Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens viešosios įstaigos ,,Atsigręžk į vaikus“ atstovei Jelenai Šinkūnienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“, J. K., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo: 1) panaikinti O. S. neterminuotai apribotą motinos valdžią vaikų – D. M., V. S., J. S., D. S. atžvilgiu; 2) panaikinti nepilnamečiams vaikams D. M., V. S., J. S., D. S. nustatytą nuolatinę globą; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina O. S.; 4) vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pareiškėją. Nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d. baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą. Nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. dirba (duomenys neskelbtini), pajamos yra apie 450 Eur į mėnesį. Gyvena socialiniame suremontuotame 3 kambarių bute. Pareiškėjos nuomone, yra visos sąlygos vaikams grįžti į šeimą. Iki karantino paskelbimo susitikdavo su vaikais kas mėnesį, atnešdavo vaisių, kišenpinigių, papildydavo mobiliojo telefono sąskaitą.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiai dienai nepakanka duomenų, kurie leistų pagrįstai vertinti, kad pareiškėja pateikėte savo elgesį ir gali auklėti vaikus, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Tarnyba duomenų apie pasikeitusį O. S. gyvenimo būdą, pasiruošimą savarankiškai auginti specialių poreikių turinčius vaikus, gebėjimą atliepti visus nepilnamečių poreikius, neturi. Su šeima socialiniai darbuotojai nedirba ir nesilanko nuo 2019 m. rugsėjo 20, kai šeimai, kurioje neliko nepilnamečių vaikų, užbaigtas atvejo vadybos procesas. Tai, kad pareiškėja baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, neįrodo, kad ji įgijo reikalingų įgūdžių ir geba pasinaudoti įgytomis žiniomis. Pareiškėja minėtus kursus lankė laukdamasi jauniausio sūnaus S. S., kuris gimė (duomenys neskelbtini), tačiau net ir būdama nėščia (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 1,62 promilės girtumas), konfliktavo su buvusiu vyru V. R. nepilnametės dukters akivaizdoje ((duomenys neskelbtini) už tai surašytas administracinio nusižengimo protokolas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu nutraukta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis su O. S. ir nuspręsta ją iš socialinio būsto iškeldinti, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir priteisiant skolą už būsto nuomą. Tarnybos specialistams lankant pareiškėjos vaikus, atliekant globos peržiūrą, konstatuota, kad O. S. vaikų reguliariai ir pastoviai nelankė, priteisto išlaikymo nemoka ir nemokėjo, su globos namų administracija nebendradarbiavo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą prašė tenkinti, nurodė, kad nori susigrąžinti vaikus, jog visi gyventų kartu. Vaikams viskas paruošta, yra butas, baldai, ji dirba, negeria. Su berniukais ir dukra D. S. bendrauja, nebendrauja tik su V. S.. Dažniausiai bendrauja telefonu, nes vyras dirba, negali nuvežti. Savarankiškai nevyksta pas vaikus (D. S. ir J. S.), kadangi autobusai tik du kartus į dieną važiuoja, dukra D. S. irgi būna, kad turi savų reikalų. Šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Parašė prašymą, kad būtų peržiūrėta byla dėl būsto, skolą planuoja mokėti dalimis. Nemokėjo, nes atlyginimas mažas. Iš darbo išėjo, kadangi buvo per sunku, nugaros problemos. 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo konfliktas su kaimynais, baigėsi taip, kad ji sumokėjo pinigus. Galvoja, kad vaikams apsigyvenus kartu vaikai lankytų ugdymo įstaigas (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos priežiūros įstaigų dar nesvarstė. Dėl vaikų svečiavimosi pradėjo ruošti dokumentus, birželio pradžioje turėjo eiti pas psichologą, bet jis susirgo. Kai skambina vaikams, pareiškėjos teigimu, kalbasi su abiem berniukais, auklėtojos sako, kad ir J. S. kalba. Vaikų auklėtojų klausia, kaip vaikai, su globos namų administracija nebendravo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Visockienė teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą. Tarnybos vertinimu, pareiškėja gyvenimo būdo nepakeitė. Nurodė, kad galbūt būtų galima svarstyti neterminuoto motinos valdžios ribojimo pakeitimo į laikiną, siekiant, kad vaikai turėtų galimybę svečiuotis pas mamą. Dėl prašymo panaikinti motinos valdžios ribojimo V. S. atžvilgiu kategoriškai prieštarauja, mergaitė savo šeima laiko globėjos šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo neterminuotai ribota motinos valdžia keturių vaikų – dukters D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas R. M., dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas T. S., atžvilgiu, nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta VšĮ „Atsižgręžk į vaikus“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjo buveinėje, iš pareiškėjos priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Pareiškėjai motinos valdžia apribota, nustačius, kad pareiškėja gyveno tenkindama tik savo poreikius ir nebuvo suinteresuota tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikams. Pareiškėjos namuose buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, pareiškėja nedirbo, namuose buvo nešvaru ir netvarkinga, pareiškėja buvo nusišalinusi nuo rūpinimosi kasdiene vaikų buitimi, nesprendė alkoholio problemos, nesudarė buitinių sąlygų vaikams augti ir vystytis, todėl konstatuota, kad pareiškėja stokoja socialinių įgūdžių, negeba auginti ir auklėti vaikų, pareiškėjai nesiseka keisti savo gyvenimo ir susitvarkyti buities, susigrąžinti vaikų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu.

