- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- 1-659-158/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-02404-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- R. B., L. T., G. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nukentėjusiesiems R. B., L. T., G. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas (2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 183 str. 1 d. šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai atidirbti po 10 valandų – viso 60 valandų, teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.
Jis, 2014 m. gruodžio 25 d., apie 02 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio, bendrabučio tipo gyvenamojo namo 5-ame aukšte, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jėga veržėsi į 503 butą ir G. B. jo neįleidžiant į šį butą, jis kumščiu vieną kartą sudavė pastarajam į kairę veido pusę, pataikydamas ir į akinius, kurių vertė 600 Lt, ir juos sulaužė bei G. B. sukėlė fizinį skausmą. Po to jis, G. B. ir jam į pagalbą atskubėjusio L. T. išstumtas į bendro naudojimo koridorių, šaukdamas, iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, kuriuo dūrė vieną kartą L. T. į kairįjį šoną ir padarė jam krūtinės ląstos kairiajame paviršiuje durtinę – pjautinę žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei suplėšė megztinį, kurio vertė 30 Eur ir vieną kartą peiliu dūrė priėjusiam R. B. į dešinįjį žastą, padarytas jam dešinio žasto apatinio trečdalio priekinio paviršiaus durtinę – pjautinę žaizdą su dvigalvio žasto raumens pažeidimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir R. B. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo R. B..
Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo pasvaigęs nuo alkoholio , buvo pas draugę , o jai išėjus ir negrįžus, išėjo į koridorių jos ieškoti .Koridoriuje rūkė vyriškiai, manė, kad ji pas juos, todėl norėjo patekti į butą. Trys vyrai puolė ant jo, išstūmė iš buto. Peilį jis naudojo , nes bijojo būti sužalotas pats, dabar gailisi.
Ieškinius dėl neturtinių žalų pripažįsta, stengsis juos atlyginti, nes darbą jau susirado ir pradėjo dirbti , tačiau turtinė žala dėl akinių vertės turi būti pagrįsta rašytiniais įrodymais. Mano, kad tiek daug akiniai negali kainuoti. Taip pat parodė, kad žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino.
Iš nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-12-25 namuose buvo visa jo šeima – žmona A. B., dukra L. B., sūnus G. B. bei draugas L. T., šventė Šv. Kalėdas. Apie 02.30 val. į duris paskambino iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu R., kuris paklausė, ar pas juos nėra jo draugės M. ir jo sūnus G. B. atsakė, kad nėra. Tačiau R. pradėjo veržtis į butą. Sūnus jam neleido įeiti į butą. L. T. taip pat nuėjus prie durų, pamatė, kad sūnus ir L. T. grumiasi su R., kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Išstūmus R. į bendrojo naudojimo koridorių, jis ir ten nenusiramino, puolė ant jų ir kažkuriuo metu išsitraukė peilį, nes jo sūnus sušuko „peilis“. Tada R. pirmas smūgis peiliu kliuvo L. T., kiek smūgių pastarajam buvo suduota, nežino. Po to R. dūrė jam į dešinįjį žastą. Jis nematė, kaip atrodė peilis, kuriuo jam R. įdūrė. Po to jo žmona su dukra, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai R. išsivežė. (b. l. 6-7, 9-10).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis R. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino, kad jam buvo padaryta 100,00 Eur turtinė žala, kadangi buvo sugadinti rūbai, bei 1000,00 Eur neturtinė žala. Jam buvo sugadintos šventės, po įvykio mėnesį laiko negalėjo dirbti, reikėjo lankytis pas gydytojus, negalėjo įsidarbinti, kur planavo ir prarado darbą, pats negalėjo net apsirengti, buvo slaugomas, pas gydytojus vykdavo su taksi.
Iš nukentėjusiojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis buvo namuose su šeima – mama A. B., sesuo L. B., tėvas R. B., bei tėvų draugas L. T., šventė Šv. Kalėdas. Apie 02.30 val. į duris paskambino iš matymo pažįstamas vaikinas, atidarius duris vaikinas paklausė, kur yra jo draugė M.. Jis jam atsakė, kad jos čia nėra. Tačiau vaikinas nepatikėjo ir jėga pradėjo veržtis į butą ir kumščiu sudavė jam į kairiąją veido pusę, kartu pataikydamas ir į akinius, kurie nuo smūgio lūžo perpus. Nuo suduoto smūgio, jis jautė fizinį skausmą. Netrukus jam į pagalbą atėjo L. ir tėvas. Jis su L. vaikiną išstūmė į koridorių. Tada jis pas vaikiną pamatė peilį, bandė įspėti su juo buvusiuosius, tačiau viskas įvyko taip greitai ir L. T. nespėjus atsitraukti, vaikinas jam smogė peiliu ir taip pat įdūrė peiliu jo tėvui į ranką. Jo mama iškvietė policiją. Jis matė, kad peilis, kuriuo vaikinas dūrė, buvo sidabrinės spalvos (plieno spalvos), sulankstomas, išlenktas jis buvo maždaug delno dydžio. Kur po to dingo tas peilis, nežino. Įvykio metu vaikinas sulaužė jam akinius, kurių vertė 600,00 Lt ( b.l. 24-25, 27-28).
