- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-167-508/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-09-3-00016-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius, Egidijus Jonas
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo M. K. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria nutarta M. K. privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V. atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. K. kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė R. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. 155 str. 1 d. bei priteisti iš jos 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi M. K. privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V. atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. reikalavimų.
Šalies argumentai
Skundu M. K. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, kad R. V., būdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriaus direktoriaus pavaduotoja, neįsitikinusi informacijos patikimumu, paskelbė melagingą viešą informaciją (žinią) apie pareiškėjo neblaivumą viešoje vietoje ir tuo jį apšmeižė bei įžeidė. Pareiškėjas nurodo, kad 2010-05-22 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išspausdintas A. M. parengtas straipsnis „Vyrui atsirūgo įtartinas kvapas“ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriaus direktoriaus pavaduotojos R. V. interviu, kuriame ji teigė, kad M. K. pažeidė gydymo režimą – naktį lankydamasis bare buvo girtas. Pareiškėjo nuomone, toks straipsnis laikraštyje atitinką sąvokos „paskleidimas“ prasmę, o straipsnio citata „Ligonis neturėtų rodytis viešumoje. Jis privalėtų būti namuose, gydytis. Be to, jis buvo girtas“ jį apšmeižė bei įžeidė, nes jam nebuvo prirašytas lovos režimas ir jokie dokumentai nepatvirtino, jog jis buvo girtas.
Privataus kaltinimo skunde pareiškėjas teigia nurodęs, kad R. V. siuntė pretenzijas dėl straipsnyje išsakytų teiginių viešo paneigimo, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Kad pareiškėjas nebuvo girtas gali patvirtinti liudytojai, o šmeižto faktą – žurnalistė A. M.. Kad pareiškėjas nebuvo neblaivus patvirtina ir LVAT 2011-06-13 nutartis A756-1140/2011.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl šio įvykio jis patyrė labai didelį stresą, emocinę depresiją, jį paniekino, pažemino, įžeidė ir pakirto pasitikėjimą savimi, iki šiol kankina nemiga, kiti nepatogumai, dėl šmeižto sumažėjo bendravimo galimybės, ypač nemalonūs komentarai buvo internete, teko raudonuoti ir aiškintis prieš gimines ir draugus. Pagal savo profesiją (klasikinis dainavimas) ir veiklos pobūdį dainuoja valstybiniuose choruose ir privačiai, privačiai moko anglų kalbos. Beje, internete iki šiol yra minėto straipsnio elektroninė versija.
Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią sieja su dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais – kadangi po šio straipsnio visuomenės akyse tapo nepatikimu alkoholiu piktnaudžiaujančiu asmeniu, teko aiškintis prieš draugus ir gimines, kuriems straipsnio informacija buvo netikėta ir ypač skaudžiai paliečianti šeimą, buvo pažeistas jo garbė ir orumas, dėl to neteko galimybės dirbti savo mėgstamą darbą (daugiau nei 10 žmonių atsisakė jo paslaugų motyvuodami straipsnio informacija). Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad privataus kaltinimo skundą apylinkės teismui pateikė pakartotinai, pašalinęs 2013-11-14 nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau skundą vėl buvo atsisakyta priimti.
Pareiškėjas įsitikinęs, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes jis nurodė visas aplinkybes, spaudinio datas ir numerį, kada buvo duotas interviu, liudininkus, taip pat ir pačią žurnalistę, konkrečius kodekso straipsnius ir t.t., todėl pareiškėjo nuomone, teisėja N. B. yra nešališka jo atžvilgiu. Teisėjos išvados padarytos neatsižvelgus į pateiktą medžiagą bei neišklausius R. V. ir kitų proceso dalyvių. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes priimtas vienašališkai.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą garbės ir orumo apibrėžimą bei tai, kad pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-507/2006).
Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta.
BPK 412 str. 2 d. numato, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.
Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties išvada, jog M. K. skundas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. V. dėl BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., privataus kaltinimo skunde pakankamai aiškiai ir konkrečiai išdėstė veikos aplinkybes – nurodė veikos padarymo laiką, vietą, būdą, įvardijo asmenį, padariusį šią veiką, nurodė liudytojus, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes, taip pat detaliai išdėstė, kodėl asmens, kurį pareiškėjas kaltina, veiksmai sudaro objektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Be to, skunde nurodyti ir esminiai duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pridėti reikalingi priedai – laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio patvirtinta kopija, nurodyta internetinė nuoroda į elektroninę straipsnio versiją, kiti rašytiniai įrodymai. M. K. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. V. atžvilgiu kreipėsi į policiją, tačiau 2011-11-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl BK 154 str. 2 d. buvo atsisakyta pradėti, nukreipiant M. K. savo teises ginti privataus kaltinimo tvarka. Kreipdamasis į Druskininkų miesto apylinkės teismą, pareiškėjas aiškiai išreiškė valią inicijuoti privataus kaltinimo procesą, tai pakartojo skunde apygardos teismui.
Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, nors šiuo atveju jis yra pakankamai tikslus bei suvokiamas. M. K. skundas yra pakankamai informatyvus, o galimam kaltininkui jis suteikia galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.). Apylinkės teismo priimtoje nutartyje nepagrįstai užbėgama įvykiams už akių iš esmės jau įvertinant M. K. pateiktus duomenis ir darant privačiam kaltintojui nepalankias išvadas, nes įrodymus įvertinti galima tik išnagrinėjus skundą teisiamajame posėdyje ir atlikus įrodymų tyrimą, o teismo sprendimas galimas tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis.
Taigi, M. K. privataus kaltinimo skundas iš esmės atitinka privataus kaltinimo skundui keliamus reikalavimus, todėl nutarties argumentai, jog skunde nenurodyti duomenys, patvirtinantys skundo aplinkybes, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjo skundas tenkinamas ir M. K. privataus kaltinimo skundas grąžinamas Druskininkų miesto apylinkės teismui nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti M. K. pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo R. V. ir skundą grąžinti nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.