Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.8.9; 2.6.8.1; 2.6.8.11.1; 2.6.20.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2025 m. spalio 10 d.

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Pauliui Galubickui, advokato padėjėjai Viktorijai Prakapaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalminta“ ieškinį atsakovei R. M. S. skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2600 skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. kovo 7 d. sudarė sutartį dėl prekybos vykdymo turgavietėje Nr. 46, kuria ieškovė suteikė atsakovei teisę verstis prekyba ieškovės valdomoje turgavietės teritorijoje nurodytoje vietoje: prekybos paviljone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovei priklauso nuosavybės teise, prekybai suteikiant 20 kv. m. ploto, o atsakovė įsipareigojo už tai mokėti ieškovei nustatytą prekybos mokestį bei vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus.

Pagal sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį ieškovei mokėti 165,28 Eur prekybos mokestį ir PVM 34,72 Eur, bendra prekybos mokesčio suma (mokestis ir PVM) 200 Eur. Prekybos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 5 dienos (sutarties 4.2 p.). Ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras. Nepaisant ieškovės reikalavimų, atsakovė sutartinių pareigų neįvykdė ir 2600 Eur skolos neapmokėjo, remdamasi nepagrįstais ir deklaratyviais atsikirtimais. Dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, siekdama apginti savo teisėtus interesus ir išieškoti susidariusią skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepime atsakovė nurodė, kad apie prekybos paviljono paveldėjimą atsakovė iš karto pranešė ir ieškovei, kuri nurodė, kad atsakovė, kaip nauja savininkė, turinti pasirašyti ieškovės nustatytos formos sutartį. Kartu atsakovei buvo paaiškinta, kad sutartis reikalinga tik formaliai, kadangi prekybos paviljonui esant išnuomotam ir pačiai atsakovei jokios prekybinės veiklos nevykdant, prekybos mokestį bei komunalinius mokesčius ieškovei mokės prekybos paviljono nuomininkas - prekybininkas. Tokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovės 2022-03-07 buvo sudaryta sutartis, tačiau tiek prekybos mokestį, tiek komunalinius mokesčius, tenkančius prekybos paviljonui, ieškovei tiesiogiai mokėdavo tuometinė ilgametė nuomininkė ir prekybininkė L. M., kuri prekybos paviljoną buvo išsinuomojusi dar iki atsakovės tapimo jo savininke. 2023-10-31 prekybos paviljono nuomininkė L. M., apeliuodama į per didelius mokesčius ir sustojusią prekybą, nutarė nutraukti nuomos sutartį. Nuo 2023-10-31 iki šiol prekybos paviljonas stovi niekieno nenaudojamas ir jokia prekybos veikla jame nevykdoma, tačiau nepaisydama to, ieškovė kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, rašo ir siunčia atsakovei 200 Eur dydžio PVM sąskaitas-faktūras, paskirtyje nurodydama arba „nuoma“, arba „prekybos turgavietėje mokestis“. Atsakovė per atstovą 2024-03-05 raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kodėl tokį ieškovės elgesį laiko nesąžiningu ir neteisėtu, rašte taip pat buvo atkreiptas ieškovės dėmesys į tai, kad, pirma, sutartis sudaryta „dėl prekybos vykdymo turgavietėje“, o ne dėl kokio nors objekto nuomos, dėl ko nesuprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ieškovė rašanti PVM sąskaitas-faktūras už nuomą; antra, sutartimi buvo susitarta tik dėl prekybos mokesčio mokėjimo, tačiau ir šis mokestis sutarties sąlygų prasme mokėtinas tik tokio asmens – prekiautojo, kuris turi teisę verstis prekyba turgavietėje ir faktiškai ja verčiasi. Tuo tarpu atsakovė tokios veiklos niekuomet nevykdė ir iki šiol nevykdo, be to, nėra įregistravusi ir kokios nors individualios veiklos tokio pobūdžio veiklai vykdyti, dėl ko neegzistuoja pagrindas ir prekybos mokesčio skaičiavimui ir/ar mokėjimui; trečia, vidutinė (duomenys neskelbtini) turgaus prekybos paviljono rinkos vertė ir kaina yra apie 2000 Eur, kas yra mažiau nei sutartyje nurodytas prekybos mokestis, apskaičiuotas už vienerius veiklos vykdymo metus (200 Eur x 12 mėn. = 2400 Eur). Vykdant veiklą ir jai esant sėkmingai, galbūt dar teoriškai yra įmanoma kokia nors ekonominė logika, tačiau kai tokio paties dydžio nuomos mokestis yra skaičiuojamas atsakovei vien tik dėl to, jog ji yra tapusi neveikiančio prekybos paviljono savininke, jokios ekonominės logikos įžvelgti tikrai neįmanoma; ketvirta, atsakovė nuo 2023-10-31 nepertraukiamai deda visas nuo jos priklausančias pastangas jai priklausantį prekybos paviljoną parduoti arba išnuomoti. 2024-03-05 rašte ieškovės taip pat buvo paprašyta nerašyti ir nesiųsti atsakovei jokių PVM sąskaitų-faktūrų „už nuomą“ ir/ar prekybos mokestį tol, kol jokia prekyba atsakovei priklausančiame prekybos paviljone nebus pradėta vykdyti (naujo prekybos paviljono nuomininko, naujo savininko ar kito asmens), bei laikyti šį raštą atsakovės pranešimu apie atsisakymą pratęsti sutartį dar vieneriems metams.

