- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2-84/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Atsakovas
- G. V., R. V.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- Bankrutuojanti "Vyrybalt"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-919-102/2010, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones solidariems atsakovams (laiduotojams už kredito gavėją), kai kredito gavėjas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymui yra įkeitęs turtą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. V. ir R. V. solidariai 3 098 000 Lt negrąžintą kreditą, 133 497,29 Lt palūkanų, 61 960 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 3 697,38 Lt delspinigių (viso 3 297 154, 67 Lt) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį grindė tuo, kad atsakovai pagal 2009 m. liepos 14 d. laidavimo sutartį privalo įvykdyti skolininkės UAB „Vyrybalt“ neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį laidavimo sutartyje numatyta apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovams kaip fiziniams asmenims yra didelė, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovų G. V. ir R. V. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 3 297 155 Lt sumai. Atsakovams neturint areštuotinų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų ar jų turint mažiau kaip už 3 297 155 Lt sumą, areštuoti atsakovų pinigines lėšas bendrai 3 297 155 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovams areštuotus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, o areštuotas pinigines lėšas panaudoti bet kokiems mokėjimams, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą bei pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad kreditas buvo suteiktas ne atsakovams, o trečiajam asmeniui, kuris prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė gamybines patalpas, biodujų gamybos įrenginį, prekių atsargas, nuomos teisę į žemės sklypą. Bendra įkeistų daiktų ir teisių vertė – 7 884 001 litų. Ieškovas turi pirmenybės teisę iš įkeisto turto patenkinti savo reikalavimą. Ieškovo reikalavimo įvykdymas yra pilnai užtikrintas.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal apelianto G. V. pasirašytą raštą 2010 m. rugpjūčio 27 dienai ieškovui įkeisto turto balansinę vertę sudarė 2 331 278 litų. Be to, pagal Įmonių bankroto įstatymą, nesant kito įmonės turto, įmonės bankroto administravimo išlaidos būtų apmokamos iš parduoto ieškovui įkeisto įmonės turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo įkeisto turto rinkos vertės.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatsižvelgė į tai, jog pagrindinio skolininko UAB „Vyrybalt“ prievolės ieškovui įvykdymas, dėl kurios įvykdymo ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams (laiduotojams) kaip solidariems skolininkams laidavimo sutarties pagrindu, yra užtikrintas hipoteka, neįvertino įkeisto turto rinkos vertės ir su ja nesiejo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių masto, tuo pažeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti panaikinta vien dėl to, jog atsakovų atžvilgiu pritaikyto jų turto ir piniginių lėšų arešto mastas buvo nustatytas neįvertinus tos ieškovo reikalavimo pagrindiniam skolininkui dalies, kurios patenkinimą ieškovas galėtų gauti, nukreipdamas išieškojimą į įkeistą turtą ir kuri yra pagrįsta įkeisto turto rinkos verte. Kadangi byloje nėra tinkamų nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertę šiuo metu patvirtinančių įrodymų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-960/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi į bylą pateikti duomenys tik apie dalies ieškovui įkeisto turto (gamybinių patalpų, biodujų technologinės įrangos ir prekių atsargų) balansinę vertę 2010 m. rugpjūčio 27 d., taip pat duomenys apie šio turto vertę 2008 m. gegužės mėnesį (7 884 001 Lt) ir yra akivaizdu, kad įkeisto turto vertė, nurodyta skirtingais laikotarpiais, ženkliai skiriasi, iš šių duomenų negalima daryti patikimos išvados apie įkeisto turto vertę šiuo metu.
Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).