Teismo posėdyje nukentėjusysis G. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino, kad buvo padaryta 137,77 Eur turtinė žala dėl sulaužytų akinių, tačiau pateikti čekio negali, nes buvo pirkti prieš du metus, bei 200,00 Eur neturtinė žala, kadangi patyrė nepatogumus darbe dirbant su sulaužytais akiniais. Naujus akinius įsigijo tik po keturių mėnesių.
Iš nukentėjusiojo L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2014-12-24 atvyko pas draugus R. B. ir A. B., gyvenančius (duomenys neskelbtini) švęsti Šv. Kalėdų. 2014-12-25, apie 02.30 val. į R. B. buto duris kažkas paskambino ir jas atidarė R. sūnus G. B.. Jis girdėjo, kaip prie durų kilo triukšmas, atėjęs vaikinas ieškojo draugės. Po to ir jis nuėjo prie buto laukinių durų. Jis matė, kaip vaikinas jėga veržiasi į butą, o G. B. jam neleido to padaryti, stūmė jį į koridorių. Jis taip pat matė, kad G. B. buvo be akinių, nors duris buvo nuėjęs atidaryti su jais. Vaikinas, kuris veržėsi į butą, atrodė agresyviai nusiteikęs, todėl jis padėjo G. B. išstumti vaikiną į bendro naudojimo koridorių. Netrukus prie jų prisijungė ir R. B. ir jie, išstūmę vaikiną, prirėmė jį prie sienos. Tada G. B. sušuko „atsargiai, pas jį peilis“. Netrukus pajuto dūrį į kairįjį šonkaulį ir jis atsitraukė. Po to prie jo priėjo R. B. ir, kaip jis suprato, jam vaikinas taip pat dūrė peiliu, nes pastarasis irgi kraujavo. A. B. iškvietė policijos pareigūnus. Jis pas vaikiną peilio nematė, kur jis galėjo jį padėti iki atvykstant policijos pareigūnams, nežino. Taip pat jis matė, kaip vaikinas įėjo pas kažką į butą. Nuo dūrio peiliu buvo padaryta skylė jo megztinyje. Dėl megztinio sugadinimo jam padaryta 30,00 Eur žala (b. l. 15-16, 18-19).
Teismo posėdyje nukentėjusysis L. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino, kad buvo padaryta 100,00 Eur turtinė žala bei 500,00 Eur neturtinė žala.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. B. parodymų matyti, kad gyvena bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2014-12-25 namuose su šeima bei šeimos draugu L. T. šventė Šv. Kalėdas. Apie 02.30 val. į duris paskambino iš matymo pažįstamas vaikinas R., duris atidarė sūnus G.. Ji girdėjo, kaip vaikinas paklausė, ar pas juos bute nėra jo draugės M.. G. atsakė, jog nėra, tačiau vaikinas nepatikėjo ir pradėjo veržtis į butą. Jos vyras kartu su L. nuėjo padėti sūnui. Jie išstūmė vaikiną į bendro naudojimo koridorių. Ji stovėjo atokiau ir į konfliktą nesikišo. Ji matė, jog vyksta susistumdymas. Netrukus išgirdo, kaip kažkas sušuko, jog yra sužeistas. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Kaip vaikinas sudavė smūgius jos sūnui ir vyrui, nematė. Ji taip pat nematė ir peilio (b. l. 33-34).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. P. parodymų matyti, kad naktį iš 2014-12-24 į 2015-12-25, tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su R. B. grįžo pas ją į namus, bendrabučio tipo daugiabutį gyvenamąjį namą, į butą Nr. 501. Po kelių minučių ji išėjo iš buto ir nuėjo į koridorių parūkyti. Ji, eidama koridoriumi prie lango matė stovintį R. (kaimyną iš 503 buto), jo sūnų ir draugą, su kuriais ji pasisveikino ir nuėjo toliau. Netrukus koridoriuje išgirdo triukšmą (bildesį), netoli laiptų pamatė, jog koridoriuje, prie kaimyno R. durų stumdosi vyrai, kaip jie stumdėsi ir kokius veiksmus jie atliko vienas kito atžvilgiu, ji neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai ir ji buvo išsigandusi, nes pamatė, kad su tais vyriškiais stumdosi jos draugas R. B.. Tada ji, pribėgusi prie vyriškių, puolė juos skirti, atsistojo tarp R. B. ir kitų trijų vyriškių. Vėliau ji su R. B. nuėjo į savo butą. Kad įvykio metu kam nors būtų bėgęs kraujas, ar kas nors būtų buvęs sužalotas, ji neįsidėmėjo, nes buvo labai susijaudinus. Ji prisimena, kad įvykio metu ant žemės kažkas mėtėsi, tačiau kas tai buvo, negali pasakyti. Ji pas R. B. peilio nematė (b. l. 36-37).