Ieškovė, gavusi atsakovės atstovo 2024-03-05 raštą, pasiūlė atsakovei išpirkti jos prekybos paviljoną už 2000 Eur, t. y. sumą, atitinkančią 10 mėn. ieškovės skaičiuojamą prekybos mokestį. Atsakydama į tokį ieškovės pasiūlymą, atsakovė per atstovą 2024-04-11 raštu informavo ieškovę, kad atsakovė nesutinka parduoti ieškovei prekybos paviljono už tokią kainą. Įvertindama 2023 metų pabaigoje atliktą prekybos paviljono kapitalinį remontą, kainavusį apie 2500 Eur bei iš esmės pagerinusį šio daikto kokybę, atsakovė išreiškė sutikimą parduoti ieškovei prekybos paviljoną už ne mažesnę nei 4500 Eur kainą, kurios sumokėjimas, esant reikalui, galėtų būti išdėstytas laike. Netrukus po to su atsakove telefonu susisiekusi ieškovės vadybininkė R. J. pareiškė, kad atsakovės siūloma prekybos paviljono pardavimo kaina ieškovei esanti per didelė. Po to ieškovės ir atsakovės tarpusavio kontaktai iš esmės nutrūko, tačiau ieškovė, žinodama, kad prekybos paviljone jokia prekyba nevykdoma, bei neatsižvelgdama nei į atsakovės pastabas apie neteisėtai ir nesąžiningai iš jos reikalaujamą mokėti prekybos mokestį, nei apie jos 2024-03-05 rašte išreikštą valią nebepratęsti sutarties naujam vienerių metų laikotarpiui, ir toliau kiekvieną kalendorinį mėnesį rašė bei siuntė atsakovei 200 Eur dydžio PVM sąskaitas-faktūras, kurių sukaupusi iki 2600 Eur sumos, nusprendė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Ieškovės reikalavimas dėl 2600 Eur skolos priteisimo turėtų būti atmestas net 2 skirtingais pagrindais: pirma, pagal sutarties sąlygas pareigą mokėti prekybos mokestį turi tik prekiautojas, t. y. asmuo, kuris turi teisę verstis prekyba turgavietėje ir faktiškai ja verčiasi, tuo tarpu atsakovė tokios veiklos niekuomet nevykdė, nevykdo jos ir šiuo metu ir net neturi teisės to daryti; antra, sutartis nuo 2024 metų kovo mėn. yra pasibaigusi (nebepratęsta naujam laikotarpiui), dėl ko nevykdytina nei iš ieškovės, nei iš atsakovės pusės. Ieškovė, ignoruodama tokią atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai valią, elgiasi nesąžiningai, todėl turi prisiimti tokio savo veikimo neigiamas pasekmes.

4. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama prekybos paviljono savininke ir sutarties šalis, nepaisant faktiško prekybos nevykdymo ar kitų subjektyvių aplinkybių, yra įpareigota vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutartinių santykių tęstinumas, šalims jų tinkamai nenutraukus, suponuoja pareigą vykdyti sutartyje numatytas prievoles visa apimtimi. Atsakovės argumentai dėl paveldėjimo fakto, prekybos nevykdymo ar subjektyvaus mokesčio naštos vertinimo yra teisiškai nereikšmingi ir negali būti pagrindu atsisakyti vykdyti sutartį ar išvengti atsakomybės. Atsakovės pasirinkimas disponuoti jai priklausančiu paviljonu savo nuožiūra negali lemti ieškovės teisių pažeidimo ir sutarties sąlygų nevykdymo. Sutarties galiojimas pasibaigė 2025-03-07. Pagal sutarties 6.1 p. sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus nuo jos pasirašymo. Visos prievolės pagal sutartį, kurios buvo neįvykdytos iki sutarties pabaigos, lieka galioti ta apimtimi, kokia jos buvo neįvykdytos. Praėjus vienerių metų laikotarpiui, sutartis laikoma pratęsta sekantiems vieneriems metams, jeigu šalys, likus 2 savaitėms iki sutarties pabaigos, nepareiškia viena kitai jokių pretenzijų, nepateikia jokių pasiūlymų dėl sutarties pakeitimo ar nesiima kitokių veiksmų, kuriuose yra išreikšta aiški valia nepratęsti sutarties sekantiems vieneriems metams. Sutartis laikoma pratęsta sekantiems vieneriems metams neribotą skaičių kartų. Taigi, atsakovė galėjo pranešti ieškovei apie sutarties pabaigą ne vėliau kaip 2024-02-21, tačiau atsakovė per nustatytą terminą jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, nepateikė pasiūlymų dėl sutarties pakeitimo ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kuriais būtų aiškiai išreiškusi valią sutarties nepratęsti. Todėl, vadovaujantis sutarties 6.1 p. nuostatomis, sutartis laikytina automatiškai pratęsta sekantiems vieneriems metams, ir iš jos kylantys šalių įsipareigojimai išliko galioti visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginiai, kad sutartis buvo pasibaigusi 2024 metų kovo mėnesį, yra nepagrįsti ir prieštarauja aiškioms sutarties sąlygoms bei faktinėms bylos aplinkybėms. Pagal sutarties 6.7 p. kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį, nepasibaigus jos galiojimo laikui, kitą šalį apie tai raštu įspėjusi prieš du mėnesius. Atsakovė sutarties 6.7 p. numatyta teise nutraukti sutartį nepasinaudojo, todėl sutartis liko galioti dar vienerius metus (iki 2025-03-07). Kadangi atsakovė per sutartyje nustatytą terminą nepateikė ieškovei pranešimo apie ketinimą nepratęsti sutarties ir neįgyvendino teisės nutraukti sutartį pagal sutarties 6.7 punkto sąlygas, sutartis laikytina automatiškai pratęsta iki 2025-03-07. Atsakovė, žinodama apie galiojančią sutartį ir pareigą mokėti prekybos mokestį, metus laiko nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar jos nutraukimo, tuo pačiu sistemingai ignoruodama ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir vengdama vykdyti sutartyje nustatytas mokėjimo prievoles. Atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškove pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2024-02-01 iki 2025-02-03, nes šios sąskaitos buvo pateiktos galiojant šalių sutartiniams santykiams.

5. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė naudojamame sutarties (su automatinio pratęsimo sąlyga) šablone savo kontrahentams yra nustačiusi 14 dienų terminą, nesusietą su jokiu sutarties pažeidimu, pranešti apie valią nebetęsti sutartinių santykių, leidžia spręsti, jog toks terminas ieškovei yra visiškai pakankamas tam, kad ji galėtų pilnai pasirengti tokios sutarties nutraukimui ir išvengti bet kokių galimų nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių atsiradimo. Šiuo atveju atsakovė, 2024-03-05 pranešdama ieškovei apie savo valią nebetęsti sutarties, formaliai praleido 14 dienų terminą, skaičiuojant iki 2024-03-07 datos, tačiau esminę reikšmę, kilus ginčui, turi ne formalus termino pažeidimas, o tai, ar toks pažeidimas realiai lėmė kitos sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, o taip pat, ar ji dėl tokio pažeidimo patyrė papildomų nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių. Tuo tarpu ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nėra nurodžiusi, kokios papildomos neigiamos pasekmės jai kilo dėl to, jog atsakovės pranešimas buvo atliktas ne 2024-02-21, o 2024-03-05, ir kas, jos nuomone, būtų pasikeitę, jei atsakovė apie savo valią nebetęsti sutarties būtų formaliai pranešusi kad ir 2024-02-21. Sutarties 6.7 p. taip pat yra nustatyta abiejų šalių teisė (vėlgi nesusieta su jokiu sutarties pažeidimu) vienašališkai nutraukti sutartį pranešant apie tai kitai šaliai prieš 2 mėnesius. Ieškovės vertinimas, kad atsakovės 2024-03-05 pranešimas apie sutarties nepratęsimą tariamai nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir kad sutartis toliau galiojo dar daugiau nei vienerius metus, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu dar ir sutarties 6.7 p. prasme. Akivaizdu, kad ieškovė 14 dienų termino praleidimą panaudojo tik kaip formalų pretekstą toliau prievarta tęsti sutartinius santykius ir tokiu būdu piktnaudžiavo ir iki šiol piktnaudžiauja savo teisėmis.

