Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nutarties perduoti baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00250-13 prokurorui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismas 2013-08-12 nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00250-13, kurioje P. T. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatė 2 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojo prokurorą ištirti P. T. skunde nurodytas aplinkybes dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, o taip pat papildyti ikiteisminį tyrimą advokato prašomais įrodymais, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis aktas su baudžiamąja byla perduoti teismui skubotai, jis neatitinka BPK 219 str. keliamų reikalavimų, ir nustatė dviejų terminą šiems trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokuroras skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi BPK 254 str. 3 d., kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos tik nagrinėjimo teisme stadijoje, o ši baudžiamoji byla to dar nepasiekė. Be to, apylinkės teismas kaltinamojo ir jo gynėjo skundus tyrė vienašališkai, jis buvo šališkas, kadangi šioje proceso stadijoje teismas dar negalėjo vertinti byloje surinktų įrodymų, jų pakankamumo ir patikimumo. Prokuroras, atmesdamas kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad kaltinamojo ir jo gynėjo pareikšti prašymai yra susiję su siekiu kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateiktos versijos prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai tėra trukdymas atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką. Nors prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą yra neskundžiamas, tačiau apylinkės teismas šį prašymą priėmė ir išnagrinėjo be kitos proceso šalies, be to, priėmė šališką sprendimą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvardijo konkrečių trūkumų, dėl ko, teismo manymu, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Tai yra esminis bylos grąžinimo prokurorui pagrindas, tačiau teismas lakoniškai ir abstrakčiai nurodo kaltinamojo akto trūkumus – tai, kad kaltinamasis aktas perduotas teismui skubotai, kad jis neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Be to, apylinkės teismas peržengė kompetencijos ribas, pažeisdamas BPK nuostatas, šioje bylos stadijoje vertino byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, ir prokuroro nutarimą atmesti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad prokuroras savo teiginius nutarime privalėjo labiau motyvuoti ir išplėtoti. Teismas nepaminėjo nei vieno kaltinamojo akto trūkumo konkrečiai, kas galėtų būti kliūtis bylą tinamai išnagrinėti teisme. Kaltinamojo ir jo gynėjo advokato prašomus tyrimo veiksmus atlikti galima ir bylos nagrinėjimo teisme stadijos metu. Taigi, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, todėl kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus.

Atsikirtime į prokuroro skundą kaltinamasis P. T. prašo skundą atmesti, teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kryptingai siekiama, kad būtų ignoruojami baudžiamojo proceso tikslai. Baudžiamasis procesas yra pažeidinėjamas, tai trukdo byloje surinkti objektyvius įrodymus ir nagrinėti bylą teisme. Kaltinamasis parodo, kad jis, 2013 m. birželio 8 d. apie 18:00 val., vairuodamas automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su šeima važiavo kaimo keliu nuo Plokščių piliakalnio vykusios šventės „Karo žirgas" link gyvenvietės ir buvo sustabdytas pareigūno. Jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo neviršydamas leistino greičio. Sustabdymo priežasčių pareigūnas nenurodė. Vėlesnių įvykių sekoje jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, kad jis automobilį vairavo neblaivus, dėl ko jis buvo pristatytas į Šakių rajono policijos komisariatą ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 400 Lt kyšio pasiūlymo pareigūnams. Ši byla perduota teismui jo kaltę įrodinėjant trijų pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir tų pačių pareigūnų apklausos protokolais, bylos medžiagą renkant taip, kad nebūtų galima kitais įrodymais jų patikrinti ir paneigti. 2013-07-24 susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, kad prie bylos nėra prijungtas vaizdo ir garso įrašas, kuris buvo padarytas pareigūnams išduota vaizdo įrašymo priemone. Duomenys apie vaizdo įrašymo priemonės išdavimą nurodyti Marijampolės VPK 2013-07-08 rašte Nr. 64-S-4985, kurį kaltinamasis pateikė į bylą. Apie šio įrašo egzistavimą jis buvo informuotas dar 2013-06-08, pristatytas į Šakių r. PK, nurodant, kad kyšio siūlymo faktas yra užfiksuotas įrašymo priemonėmis, be to, apie filmavimą jis buvo informuotas dar prieš tikrinant jo blaivumą. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą, todėl susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuomet jo procesinė padėtis buvo „įtariamasis“, prokurorui pateiktas prašymas išreikalauti vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo daryti pareigūnų jį sustabdžius bei pristačius į Šakių r. PK. Būtent pirmiausiai prokuroras privalo imtis visų priemonių, kad užtikrinti įtariamojo teises. Nežiūrint į tai, kad BPK aiškiai nurodo, kaip yra paimami įrodymai (daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti), šioje byloje ikiteisminį tyrimą prižiūrintis ir organizuojantis prokuroras įstatymų nustatyta tvarka neužtikrino įrodymų surinkimo, o bylą perdavė teismui. Prokuroras, atmesdamas jo prašymą dėl vaizdo ir garso įrašo išreikalavimo, nurodė, kad nėra galimybės įvykdyti prašymo dėl policijos pareigūnų įvykio metu padaryto vaizdo ir garso įrašų, kadangi registratorius neveikė. Kaip prokuroras nustatė šį faktą, neatskleidžiama, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tiksliai identifikuoti garsą ir vaizdą fiksuojančius įrenginius ir juos patikrinti BPK nustatyta tvarka. Žinoma, kad teismas gali rinkti įrodymus po to, kai byla perduota teismui, tačiau kažin, ar prokuroras turi teisę savo pareigą perkelti teismui, kai prašymai dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu. Toks prokuroro neveikimas renkant įrodymus užkirs galimybę bylą išnagrinėti teisme per protingą terminą. Jis yra kaltinamas tuo, kad siūlė pareigūnams kyšį už tai, kad jie atliktų neteisėtus veiksmus (tiksliau- neveikimą), t.y., kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį neblaivus. Jis teigia, kad automobilį vairavo blaivus ir neprašė nerašyti protokolo. Su pareigūnais konfliktas įvyko ne dėl jo, o dėl jų galimai neteisėtų veiksmų tiek stabdant, tiek galimai sukeičiant blaivumo testus ir blaivumo testo paėmimo pažeidžiant nustatytą tvarką. Byloje nėra jo blaivumo patikrinimo testo. Vienas iš pareigūnų 2013-06-08 apie 18 val. vairuotojų padarytų blaivumo testų yra atliktas 18 val. 20 min., nors jis paaiškino, o ir visi trys pareigūnai pripažino, kad sustabdytas 18 val. iš karto po sustabdymo pūtė į alkotesterį. Šis blaivumo testas pridėtas prie iškeltos administracinės bylos. Prokuroras netenkino prašymo medžiagą papildyti alkotesterio „Lion-500" Nr. 19110 atspausdintais duomenimis apie 2013-06-08 atliktus blaivumo testus. Šią nutarimo dalį prokuroras motyvavo tuo, kad prašymas nesusijęs su inkriminuojamo nusikaltimo požymiais. Nustačius, kad jis automobilį vairavo blaivus, tai turi reikšmės ir galimos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, sprendžiant kokio veikimo ar neveikimo jis galėjo prašyti - teisėto ar neteisėto. Be to, byloje yra akivaizdūs prieštaravimai tarp jo ir trijų liudytojų parodymų. Net kiekvieno iš trijų pareigūnų veiksmai jo ir pačių pareigūnų nurodomi skirtingai. Prokuroras nesiėmė jokių veiksmų, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti ikiteisminio tyrimo metu, t.y. nesiekė ikiteisminio tyrimo kertinių tikslų - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, surašė kaltinamąjį aktą surinkęs ir remdamasis vienpusiais įrodymais, ir jau šioje bylos stadijoje akivaizdu, kad teismas negalės greitai ir objektyviai pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėti bylą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