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. B. parodymų matyti, kad 2014-12-25 ji kartu su šeima - tėčiu R. B., mama A. B. ir broliu G. B. bei šeimos draugu L. T. buvo (duomenys neskelbtini). Apie 02.30 val. į jų butą atėjo vaikinas, kuris gyvena 501 arba 502 bute (nustatyta, kad R. B.). Jam duris atidarė brolis G., vaikinas ieškojo kažkokio asmens ir brolis jam atsakė, kas pas juos nieko nėra. Po to kaimynas pradėjo šaukti, o G. vis jo prašė išeiti. Tada prie buto durų nuėjo jos tėvas ir L. T.. Tada kaimynas trenkė jos broliui G. į veidą. Ji tuo metu stovėjo prie durų ir matė, kaip kaimynas trenkė broliui. Nuo smūgio broliui nuo veido nukrito akiniai. Po to brolis pradėjo šaukti, norėdamas perspėti, kad kaimynas rankoje turi peilį. Ji matė, kaip kaimynas su peiliu šoko ant L. ir jos tėvo. Jis peiliu perpjovė tėvui dešinės rankos viršutinį raumenį ir L. T. šonkaulius. Peilis, kuriuo vaikinas dūrė, buvo atlenkiamas arba toks kurio geležtė atšoka nuo smūgio, sidabrinės spalvos, didele rankena (b. l. 40-41).
Žemesnės instancijos teismas
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo N. L. parodymų matyti, kad jis yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis. 2014-12-25, 02.57 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), asmuo peiliu sužalojo kitą asmenį. Atvykus į iškvietimo vietą, jį pasitiko L. B. ir paaiškino, kad kaimynas peiliu sužalojo jos tėvą. Ji taip pat nurodė, kuriame bute yra vaikinas, kuris sužalojo jos tėvą. Nuėjus į nurodytą butą, sulaikė asmenį, t. y. R. B., kurį jis išsivedęs į koridorių, apieškojo. Pastarasis su savimi draudžiamų daiktų neturėjo, peilio pas jį nebuvo. Šį asmenį jis nusivedė į policijos automobilį ir išsivežė į policijos komisariatą. Jis nematė, kad R. B. būtų sužalotas, vežant jį, pastarasis nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų. Taip pat jis apžiūrėjo įvykio vietą, prie nukentėjusiųjų buto ir ant sienų bei grindų matė kraujo dėmes. Jis apieškojo ir visą koridorių, tačiau peilio nerado (b. l. 43-45).
Iš 2014-12-30 protokolų-pareiškimų matyti, kad R. B. ir G. B. pranešė apie jiems padarytą sveikatos sutrikdymą (b.l. 1, 2).
Iš 2015-01-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 3/15(03) matyti, kad R. B. buvo padaryta dešinio žasto apatinio trečdalio priekinio paviršiaus durtinė – pjautinė žaizda su dvigalvio žasto raumens pažeidimu. Sužalojimas įgautas paveikus žastą aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. R. B. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 48).
Iš 2015-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 70/15(03) matyti, kad apžiūros metu L. T. krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje stebėtas randas galėjo atsirasti buvusios durtinės-pjautinės žaizdos vietoje. Durtinę pjautinę žaizdą L. T. galėjo patirti paveikus jo krūtinės ląstą aštriu duriančiai-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu. L. T. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( b. l. 50).
2015-01-09 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo iniciatyva pateikė juodos spalvos akinius, kuriuos buvo užsidėjęs įvykio metu. Apžiūros protokole nurodyta, kad akiniai per vidurį yra sulaužyti ir suklijuoti (b. l. 59, 60-61, 62, 63).
