai sužinojo ėmė rūpintis kaip savo, leido naudotis kitiems asmenims.
Suinteresuotas asmuo E. Š. patvirtino, kad jos sesuo, pareiškėja Z. B. po mamos G. B. mirties likusį palikimą priėmė ir valdo.
Suinteresuoti asmenys A. B. ir K. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti. Gauti atsiliepimai, kuriuose suinteresuoti asmenys nurodo, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui. A. B. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra G. B., (duomenys neskelbtini) mirusios, vaikai. Po G. B. mirties liko jos vardu registruotos žemės sklypų dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki mirties G. B. gyveno kartu su pareiškėja. Tą patvirtina ir suinteresuoti asmenys. Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo G. B. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl Z. B. teisės paveldėti G. B. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pareiškėja palikimą faktiškai priėmė, jį valdė 3 mėnesių laikotarpyje, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.