Teismui numatyta diskrecijos teisė spręsti ar valdžios apribojimas naikintinas, o pareiga įrodyti aplinkybes, kad pareiškėjos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti vaikus, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams, tenka pareiškėjai.

Pareiškėja prašymą panaikinti neterminuotą motinos valdžios ribojimą grindžia aplinkybėmis, kad 2018 m. sausio 17 d. baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos pajamos vidutiniškai siekia 450 Eur per mėnesį, gyvena socialiniame trijų kambarių būste, butas suremontuotas, todėl yra visos sąlygos vaikams grįžti į šeimą. Pareiškėja nurodė, kad iki karantino paskelbimo susitikdavo su vaikais kas mėnesį, nunešdavo jiems kišenpinigių, vaisių, papildydavo mobiliojo ryšio telefono sąskaitą, ryšys su vaikais yra išlikęs.

Bylos duomenimis, pareiškėjos šeima nuo 2007 m. sausio 26 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Remiantis 2021 m. vasario 26 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro išduota pažyma ,,Dėl informacijos apie O. S. pateikimo“, nustatyta, kad pareiškėjai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (F10.1), priklausomybės sindromas (F10.2). Pareiškėjai rekomenduota Minesotos programa ir psichologinis konsultavimas. 2018 m. liepos 18 d. – 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja gydėsi Stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje, centro duomenimis, požiūrio į alkoholio vartojimo problemą dinamikos nebuvo, pareiškėja išliko neigimo fazėje. Analogiška informacija teismui pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro 2021 m. gegužės 28 d. išduota pažyma ,,Dėl duomenų pateikimo“.

Pareiškėjai ribojant motinos valdžią buvo vertinta tai, kad pareiškėja nededa pakankamų pastangų išsigydyti nuo priklausomybės, netinkamai vykdo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais. Remiantis 2021 m. vasario 24 d. administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, nustatyta, kad pareiškėja bausta administracine tvarka už tai, kad 2019 m. vasario 20 d. 8.00 val. savo namuose leido nepilnametei dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), vartoti alkoholinius gėrimus ir rūkyti cigaretes. Duomenų apie pareiškėjos gydymąsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo 2018 metų centras nepateikė, tokių duomenų į bylą nepateikė ir pati pareiškėja. Pažymėtina, kad motinos valdžios apribojimas pareiškėjai taikytas po medicinos dokumentų išrašuose nurodyto jos gydymosi stacionare, nustačius, kad dedamos pastangos gydytis nėra pakankamos. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad po gydymo pareiškėja leido nepilnametei dukrai vartoti alkoholį, pati daugiau dėl gydymosi nesikreipė, iš darbdavio pažymos matyti, kad pasitaikydavo, jog į darbą neatvykdavo dėl asmeninių priežasčių, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pakankamai duomenų spręsti, kad pareiškėja būtų suvaldžiusi priklausomybę alkoholiui.