Asmens blaivumo testo pažymoje Nr. 7426 užfiksuota, kad 2014-12-25, 04.00 val., R. B. nustatytas 1,60 prom. girtumas (b.l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą bei pačio kaltinamojo R. B. prisipažinimą, konstatuotina, kad jo kaltė dėl viešoje vietoje įžūliu elgesiu nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimo ir visuomenės rimties sutrikdymo bei dėl chuliganiškų paskatų panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiųjų R. B., L. T. ir G. B. atžvilgiu, t.y. jėga veržėsi į 503 butą, (duomenys neskelbtini) daugiabučio, bendrabučio tipo gyvenamojo namo 5-ame aukšte, kumščiu vieną kartą sudavus G. B. į kairę veido pusę ir tokiu būdu sukėlus fizinį skausmą, dūrus vieną kartą L. T. į kairįjį šoną ir padarius jam krūtinės ląstos kairiajame paviršiuje durtinę – pjautinę žaizdą ir tokiu būdu padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, vieną kartą peiliu dūrus priėjusiam R. B. į dešinįjį žastą, padarius jam dešinio žasto apatinio trečdalio priekinio paviršiaus durtinę – pjautinę žaizdą su dvigalvio žasto raumens pažeidimu ir tokiu būdu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta.
Nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo viešoje vietoje, jo sukeltas konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) daugiabučio, bendrabučio tipo gyvenamojo namo 5-ame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kai aplink galėjo būti pašalinių asmenų, todėl akivaizdu, kad kiti žmonės galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-652/2007). Nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam G. B. kumščiu sudavė į kairę veido pusę, nukentėjusiajam L. T. peiliu dūrė į kairįjį šoną, o R. B. peiliu dūrė į dešinįjį žastą, t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiųjų kūno neliečiamumas. G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. 2015-01-12 specialisto išvada Nr. G 70/15(03) patvirtina, kad L. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2015-01-02 specialisto išvada Nr. G 3/15(03) patvirtina, kad R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais.
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas tyčia padaromas dėl chuliganiškų paskatų, todėl nusikalstamos veikos padarymo motyvai yra viena iš svarbių šios nusikalstamos veikos aplinkybių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-286/2011, 2K-291/2013, 2K-506/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. B. neįleidžiant jo į 503 butą, jis kumščiu sudavė vieną kartą jam į kairę veido pusę. G. B. ir L. T. išstūmus jį bendrojo naudojimo koridorių, jis peiliu dūrė L. T. ir R. B.. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog R. B. prieš G. B., L. T. ir R. B. neadekvačiais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl menkavertės priežasties, t.y. jo paskatos buvo chuliganiškos.
Tokie kaltinamojo R. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.
Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią r sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis R. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Anksčiau neteistas, tačiau administracine tvarka baustas. Prisipažino, gailisi, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žala atlyginta, tačiau nukentėjusiesiems žala neatlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už įvykdytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį skiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant. Bausmės dydžius apsprendžia aukščiau aptartos aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, jog R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. pareiškė 16,67 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b.l 53-54). Kaltinamasis R. B. savo iniciatyva atlygino visą civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusysis R. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 100,00 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 13), nukentėjusysis L. T. prašo iš kaltinamojo priteisti 100,00 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 22), nukentėjusysis G. B. prašo iš kaltinamojo priteisti 173,77 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 31).
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis R. B. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl R. B. kaltės patyręs nukentėjusysis po įvykio mėnesį laiko negalėjo dirbti, prarado darbą, buvo slaugomas, negalėjo apsirengti. Nukentėjusysis G. B. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog patyrė nepatogumų darbe dirbant su sulaužytais akiniais. Nukentėjusysis L. T. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog buvo sugadintos šventės, patyrė nepatogumus vaikštant pas tyrėjus.
Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jie patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, pažeminimą.
Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21/2014 nurodė, jog atliekant šią funkciją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiesiems nebuvo atliekamos operacijos ar kitos sudėtingos medicininės procedūros. R. B. sveikata buvo surikdyta nesunkiai, L. T. sveikata buvo surikdyta nežymiai, G. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam R. B. 1000,00 Eur, nukentėjusiajam L. T. 500,00 Eur, nukentėjusiajam G. B. 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų R. B., L. T. ir G. B. argumentus, kuriais jie grindžia patirtą turtinę žalą sprendžia, kad prašomos priteisti sumos yra protingos, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam R. B. 100,00 Eur, nukentėjusiajam L. T. 100,00 Eur, nukentėjusiajam G. B. 173,77 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3 ir paskirti bausmę -1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo R. B. R. B. 100,00 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamojo R. B. L. T. 100,00 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš kaltinamojo R. B. G. B. 173,77 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.