Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens R. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo G. S. nubausta pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį 1 280 eurų dydžio bauda su transporto priemonės Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nubausta už tai, kad 2016 m. gegužės 1 d., 2.43 val., Šviesos g. Beižonių k., Elektrėnų sav., būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumas (1,51 prom.), ir neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. Ž.. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neginčijamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Pažeidimas įrodytas 2016 m. gegužės 1 d. vyr. patrulio E. P. ir vyr. patrulės A. K. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotas administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. paaiškinimas ir prisipažinimas dėl vairavimo neblaiviai, alkotesterio parodymų kvitu, kuriame užfiksuotas 1,51 prom. girtumas, asmens duomenų išrašu apie asmens dokumentus, kuriame nėra įrašo apie G. S. vairuotojo pažymėjimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - G. S. neginčija ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – 1 280 eurų dydžio baudos ir vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.

Už (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi nuobauda, kurią teismas gali skirti kartu su bauda. ATPK 26 straipsnio 2 dalis numato bendrosios taisyklės – konfiskuotas gali būti turtas, nuosavybės teise priklausantis pažeidimą padariusiam asmeniui – išimtį, numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, kurioje nurodytas administracinių teisės pažeidimų, kuriuos padarius gali būti konfiskuotas ir kitam asmeniui nuosavybe priklausantis turtas, sąrašas. Šiame sąraše yra ir (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Tačiau tam, kad būtų galima konfiskuoti kito asmens nuosavybe esantį turtą, turi būti nustatoma bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose esanti sąlyga:

1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis (trečiasis) asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam (trečiajam asmeniui) buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam (trečiajam asmeniui) buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam (trečiajam asmeniui) buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis (tretysis asmuo) arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Taigi turi būti konstatuota bent viena iš sąlygų, rodanti konkretų asmens ryšį su padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir suponuojanti poreikį ir galimybę konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Iš Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo nėra aišku, kuriuo punktu remiantis yra konfiskuotas R. Ž. priklausantis automobilis, konkretus pagrindas nėra aptartas, taigi teismo sprendimas ginčijamu klausimu yra nemotyvuotas.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, pagal kurias teismas galėjo spręsti dėl R. Ž. transporto priemonės konfiskavimo. Kaip matyti iš nutarimo, nutarimas priimtas teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – G. S.. Į teismo posėdį nebuvo kviestas suinteresuotas asmuo – apeliantas, automobilio savininkas, R. Ž., jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti argumentus, svarbius turto konfiskavimo klausimui teisingai išspręsti. Taigi teismo sprendimas priimtas, vadovaujantis tik rašytine administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Šiuo atveju toks teismo elgesys sąlygojo bylos išnagrinėjimą nesilaikant tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų, tiesioginį interesą byloje turinčiam asmeniui – R. Ž. nebuvo suteikta galimybė pasisakyti byloje svarbiais klausimais ir šie pažeidimai turėjo įtakos teismo sprendimo nutarimo priėmimui. Nors bylos nagrinėjimas Trakų rajono apylinkės teisme formaliai vyko teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau teismo posėdžio metu nedalyvavo nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei suinteresuotas asmuo. Pabrėžtina, kad byloje apskritai nėra ir proceso eigą pirmosios instancijos teisme atspindinčio dokumento – teismo posėdžio protokolo.

Atsižvelgiant į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu konfiskuota R. Ž. priklausanti transporto priemonė, t. y. apribota svarbi asmens teisė – nuosavybės teisė. R. Ž. nedalyvavimas teismo posėdyje vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, kadangi dėl jo nebuvo išaiškintos teisingo sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės. Pagal rašytinę bylos medžiagą nebuvo galimybės daryti kategoriškas ir neabejotinas išvadas. Be to, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir visapusio rašytinių bylos dokumentų tyrimo, sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis ir teismo posėdyje tinkamai neištirtais duomenimis. Bylos medžiagoje esantis 2016 m. gegužės 2 d. R. Ž. paaiškinimas yra itin lakoniškas, pagal jį galima nustatyti tik tai, kad asmuo automobilį laikė tėvo namų kieme, automobilio dokumentai buvo automobilio viduje daiktadėžėje, o raktai – name, tam skirtoje nerakinamoje spintelėje. Pagal šiuos duomenis nėra galimybės nustatyti ar R. Ž. buvo pakankamai rūpestingas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat – kokie ryšiai siejo R. Ž. ir G. S., ar asmuo galėjo ir turėjo numatyti, kad ji naudosis jo automobiliu ir kt. Sutiktina su Trakų rajono apylinkės teismo pozicija, kad, būdamas automobilio savininku, R. Ž. privalo imtis visų priemonių, kad automobiliu negalėtų naudotis asmenys, neturintys tam teisės ir negalėtų kelti pavojaus aplinkiniams. Tačiau pagal bylos medžiagą, nėra duomenų apie tai, kaip asmuo užtikrino ar neužtikrino tokią savo transporto priemonės apsaugą, jos neprieinamumą. Pirmosios instancijos teismo nurodomas argumentas, kad R. Ž. nenurodė, jog būtų draudęs automobiliu naudotis kitiems asmenims ir kad šis draudimas buvo aiškiai išreikštas, vertinamas kaip nepakankamas pagrindas taikyti turto konfiskavimą šioje situacijoje, kadangi medžiagoje nėra pakankamai faktinių duomenų apie konkrečius R. Ž. veiksmus, užtikrinančius saugų transporto priemonės naudojimą ar jų nebuvimą.

Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bei suinteresuotam asmeniui neturėjo pakankami informacijos motyvuotoms išvadoms dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinės nuobaudos individualizavimui ir trečiojo asmens interesų apsaugos užtikrinimui svarbūs klausimai nebuvo išsiaiškinti, duomenys, reikšmingi šių klausimų sprendimui, turi būti nustatyti ir ištirti teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus proceso stebėtojas, o teisingumas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 d. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-1020/2016).

Rungimosi principas reikalauja, kad šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (Pocius prieš Lietuvą, no. 35601/04, judgment of 6 July 2010; Užukauskas prieš Lietuvą, no. 16965/04, judgment of 6 July 2010). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui, turinčiam tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms.

Šių proceso teisės reikalavimų nesilaikymas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad tinkamo teisminio proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo ir tai galėjo turėti įtakos neteisingo nutarimo priėmimui. Šie pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimų bylų proceso teisės pažeidimais, kuriuos gali ir turi ištaisyti pažeidimus padaręs pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.