6. Ieškovės atstovai teisme palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį patenkinti.

7. Atsakovė teisme tvirtino, kad jai nevykdant prekybos turgavietėje, nekyla pareiga mokėti ieškovei mokestį, dėl kurio šalys susitarė sudarydamos 2022 m. kovo 7 d. sutartį, patvirtino, kad jai priklausantis paviljonas iki šiol tebestovi ieškovės valdomoje turgavietėje. Jos atstovas nurodė, kad atsakovės valia nepratęsti sutarties yra tinkamai išreikšta 2024 m. kovo 5 d. pranešimu, išsiųstu ieškovei elektroniniu laišku.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Dalminta“, turgavietės administratorius, ir R. M. S., prekiautoja, 2022 m. kovo 7 d. sudarė sutartį dėl prekybos vykdymo turgavietėje Nr. 46. Šios sutarties 1 punkte paaiškinta, kad turgavietės administratorius – UAB „Dalminta“, kuri yra turgavietės savininkė, atsakinga už turgavietės darbo organizavimą ir kuriai Kauno miesto tarybos sprendimu leista įrengti turgavietę ir ją administruoti bei eksploatuoti; prekiautojas – fizinis ar juridinis asmuo, šios sutarties pagrindu ir sąlygomis susimokėjęs atitinkamą turgavietės administratoriaus nustatytą prekybos mokestį bei kitus pagal šią sutartį priklausančius ar teisės aktais nustatytus mokesčius, ir turintis teisę verstis prekyba turgavietėje. Pagal sutarties 2.1 punktą, turgavietės administratorius įsipareigojo sudaryti sąlygas prekiautojai verstis prekyba turgavietės teritorijoje nurodytoje vietoje: prekybos paviljone, prekiautojui priklausančiame nuosavybės teise, prekybai suteikiant 20 kv. m ploto, o prekiautojas įsipareigoja už tai mokėti turgavietės administratoriui nustatytą prekybos mokestį bei vykdyti sutarties įsipareigojimus. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad prekiautojas kiekvieną mėnesį turgavietės administratoriui moka 200 Eur (įskaitant PVM) prekybos mokestį. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius metus nuo jos pasirašymo. Praėjus vienerių metų laikotarpiui sutartis laikoma pratęsta sekantiems vieneriems metams, jeigu šalys, likus dviem savaitėms iki sutarties pabaigos, nepareiškia viena kitai jokių pretenzijų, nepateikia jokių pasiūlymų dėl sutarties pakeitimo ar nesiima kitokių veiksmų, kuriuose yra išreikšta aiški valia neparęsti sutarties sekantiems vieneriems metams (6.1 punktas). 6.7 punktu šalys susitarė, kad kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį, nepasibaigus jos galiojimo laikui, kitą šalį apie tai raštu įspėjusi prieš du mėnesius. Šalių sudaryta sutartis nenuginčyta, reikalavimas dėl sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis nėra pareikštas. Atsakovei nuosavybės teise priklausantis paviljonas iki šiol stovi ieškovės valdomoje turgavietėje, tačiau jame prekybos atsakovė nevykdo, sutartyje nurodyto prekybos mokesčio nemoka nuo 2024 m. vasario mėnesio.

9. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse, numato, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo kooperuotis ir bendradarbiauti, o sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10. Kadangi šalių sudaryta 2022 m. kovo 7 d. paslaugų teikimo sutartis nenuginčyta, nepripažinta negaliojančia ar neteisėta, todėl abi sutarties šalys privalo vykdyti tinkamai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ginčo byloje nėra, kad ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė, suteikė atsakovei vietą turgavietėje vykdyti prekybą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame paviljone, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Tai, kad atsakovė nevykdo prekybos, neatleidžia jos nuo pareigos, galiojant sutarčiai, laikant paviljoną ieškovės teritorijoje, mokėti ieškovei mokestį, dėl kurio šalys susitarė sutartimi. Paslaugų teikimo sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė prekiauti ieškovės teritorijoje, bet ne pareiga. Atsakovė neatliko jokių veiksmų (raštu neinformavo ieškovės, neišsivežė paviljono) sutarties 6.1 punkte numatytu terminu (prieš dvi savaites), kurie suteiktų pagrindą spręsti, kad sutartį atsakovė nebetęs sekantiems metams, todėl nepagrįstas jos tvirtinimas, kad šalių sudaryta sutartis yra pasibaigusi 2024 m. kovo mėnesį.

11. Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant įstatymo numatytiems pagrindams, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų.

12. Nagrinėjamu atveju šalys jų sudarytos sutarties 6 punkte aptarė sutarties nutraukimo atvejus, sutarties 6.7 punktu šalys susitarė, kad kiekviena iš jų gali nutraukti sutartį be jokios priežasties, nesant kitos šalies kaltės, apie tai kitą šalį raštu įspėjus prieš du mėnesius. Ieškovei atsakovės atstovo pateiktame rašte pavadinimu „Dėl nuomos mokesčio taikymo (mokėjimo)“ yra išsakytas nepasitenkinimas dėl mokesčio, atsakovei siunčiamų sąskaitų, reikalavimas grąžinti atsakovei sumokėtą mokestį nuo 2023 m. lapkričio mėnesio 600 Eur sumoje, taip pat nurodyta, kad šis raštas yra pranešimas apie atsisakymą pratęsti sutartį dar vieneriems metams. Ieškovė šį raštą gavo elektroniniu paštu. Nors šiame atsakovės atstovo rengtame rašte nėra nurodyta, kad sutartis nutraukiama, tačiau iš jos turinio galima spręsti, kad atsakovė siekia sutartį nutraukti. Vykdydamos sutartį šalys privalo kooperuotis ir bendradarbiauti, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ieškovė, turėjo ir galėjo suprasti atsakovės ketinimus sutartį nutraukti. Atsakovei pateikus pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo 2024 m. kovo 5 d., sutartis laikoma nutraukta šalių sutartu terminu, t. y. po 2 mėnesių - nuo 2024 m. gegužės 6 d. Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad atsakovė nemokėjo sutartimi sulygto mokesčio nuo 2024 m. vasario mėnesio, atsakovė įrodymų patvirtinančių mokesčio sumokėjimą už 2024 m. vasario ir vėlesnius mėnesius nepateikė, todėl jai tenka pareiga šį mokestį iki sutarties nutraukimo sumokėti, t. y. už 2024 m. vasario – gegužės mėnesius. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 800 Eur skola.

13. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas taip pat privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei reikalaujant, iš atsakovės priteistinos įstatymo numatytos procesinės palūkanos nuo bylos dėl skolos išieškojimo iškėlimo dienos – 2025 m. vasario 14 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė patyrė 2161,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2102,38 Eur išlaidos advokatų pagalbai ir 59 Eur žyminis mokestis valstybei, atsakovė patyrė 1210,61 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

15. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo priteistos sumos, t. y. 18 Eur (800 x 3 % x 75 %).

16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

17. Šalių atstovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius kiekvienos šalies patirtas atstovavimo išlaidas – prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitas faktūras už atliktą teisinį darbą ir šias sąskaitas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Patirtos šalių atstovavimo išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei atlyginamos atstovavimo išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 30,77 %, kas sudaro 646,90 Eur (2102,38 x 30,77 %), atsakovei – proporcingos atmestai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 69,23 % jos turėtų atstovavimo išlaidų, kas sudaro 838,10 Eur (1210,61 x 69,23 %). Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, iš atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų (838,10 Eur) išminusavus ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas (18 + 646,90), iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 173,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies;

Priteisti iš atsakovės R. M. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalminta“ 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2025 m. vasario 14 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dalminta“ atsakovei R. M. S. 173,20 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.