Pareiškėja kartu su sugyventiniu gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Tarnybos specialistė 2021 m. vasario 22 d. lankėsi pareiškėjos gyvenamojoje vietoje. Remiantis 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 1TSD-732, apsilankymo pareiškėjos šeimoje metu namuose buvo švaru, tvarkinga, butas apstatytas reikiamais baldais ir buitine technika, namuose berniukams ir mergaitėms yra skirti atskiri kambariai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš pareiškėjos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai yra priteista skola už nuomą, nutraukta tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N17/1730, nutarta iškeldinti pareiškėją iš gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. gegužės 31 d. pranešimo „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. E2YT-9037-842/2021 ir pateiktų priedų nustatyta, kad pareiškėja už būstą moka epizodiškai, duomenų teikimo dieną pareiškėjos skola už būsto nuomą sudarė 2 259,77 Eur. Pranešime nurodoma, kad artimiausiu metu antstoliui bus pateikiamas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo, pareiškėjos iškeldinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pateikė prašymą dėl bylos dėl būsto peržiūrėjimo, skolą planuoja mokėti dalimis. Nuomos mokesčio laiku nemokėjo, kadangi darbo užmokestis buvo mažas. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja bando spręsti klausimus dėl jos iškeldinimo iš būsto, sprendimas priimtas jai nedalyvaujant. Nepavykus likti dabar turimame būste, bandytų kitais būdais vaikams užtikrinti būstą. Pareiškėja konkrečių aplinkybių, kur po iškeldinimo galėtų su vaikais gyventi, nenurodė, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, kad yra bandoma spręsti klausimas dėl iškeldinimo iš būsto, skolos mokėjimo išdėstymo, todėl nėra aišku ar pareiškėja tebeturi ir ar ateityje turės galimybę užtikrinti vaikų teisę į tinkamą būstą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, pareiškėja šiuo metu nedirba. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad iš darbo išėjo, kadangi dirbti buvo per sunku, atsidaro nugaros problemos, šiuo metu ieškosi kito darbo. Iš 2021 m. gegužės 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dirbo neilgai, pareiškėjai trūko patirties (duomenys neskelbtini)darbuose, jos požiūris į darbą buvo vidutiniškas, darbe iniciatyvos nerodė. Nedraudiminiai laikotarpiai pareiškėjos darbo įmonėse laikotarpiu atsirado gavus pareiškėjos prašymus dėl asmeninių priežasčių neatvykti į darbą.

Iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad motinos valdžios ribojimo laikotarpiu, net ir vaikams negyvenant su ja, pareiškėjos darbo santykiai buvo nepastovūs, darbo užmokestis mažas, akivaizdžiai nepakankamas keturiems vaikams išlaikyti. Teismo vertinimu, pareiškėja nededa pakankamai pastangų susirasti nuolatinį darbą, jame išsilaikyti, yra nemotyvuota, nėra aišku iš kokių pajamų, susigrąžinusi vaikus, juos išlaikytų. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, pareiškėja šiuo metu išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, su nepilnamečiais vaikais bendrauja itin retai.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad bendrauja su sūnumis ir dukra D. M., su dukra V. S. nebendrauja. Bendravimas su vaikais dažniausiai vyksta telefonu, kadangi vyras dirba, negali nuvežti, pati pareiškėja dėl nepatogaus autobusų tvarkaraščio savarankiškai pas vaikus nevyksta. Dukra D. M. nurodė, kad su mama bendrauja per internetu arba telefonu, iki karantino mama ir aplankydavo, globėjas nurodė, kad mama buvo vieną kartą aplankyti, ėjo pasivaikščioti į miestą, internetu su dukra bendrauja (2021 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 1GVA-69). J. S. ir D. S. globėjo atstovas nurodė, kad vaikų motina per pastaruosius dvejus metus nebuvo atvykusi aplankyti vaikų, jais nesidomi, skambina retai (2021 m. kovo 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai). Dukrai V. S. mama skambina 1-2 kartu per mėnesį, tačiau V. atsisako kalbėti su mama, nenori su ja susitikti, kadangi prisimena, kad tuo metu kai gyveno su mama, namuose buvo šalta, mama būdavo girta, o ji alkana (2021 m. vasario 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. 3GVA-145).

Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja gyvenimo būdo keisti nepradėjo, kaip ir priimant sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, taip ir šiuo metu, nedirba, išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, negeba valdyti finansų, yra nusišalinusi nuo kasdienio rūpinimosi vaikais, jų lankymo, yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos iškeldinimo iš gyvenamojo būsto. Su vaikais bendrauja paprastai tik telefonu. Tarnybos duomenimis, su šeima socialiniai darbuotojai nedirba ir nesilanko nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., kai šeimoje buvo užbaigtas atvejo vadybos procesas, šeimoje nelikus nepilnamečių vaikų. Pareiškėja priklausomybių nesigydo. Pozityvios tėvystės kursą pareiškėja baigė dar iki bylos dėl motinos valdžios ribojimo išnagrinėjimo, tačiau nėra duomenų, kad 2018 metais įgytas žinias būtų turėjusi norą ir/ar galimybę taikyti praktiškai. 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6914-981/2019 O. S. apribota motinos valdžia ir 2018 m. birželio 6 d. (po pozityvios tėvystės kurso) gimusio sūnaus atžvilgiu, be to, motina aktyviai nebendravo ir su likusiais vaikais.

