Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-221-1020/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-26
Bylos Nr.: 1S-221-1020/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00666-2024-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis: A. B.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Raimundas Jurka

Kategorijos

2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)

Byla Nr. 1S-221-1020/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00666-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Greta Versockytė,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,kaltinamojo A. B. (A. B.) gynėjui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų Ramūno Mikulsko ir Raimundo Jurkos skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su R. K. (R. K.), nepateikdamas muitinės kontrolei neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis, turėdamas tikslą į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos, įgytų iš tyrimo metu nenustatyto asmens, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. bendraudamas tiesiogiai bei mobiliojo ryšio telefonu su R. K., nurodė jam nurodytoje vietoje Lenkijos Respublikoje neteisėtai paimti labai didelį kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų narkotinių medžiagų ir neteisėtai jas atgabenti į Lietuvos Respubliką. A. B. perdavė R. K. automobilį Mercedes Benz ir R. K., veikdamas pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. lapkričio 21 d. šiuo automobiliu nuvykęs į Lenkijos Respubliką ir apie 15.39 val. Lenkijos Respublikoje nurodytoje vietoje paėmęs A. B. nurodytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos, bei jas paslėpęs automobilyje Mercedes Benz, šiuo automobiliu neteisėtai jas gabeno bei nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo tą pačią dieną neteisėtai pergabenęs šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio postą, esantį Salaperaugio k., Kalvarijos sav., 2024 m. lapkričio 21 d. 16.00 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, 96-ajame kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (A5) kilometre, apie 500 m nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, R. K. vairuojamą automobilį sustabdžius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams bei 2024 m. lapkričio 21 d. 16.35 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams atlikus jame kratą, automobilio bagažinėje ir salone buvo rastas ir paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos.

2. A. B. taip pat pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. vasario 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įvairiose namo ir garažo stoginės vietose laikė narkotines medžiagas – bendrai 56,807 g kanapių (antžeminių dalių), 8,7543 g kanapių dervos bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0208 g grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose), kurias 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

3. A. B. taip pat pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro ‚,LUGER“ (9x19 mm) šovinį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, iki 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val., kol kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 19 d. 16.10 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 19 d. Vėlesne Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi šios kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. nustačius, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą kiekvieną dieną registruotis policijos įstaigoje ir 50 000 Eur užstatą.

6.1. Gynėjas, aptardamas įstatyme nustatytas kardomosios priemonės suėmimo taikymo sąlygas ir su tuo susijusią teismų praktiką, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (ar) daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Gynėjas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad A. B. su Lietuvos Respublika nesieja tvirti ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Priešingai, A. B. su Lietuvos Respublika sieja itin tvirti socialiniai ryšiai: čia gyvena jo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai, kurie lanko ugdymo įstaigas, taip pat čia gyvena abu A. B. tėvai. Aplinkybes apie A. B. turimus ryšius Lietuvos Respublikoje, jo siekį įsitvirtinti šioje šalyje bei vystyti verslą patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie tai, kad A. B. baigė (duomenys neskelbtini) mokymo centrą bei įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla, žuvininkyste ir (ar) miškininkyste. Iki sulaikymo vystė ir toliau planuoja vystyti kaimo turizmo veiklą. Be to, vykdė individualią veiklą ir dirbo sesers A. B. ūkyje, kuri Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto – pastatą (vienbutį gyvenamąjį namą) ir žemės sklypus su statiniais, kuriuose vystomas kaimo turizmo verslas. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikta informacija, jog esant laisvėje net dvi įmonės A. B. galėtų įdarbinti – UAB „J.“ transporto vadybininku ir UAB „C.“ biuro vadybininku. Aplinkybes, patvirtinančias kaltinamojo aktyvų socialinį gyvenimą ir nepriekaištingą elgesį, patvirtina ir byloje pateiktos sporto klubų „F.“ ir VšĮ „V. B.“ charakteristikos apie kaltinamąjį, kurių apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino. Gynėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jokie kiti ikiteisminiai tyrimai A. B. nėra ir niekada nebuvo pradėti, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie jo galimą nusikalstamą ar neteisėtą elgesį.

