Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį - administraciniu areštu 15 (penkiolikai) parų;

pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį - administraciniu areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. S. paskirta galutinė nuobauda – administracinis areštas 15 (penkiolikai) parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 25 d., apie 18.55 val., viešoje vietoje Trakų autobusų stotyje, esančioje Vytauto g. 90, Trakuose, Trakų r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas sunkus – 2,52 promilių – girtumas), nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo sustabdyti savo neteisėtus veiksmus, nenorėjo eiti į tarnybinį automobilį, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas jų garbę ir orumą, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. S. nubaustas už tai, kad, jį sulaikant, pasipriešino policijos pareigūnams, stangrino rankas ir jomis mosikavosi, tai yra, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gerinančiais pagrindais, apeliaciniame skunde keliami nuobaudos skyrimo klausimai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus ir šioje dalyje su Tarkų rajono apylinkės teismo nutarimu sutinka, tačiau ginčija administracinės nuobaudos skyrimo ir nuobaudos individualizavimo klausimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šios nuostatos tiesiogiai nėra numatytos ATPK dvidešimt trečiajame¹ skirsnyje „Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų”, tačiau jų turi būti laikomasi ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų, ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015). Tokia nuostata atitinka ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) prasme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 72596/01).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje apelianto teisė į tinkamą teisinį procesą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista, nes byla išnagrinėta nesilaikant tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų, asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą teisme laiką ir vietą, nebuvo suteikta galimybė pasisakyti byloje svarbiais klausimais ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Visų pirma, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ne teismo posėdyje, be viešo ir žodinio teismo proceso. Byloje nėra ir proceso eigą pirmosios instancijos teisme atspindinčio dokumento – teismo posėdžio protokolo.

Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į viešą bylos nagrinėjimą reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą bent jau vienoje instancijoje (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Lundevall prieš Švediją (peticijos Nr. 38629/97).

Šios nuostatos nagrinėjamoje byloje ypatingai svarbios, turint omenyje tai, kad rašytinio proceso metu pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtą ir, žvelgiant į įstatymų leidėjo valią tokiose bylose, iš esmės jau atsisakytą (nuo 2016 m. balandžio 1d. administracinių teisės pažeidimų bylose neskiriamą), žmogaus laisvę itin apribojančią, nuobaudą - administracinį areštą.

Sprendimą nagrinėti bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pirmosios instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai, nes tai patvirtinama jo parašu administracinio teisės pažeidimo protokole.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje situacijoje tokios kategoriškos ir neabejotinos išvados daryti nebuvo galima, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-47106592-15 buvo surašytas ir atžyma apie bylos nagrinėjimo laiką paties M. S. pasirašyta 2015 m. gruodžio 25 d., t. y. netrukus po administracinio teisės pažeidimo padarymo, M. S. esant neblaiviam (nustatytas sunkus – 2,52 promilių girtumas). Iš bylos medžiagoje esančio apelianto neblaivumo tikrinimo rezultatų kvito matyti, kad M. S. girtumas buvo tikrintas 2015 m. gruodžio 25 d., 17 val. 27 min., policijos pareigūnų surašytą protokolą apeliantas pasirašė tą pačią dieną, tikėtina 18 val. 55 min. (toks laikas protokole minimas tik grafoje apie pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, nors kitoje grafoje apie pažeidimo datą, laiką ir vietą nurodoma, kad pažeidimas padarytas 16 val. 55 min., kas atitinka policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomą pažeidimo laiką).

Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neištyręs nei surinktų, nei kitų bylai teisingai išnagrinėti svarbių duomenų, padarė išvadas, kurių dalis akivaizdžiai neteisingos, o dalis – prieštaringos.

Teismas nustatė, kad M. S. padarytų pažeidimų laikas yra 2015 m. gruodžio 25 d., 18 val. 55 min., nors jo neblaivumas tikrintas beveik pusantros valandos iki teismo konstatuoto pažeidimų padarymo laiko. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad apelianto blaivumas buvo tikrintas ne prieš pažeidimą, o po jo, tad pažeidimo padarymo laikas negalėjo būti vėlesnis nei blaivumo tikrinimas. Tokia klaida padaryta iš esmės perrašant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimų aplinkybes jų netiriant.

Bylą nagrinėjant apeliantui nedalyvaujant, teismas neturėjo pakankamų duomenų jam skirtinos nuobaudos individualizavimui. Darydamas svarbias išvadas apie ankstesnių baudų nemokėjimą ir su tuo siedamas administracinio arešto paskyrimą, teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių anksčiau jam paskirtos baudos nebuvo mokamos, nevertino kitų vėlesnėje proceso stadijoje M. S. pateiktų duomenų, kurie gali būti svarbūs individualizuojant bausmę, bet turi būti patikrinti ir ištirti teismo posėdyje.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012).

Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BPK 7 straipsnis). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, jog šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kaip vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė, nei priešingos šalies (Pocius prieš Lietuvą, no. 35601/04, judgment of 6 July 2010; Užukauskas prieš Lietuvą, no. 16965/04, judgment of 6 July 2010). Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui.

Šių proceso teisės reikalavimų nesilaikymas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad tinkamo teisminio proceso pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo ir tai galėjo turėti įtakos neteisingo nutarimo priėmimui. Šie pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimų bylų proceso teisės pažeidimais, kuriuos gali ir turi ištaisyti pažeidimus padaręs pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.