Teismas pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti tėvų valdžios apribojimo panaikinimą numato sąlygą, kad toks panaikinimas turi neprieštarauti vaiko interesams. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, vaikai turi sveikatos problemų – dukrai D. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nustatytos F71 (vidutinio protinio atsilikimo) ir F93.8 (emocijų sutrikimo vaikystėje) diagnozės, sūnui J. nustatyti specialūs poreikiai – kalbos sutrikimai, sūnui D. –specialūs poreikiai, todėl ypač svarbu užtikrinti, kad vaikais būtų nuolat rūpinamasi, jų poreikiai būtų pastoviai tenkinami. Pagal bylos medžiagą paimant vaikus jie buvo apleisti, visi turėjo ar turi mokymosi ir (ar) raidos sunkumų, tačiau, siekdama susigrąžinti vaikus, pareiškėja darbo su vaikais neįvardina prioritetu, todėl teismui kyla abejonių ar pareiškėja suvokia, kad turės rūpintis turinčiais specialių poreikių ir reikalaujančiais didesnės priežiūros, vaikais. Pareiškėja nėra susipažinusi su vaikų poreikiais, to neakcentuoja norėdama vaikus susigrąžinti, nėra numačiusi, pasidomėjusi sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigomis, kurias vaikai galėtų lankyti. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama paaiškinimus pareiškėja nurodė skambinanti ir kalbanti su abiem sūnumus, tačiau patikslinus klausimą vis gi nurodė, kad auklėtojos teigiančios, kad ir J. S. kalba. Tai leidžia manyti, kad motina savo vaikus pažįsta itin menkai, nesidomi jų kasdieniniu gyvenimu, turimais sveikatos/raidos sutrikimais. Esant tokioms aplinkybėms, eksperimentavimas, siekiant įsitikinti ar pareiškėjai pavyks užtikrinti vaikų emociinius, finansinius, ugdymo ir buities poreikius, nėra galimas. Motina savo vaikų, net ir nedirbdama, nesiekė pažinti, bendravo itin retai, neturėjo motyvacijos, nedėjo pastangų palaikyti nuolatinį gyvą ryšį su vaikais. Kaip ir motinos valdžios ribojimo metu, taip ir vėliau pareiškėjai svarbiausi liko jos interesai – pas vaikus nevyko dėl nepatogaus susiekimo, darbe iniciatyvos nerodė, darbo vietoje išsilaikyti nesugebėjo, neteikė išlaikymo vaikams, tačiau nemokėjo ir už būsto nuomą.

Iš 2021 m. gegužės 26 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad pareiškėja buvo kaltinama 2019 m. rugpjūčio 31 d. padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t.y fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojojo byloje nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straisponio 5 punktu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi. Posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimynais, baigėsi taip, kad ji sumokėjo pinigus. Teismo vertinimu, šis įvykis taip pat neigiamai charaketrizuoja pareiškėją, kelia abejonių ar ji tinkamai valdo savo emocijas, elgesį, juo labiau, kad byloje yra duomenų apie vaikų šeimoje patirtą smurtą. Be to, dėl tokių jos poelgių finansine prasme kenčia ir vaikai. Tenka mokėti už netinkamą elgesį, tačiau vaikai išlaikymo negauna.

Nesant galimybės daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusias aplinkybės, dėl kurių buvo neterminuotai apribota pareiškėjos valdžia vaikų atžvilgiu ir nenustačius, kad kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaikų interesus, pareiškėjos prašymas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmetamas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad aplinkybės nuo valdžios ribojimo momento nepasikeitė, pati pareiškėja nesiėmė iniciatyvos keisti savo elgesį, pirmenybę teikti ne savo, o vaikų interesams, neterminuoto valdžios ribojimo keisti terminuotu taip pat nėra pagrindo.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, kadangi pareiškėjai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.