6.3. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismo teiginys, jog kaltinamasis nėra nutraukęs ryšių su Rusijos Federacija, lankėsi ten muzikos įrašymo tikslais, ten gyvena ir dirba jo prodiuseris, negali būti laikomas pagrindu tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą dar trims mėnesiams. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis Rusijos Federacijoje lankėsi dar iki pareikštų kaltinimų, kai nebuvo taikomi jokie procesiniai suvaržymai ar kardomosios priemonės. Vizitai vyko teisėtai, o jų pagrindas buvo asmeniniai tikslai ir užsiėmimai mėgstama kūrybine veikla. Šiuo metu kaltinamasis nebepalaiko jokių ryšių su Rusijos Federacija. Tačiau apygardos teismas, visiškai nevertindamas nurodytų aplinkybių dėl kaltinamojo turimų ryšių su Lietuvos Respublika ir jo nutrūkusių ryšių su Rusijos Federacija, vertino vien faktą, kad kaltinamasis yra Rusijos Federacijos pilietis. Gynėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių įžvelgiama diskriminacija dėl asmens pilietybės, nes byloje nenustatyta jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o remiamasi išimtinai tik jo pilietybe, t. y. kilme. Sprendimas, kuriuo tęsiant pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą iš esmės grindžiamas kaltinamojo pilietybe, o ne jo elgesiu ar objektyviais kriterijais, šiurkščiai pažeidžia tiek nacionalinės, tiek ir tarptautinės teisės normas.

6.4. Gynėjas nesutinka su teismo išsakyta pozicija, jog A. B. izoliavimas šiuo metu yra reikšmingas išsamiam, visapusiškam ir teisingam bylos aplinkybių ištyrimui, teigia, kad tokios išvados pažeidžia nekaltumo prezumpcijos, proceso nešališkumo ir teisės į laisvę principus. Pasak gynėjo, tokia teismo formuluotė apie kaltinamojo izoliavimo svarbą iki bylos išnagrinėjimo rodo nepagrįstą išankstinį nusistatymą dėl A. B. kaltės, t. y. šališkumo požymį. Be to, pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi taikoma kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

6.5. Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones – 50 000 Eur užstatą, kurį kaltinamojo artimieji yra sumokėję į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę banko sąskaitą; intensyvią priežiūrą (kaltinamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis), nustatant nuolatos būti namų zonoje ir leidžiant nuo jos nutolti ne daugiau kaip 30 m, išskyrus jei tai susiję su būtinumu bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, išvykimu į ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą, procesiniams veiksmams atlikti, darbu (mokymusi) ar kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus leidimą išvykti; kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Dėl pakankamai ilgą laiką taikomo suėmimo kaltinamasis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo: auginti vaikų, spręsti kasdieninių reikalų, dalyvauti socialiniame gyvenime, leisti laisvalaikio su šeima. Demokratinėje valstybėje, kurioje vadovaujamasi teisės viršenybės principu, negali būti priimami tokie sprendimai, kuriais atimama asmens laisvė remiantis vien tik formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į situacijos esmę ir faktines aplinkybes. Todėl vien formalus baudžiamojo įstatymo pritaikymas šioje situacijoje negali būti pateisinamas.

7. Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Raimundas Jurka skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

7.1. Vadovaudamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, formuojama dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ir termino pratęsimo, gynėjas teigia, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsus suėmimą ilgiau nei pusei metų, buvo pažeistas proporcingumo principas ir kiti imperatyvūs kardomosios priemonės taikymo reikalavimai, išplėtoti tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje. Vien tik inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti (pratęsti) suėmimą.

7.2. Gynėjas, aptardamas skundžiamoje nutartyje apygardos teismo išdėstytus motyvus, nurodo, kad teismo argumentai nėra pakankami konstatuoti, jog kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjo teigimu, pagal formuojamą teismų praktiką teismas visais atvejais privalo nustatyti, ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, o ne bendri ir abstraktūs. Teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. B., nevertino, jog kaltinamasis šioje byloje buvo sulaikytas tik 2025 m. vasario 19 d., nors ikiteisminis tyrimas po kitų kaltinamųjų, tarp jų ir R. K., sulaikymo buvo pradėtas 2024 m. spalio 7 d. Be to, pagal bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. K. bandė susisiekti su laisvėje buvusiu A. B., jį paveikti grasinant ir pan. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad po kitų asmenų sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad jis ketino bėgti iš Lietuvos Respublikos ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų.