Skundžiama Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nutartis naikinama.

Tiriamu atveju sprendžiamas kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00250-13 atitikimas BPK 219 str. keliamiems kaltinamajam aktui reikalavimams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai. Jame išdėstytos visos įstatyme numatytos esminės aplinkybės, nurodyti kaltinamojo duomenys, tinkamai aprašyta nusikalstama veika, pateikti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas P. T.. Kaltinamajame akte pateiktas juridinis nusikalstamos veikos įvertinimas, taigi, pateikti visi reikalingi bylai nagrinėti teisme pagrindiniai duomenys. Apylinkės teismo nutarties motyvas, kad kaltinamasis aktas perduotas teismui skubotai, yra niekuo nepagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatyme nereglamentuojama, kokiu trumpiausiu nuo surašymo terminu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gali būti perduota teismui. Taigi, ta aplinkybė, kad kaltinamasis aktas surašytas ir perduotas su byla teismui tą pačią dieną, nėra joks baudžiamojo proceso normų pažeidimas.

Sutinkamai su apylinkės teismo nuomone, prieš perduodamas kaltinamąjį aktą teismui, prokuroras privalo surinkti visus įmanomus objektyviuosius duomenis, kad nekiltų abejonių bylos vienpusiškumu, duomenų leistinumu ir pakankamumu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ši teisė spręsti – perduoti bylą teismui ar ne – yra išimtinė prokuroro kompetencija, ir tai reiškia, kad prokuroras tiriamu atveju perduodamas kaltinamąjį aktą ir bylą nagrinėti teismui, savo veiksmais konstatuoja, kad bylos parengimas teisminiam nagrinėjimui yra baigtas. Teismas viršijo savo kompetenciją tuo, kad ne pagal prokuroro pareiškimą byla grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, o tenkinant kitos procesinės šalies reikalavimus. Be to, ne kaltinamajam ar jo gynėjui advokatui įstatymų leidėjas suteikia teisę spręsti apie įrodymų pakankamumą baudžiamojoje byloje. Ši kompetencija taip pat priskirta prokurorui – ikiteisminio tyrimo metu tik jis gali nuspręsti, pakankamai ar nepakankamai baudžiamojoje byloje surinkta duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti kaltinamojo kaltę. Be to, ši kompetencija teisminio nagrinėjimo metu įstatymo yra suteikta teismui – galutinei baudžiamojo proceso grandžiai, kur būtent ir yra atliekamas įrodymų tyrimas ir vertinimas, tikrinamas jų leistinumas ir pakankamumas, nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu. Kaip žinia, BPK 287 str. suteikia teismui teisę atlikti tam tikrus įstatyme numatytus tyrimo veiksmus, prijungti prie bylos proceso dalyvių prašomus dokumentus ar išreikalauti papildomus įrodymus. Tuo užtikrinamas baudžiamajame procese rungimosi principas. Todėl tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjo prašymai išreikalauti papildomus įrodymus byloje (garso ir vaizdo įrašus), galės būti pateikti teisme.

Nesutiktina su prokuroro nuomone, kad kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje gali būti grąžinamas prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui tik nagrinėjimo teisme metu, kadangi BPK 232 str. 1 d. 3 p. suteikia teisę teismui perduoti bylą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Vadinasi, teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir kaltinamuoju aktu, dar pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu gali nuspręsti perduoti bylą prokurorui. Tai padaryti teismas gali ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal BPK 254 str. 3 d. Tačiau šiuo atveju tam nebuvo jokio pagrindo dėl aukščiau išdėstytų motyvų, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-113-443/2013 (proceso Nr. 91-1-00250-13) perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį, naikinama, byla su kaltinamuoju aktu perduodama apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2013-08-12 nutartį panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.