7.4. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja jokie tvirti ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis A. B. kartu su savo šeima – sutuoktine, dviem nepilnamečiais vaikais ir abiem savo tėvais – V. B. ir M. B. – Lietuvos Respublikoje gyvena jau apie šešerius metus. Čia jie bendromis jėgomis, lėšomis ir kitokiu prisidėjimu vysto komercinę veiklą. Kaltinamasis Vilniaus mieste turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o jo vaikai jau keletą metų lanko ugdymo įstaigas. Jiems Lietuvos Respublika tampa nuolatine jų brandos ir vaikystės vieta, kurioje gyvena jų tėvai ir seneliai. A. B., priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, vykdo veiklą kartu su savo tėvais, todėl apygardos teismo teiginiai apie tai, kad kaltinamasis neturi pajamų, yra deklaratyvūs. Be to, vien tai, jog kaltinamasis su šeima Lietuvos Respublikoje neturi registruotino turto, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal bylos duomenis atliktas turto tyrimas nenustatė, jog kaltinamojo sesers turtas ar lėšos yra gautos iš neteisėtos veiklos. Taigi, tai nepaneigia galimybės A. B. ir jo šeimai gyventi finansiškai padedant jo seseriai.

7.5. Gynėjas pažymi, kad apygardos teismo argumentai, jog A. B. jam inkriminuotą veiką galimai padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas, neleidžia pagrįstai teigti ir nėra pakankami konstatuoti, kad būdamas laisvėje A. B. darys naujus nusikaltimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tik tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra būtina sąlyga užtikrinti teisingą baudžiamąjį procesą. Todėl, gynėjo teigimu, negali būti toleruojamos tokios situacijos, kai teismas nepateikia aiškių, ne šabloniškų motyvų dėl sprendžiamų klausimų, susijusių su asmens pagrindinių teisių suvaržymu.

7.6. Gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas realiai net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam kitas kardomąsias priemones, o tiesiog formaliai pratęsė ir taip neproporcingai ilgą laiką taikomo suėmimo terminą. Gynėjas pažymi, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju iš esmės nevertinta, kad už A. B. yra sumokėta 50 000 Eur užstato suma, t. y. didelė pinigų suma, kuri yra pakankama užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame procese bei priemonė užkertanti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus paprastai įtariamąjį ar kaltinamąjį motyvuoja kur kas stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Be to, kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri teismų sėkmingai taikoma ir analogiškose bylose. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį visiškai kontroliuoti, todėl ją taikant neabejotinai būtų užtikrinta, kad būdamas laisvėje kaltinamasis negalės bėgti (slėptis) nuo teismo ar daryti naujų nusikaltimų. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina proceso tikslams pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų Ramūno Mikulsko ir Raimundo Jurkos skundai atmetami

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. B. gynėjų skundų argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą. Teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė ir laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjai, baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo A. B. parodymuose, kuriuose jis pripažįsta kaltę dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo – narkotinių medžiagų neturint tikslo platinti laikymo savo gyvenamojoje vietoje. Apie galimą inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą galima spręsti ir iš 2024 m. lapkričio 21 d. automobilio kratos protokolo, 2024 m. gruodžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3260(24), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kitų objektų apžiūros, kratos protokolų bei kitos baudžiamosios bylos medžiagos, tarp kurių yra ir duomenys apie kaltinamojo bendravimą su kitu bendrininku apie galimai paimtas narkotines medžiagas Lenkijos Respublikoje. Vertindamas šių duomenų pakankamumą, žemesnysis teismas, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjai, teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.

11. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12. Skunduose, prašant paskirti A. B. švelnesnes kardomąsias priemones, didelis dėmesys skiriamas jo turimiems socialiniams ir ekonominiams ryšiams Lietuvos Respublikoje, t. y. kad Lietuvoje gyvena jo šeima ir jo artimieji – tėvai ir sesuo, kurie kaltinamajam padeda ir ateityje padės finansiškai, vaikai lanko ugdymo įstaigas, kaltinamasis dirba, užsiima aktyviu laisvalaikiu, kur vertinamas ir charakterizuojamas itin teigiamai. Šiuos socialinius ir ekonominius ryšius kaltinamojo gynėjai nurodo kaip pakankamus sprendžiant, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir kaltinamojo rizikos slapstytis, turi būti vertinamas ne pats ryšių faktas, o jų pobūdis, t. y., kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams gali lemti bandymus pasislėpti.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B., be kita ko, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Nagrinėjamo klausimo ir kaltinamojo pasislėpimo rizikos kontekste ypatingai svarbus ne tik gresiančios griežtos bausmės, bet ir inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – galimas narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veikiant bendrininkų grupe, t. y. veikimas ir užsienio valstybėse. Šias aplinkybes žemesnysis teismas pagrįstai vertino kartu su kaltinamojo gynėjų skunduose nurodytomis aplinkybėmis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius, šeiminius ryšius, jo asmenybę ir pan. Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo galimybes pasislėpti, ypatingą reikšmę turi tai, kad kaltinamasis A. B. ir jo žmona yra Rusijos Federacijos piliečiai. Aukštesnysis teismas visiškai nesutinka su kaltinamojo gynėjo teismo posėdyje išsakytais argumentais apie tai, jog kaltinamasis yra diskriminuojamas dėl jo pilietybės, nes šiuo atveju kaltinamojo pilietybė ir santykis su Rusijos Federacija yra itin svarbus kaip faktinė aplinkybė, vertinant realias kaltinamojo galimybes išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti būtent šioje kaimyninėje valstybėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje gyvena tik nuo 2021 m. Kaltinamajam leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas nuo (duomenys neskelbtini), o jo žmonai iki (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis proceso metu taip pat nurodė ir tai, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje asmeniniais tikslais nuolat vykdavo tiek į Maskvą, tiek į Kaliningradą. Be kita ko, net ir pats kaltinamasis 2025 m. birželio 4 d. teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrįstumo klausimą teigė, kad „jei žinočiau, kad darau nusikaltimą, aš turbūt nebūčiau grįžęs namo į Lietuvą“. Todėl šios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamąjį su Rusijos Federacija iki šiol sieja glaudūs socialiniai ryšiai, kur jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimos griežtos bausmės, galėtų išvykti, gyventi pilnavertį gyvenimą būdamas saugus, nebijodamas jo išdavimo Lietuvos Respublikai, nes kaltinamojo susigrąžinimas į Lietuvos Respubliką iš esmės būtų neįmanomas. Vertinant kaltinamojo galimybes pasislėpti taip pat aktualu ir tai, kad pagal 2025 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes A. B. sulaikymo metu bandė pasišalinti savo vairuojamu automobiliu – grįžęs į savo gyvenamąją vietą ir pamatęs joje pareigūnus apsisuko ir didesniu greičiu bandė pasišalinti, dėl ko sulaikymo metu buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir pasislėpti Rusijos Federacijoje ar bet kurioje kitoje šalyje, o tai sudarytų prielaidas kaltinamajam išvengti atsakomybės bei sutrukdytų teismui jau perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Šių teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia gynėjų nurodomi kaltinamojo Lietuvos Respublikoje turimi socialiniai ir ekonominiai ryšiai, palyginus su galimais baudžiamojo persekiojimo padariniais.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kuris kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą ir jo asmenybę, jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas, įtarimų ar kaltinimų pobūdis ir skaičius, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Nors kaltinamojo gynėjai skunduose akcentuoja apie kaltinamojo Lietuvos Respublikoje vykdomas komercines veiklas – kaimo turizmo veiklą bei jo gaunamas pajamas, tačiau pažymėtina, kad tokie duomenys tik deklaratyvaus pobūdžio. Pagal baudžiamojoje byloje pateiktus Sodros duomenis, kaltinamasis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, oficialiai niekur nedirbo, taip pat nepateikta jokių duomenų apie jo gaunamas oficialias pajamas. Byloje pateikti duomenys apie kaltinamojo sesers gaunamas (turimas) pajamas bei skiriamas išlaidas kaltinamajam ar jo šeimos nariams, tačiau tokie duomenys nepatvirtina apie paties kaltinamojo darbo santykius ar jo gaunamas pajamas. Taip pat nors kaltinamasis A. B. nuo 2022 m. balandžio 20 d. buvo užregistruotas ūkininko partneriu, tačiau jis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 4 d. mokesčių nemokėjo, o ūkio išregistravimas pradėtas nuo 2024 m. kovo 31 d. Šių aplinkybių kontekste ypatingai svarbus yra kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis bei galimas kaltinamojo vaidmuo juose. A. B. yra kaltinamas ir labai sunkių nusikaltimų padarymu – dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,589 g kanapių dervos įgijimo ir parengimo kontrabandos būdu gabenti iš užsienio į Lietuvos Respubliką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo A. B. vaidmuo galimai nebuvo antraeilis, pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, būtent kaltinamasis A. B. galimai organizavo draudžiamų medžiagų įsigijimą ir gabenimą į Lietuvos Respubliką. Be kita ko, kratų metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje tai pat buvo rastas nemažas kiekis skirtingų rūšių narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad kaltinamasis galėjo gauti pajamas ir iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors kaltinamojo gynėjai pagrįstai nurodo, jog kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog jis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, sistemingai daro pavojingus administracinius nusižengimus. Nuo 2022 metų kaltinamasis ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę ir pan. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, vertinant ir nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes bei duomenis apie galimą kaltinamojo vaidmenį disponuojant draudžiamomis medžiagomis, leidžia spręsti ne tik apie jo polinkį daryti teisės pažeidimus, bet ir apie naujų nusikaltimų riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas). Todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

16. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tokius duomenis, taip pat kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, duomenis apie galimai disponuotą narkotinių medžiagų kiekį, jo asmenybę, santykius su Rusijos Federacija ir realias galimybes išvykti į kaimyninę Rusijos Federaciją, nepaisant paskirtų kitų kardomųjų priemonių, šioje proceso stadijoje, kai byla jau perduota teismui ir pagal jos apimtį neturėtų būti ilgai nagrinėjama, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjų nurodomas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir kaltinamojo A. B. artimųjų sumokėtas 50 000 Eur užstatas, prašoma taikyti intensyvi priežiūra bei kitos švelnesnės kardomosios priemonės šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo nuo proceso rizikos.

17. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija įvertina tai, kad šiuo atveju pritaikius užstatą, kad ir pakankamai didelio dydžio, galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės netekimas. Be to, net ne paties kaltinamojo, o jo artimųjų, kuriems, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo šeimos pajamas ir išlaidas, tokio turto praradimas nebūtų toks reikšmingas, kaip jų artimajam gresianti bausmė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, užstatas nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankama kardomoji priemonė. Manyti priešingai teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju taip pat neleidžia ir kaltinamojo gynėjų skunduose akcentuojami kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo principai ir jos patikimumas. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši kardomoji priemonė yra efektyvi ir daugeliu atvejų gali padėti sumažinti asmens pasislėpimo rizikas, tačiau, priešingai nei teigia gynėjai, ji nėra nepakeičiama ir bet kokias pasislėpimo ar naujų nusikaltimų darymo rizikas apskritai eliminuojanti kardomoji priemonė. Teismų praktikoje yra pakankamai nemažai pavyzdžių, kai šios priemonės taikymas neužkerta asmens galimybės pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-366-449/2022 ir kt.). Intensyvios priežiūros, kaip ir bet kokios kitos kardomosios priemonės skyrimas priklauso nuo daugelio bylos aplinkybių, todėl nagrinėjamoje situacijoje, turint omenyje jau aptartus šios bylos aspektus, realiai kaltinamojo galimybių pasislėpti nesumažintų, atvirkščiai, sudarytų palankias galimybes pasislėpti ir išvengti teisingumo įgyvendinimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant kaltinamojo glaudiems ryšiams su Rusijos Federacija, intensyvios priežiūros taikymas iš esmės būtų pakankamai menkas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, o taip pat turint omenyje kaltinamajam inkriminuojamas aplinkybes dėl veikimo bendrininkų grupe, gynėjų nurodytos kitos švelnesnės kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje, kai byla jau perduota teismui ir gali būti pakankamai greitai išnagrinėta, nebūtų pakankamos ir negali būti taikomos.

18. Kaltinamasis A. B. laikomas suimtu nuo 2025 m. vasario 19 d., jo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Suėmimo taikymo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas, net ir ilgėjant suėmimo trukmei, vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir jos procesinę stadiją (byla perduota nagrinėti teismui; sudarytas intensyvus teisiamųjų posėdžių grafikas; pirmasis teisiamasis posėdis neįvyko dėl vieno iš kaltinamojo gynėjo nedalyvavimo teismo posėdyje ir gynėjui nesutikus teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nors jam apie posėdžio datą buvo pranešta tinkamai; byla pagal proceso dalyvių skaičių ir galimą įrodymų tyrimo apimtį neturėtų būti nagrinėjama itin ilgai) yra pateisinamas ir netruks neribotą laiką. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo A. B. gynėjų skundus nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų Ramūno Mikulsko ir Raimundo Jurkos skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėNerijus MeilutisErnestas Rimšelis