Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4149 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. P. R. paskirtos bausmės pradžia: 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga: 2028 m. vasario 22 d., nuteistasis 2/3 paskirtos bausmės atliks: 2024 m. birželio 22 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d.: 4 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo P. R. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą.

6. Nuteistasis nesutinka su Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nėra linkęs padengti turimus ieškinius. P. R. teigimu, jis kiekvieną mėnesį gauna 400 Eur pajamas, moka mokesčius, taip pat ir nustatytą mokestį į Vilniaus kalėjimo nuteistųjų fondą (10% nuo gautų pajamų), išskaičiuojama 30% nuo pusės sumos gautų pajamų limito nuteistojo apsiprekinimo sąskaitos. Pinigai yra išskaičiuojami ir negalima laikyti, kad jis nėra linkęs padengti turimus ieškinius.

7. P. R. skunde pažymi, kad nuo 2019 m. vykdo individualią veiklą, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir elgiasi pavyzdingai, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei dalyvavo psichologinės savianalizės grupėje pagal įvairias programas, jo nuostatos į mokymąsi teigiamos, nuostatos į darbinę veiklą taip pat keičiasi teigiama linkme. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau reikšminga pažanga ją mažinant yra akivaizdi. Minėtos aplinkybės rodo, kad jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. birželio 22 d., šiuo metu jis galėtų būti lygtinai paleistas tik taikant intensyvią priežiūrą. Iš P. R. asmens bylos duomenų matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jam buvo atliekamas 2018 m. birželio 6 d. Marijampolės pataisos namuose, 2022 m. balandžio 14 d. Pravieniškių pataisos namuose, 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus kalėjime. Visų šių vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju P. R. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra akivaizdūs ir teismas negali pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. P. R. atvykęs į Marijampolės pataisos namus įgijo suvirintojo elektra profesinę kvalifikaciją. 2019 m. pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis palaiko ryšius su mama, sulaukia jos pagalbos ir paramos, turi draugę, kuri lanko jį trumpalaikių pasimatymų metu. Bausmės atlikimo metu P. R. dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas neabejoja, kad nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga. Šios aplinkybės tik parodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

12. Pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama, kaip non bis in iden principo pažeidimas. P. R. praeityje teistas keturis kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 15 metų, buvo nuteistas sulaukęs 16 metų. Dabartiniai nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis. Jo tyčiniai smurtiniai veiksmai (žmonių žalojimas peiliu) kartojasi bei sunkėja, nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. Paskutines nusikalstamas veikas padarė būdamas 34 metų amžiaus, tai yra, nusikalto tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai, o antivisuomeninės nuostatos – ilgalaikės. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltės nepripažino. Nors jis nurodo, kad nesutiko su teisiniu vertinimu, nes iš tiesų veikė būtinosios ginties sąlygomis, vis tik kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu. Jeigu asmuo nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, būdamas įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Šios aplinkybės suponuoją pareigą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ypač turint omenyje tai, kad praeityje jam skirtos bausmės, be kita ko ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, esmingai neįtakojo P. R. elgesio bei jo požiūrio į įstatymų laikymąsi.

13. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, asmens byloje esantys duomenys tai paneigia. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo nuoseklumu, stebėtos ambivalentiškos elgesio iniciatyvos. Asmuo 10 kartų pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką (paskutinį kartą baustas 2021 m. lapkričio 4 d.), padaryti ir šiurkštūs pažeidimai, už kuriuos asmeniui taikytos drausminės priemonės. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį P. R. skatintas nebuvo. Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, vis tik šios aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos nenuoseklumą. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas atskleidžia egzistuojantį nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus apribojimus. Akivaizdu, kad nuteistasis net esant struktūruotoje aplinkoje, kur ir vyksta jo nusikalstamo elgesio korekcijos procesas, linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių ir elgtis nedisciplinuotai.

14. Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 8 d. pateiktoje pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų pateikti duomenys apie tai, kad P. R. skolingas 68 183,63 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 152,70 Eur, savanoriškai sumokėjo 30 Eur (nors bausmę atlieka nuo 2017 m.). Akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir nors pastarasis tai neigia nurodydamas, jog pinigai kiekvieną mėnesį yra nuskaičiuojami įvairiems mokesčiams sumokėti, tačiau tai nėra turimų skolų padengimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. R. nurodė laisvėje nesusidūręs su finansinėmis problemomis, tačiau oficialaus pajamų šaltinio neturėjo, anksčiau teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimai), kas leidžia spręsti, jog tam tikru laikotarpiu finansinių sunkumų P. R. gyvenime būta. Toks nuteistojo atsainus požiūris į savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jie yra labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai apsunkins jo reintegraciją į visuomenę. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad P. R. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties (oficialaus darbo stažas 10 mėnesių). Nuteistasis yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, kad įmonės direktorius suteiks darbo vietą P. R., pasikeitus nuteistojo statusui ir/arba lygtinio paleidimo atveju, vis tik dokumentas nėra pasirašytas ar patvirtintas, todėl laikytina, kad nuteistasis galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju patikimais duomenimis nepatvirtino. P. R. nepatvirtino ir galimybės laisvėje tęsti šiuo metu vykdomą individualią veiklą.

15. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl P. R. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais P. R. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinta tai, kad pirmo teistumo metu jis buvo nepilnametis (16 metų); dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis; realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, yra: svyruojanti motyvacija realizuoti save pozityvioje, darbinėje veikloje; oficialios darbinės patirties stoka; apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių bei turimų skolų; smurtinis elgesys sugyventinės atžvilgiu; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus, prosocialaus elgesio raiškos; impulsyvus, agresyvus elgesys; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Tarp visų anksčiau aptartų statinių (4) ir dinaminių (7) kriminogeninių veiksnių yra nustatyti tik du apsauginiai veiksniai – įgyta profesinė kvalifikacija ir asmens vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad šių apsauginių veiksnių nepakanka, jie neatsveria nustatytų dinaminių veiksnių. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ypač svarbu tai, kad nuteistasis vis dar stokoja savo elgesio pasekmių numatymo, problemų identifikavimo įgūdžių, jam būdingos impulsyvios reakcijos, tam tikrais atvejais jis yra gana kategoriškas. Aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, nuteistasis nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (nuspręsta vienbalsiai, 4 balsai prieš). Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Komisija P. R. rekomendavo vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.

16. Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, pažymėtina, kad nuteistasis, vadovaudamasis Europos Tarybos rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendro pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų. Vien nuteistojo siekiui būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

17. Šios aplinkybės, o ypač tai, kad tik pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, iki tol intervenciniam darbui jis nebuvo itin motyvuotas, iš dalies gynybiškas, leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti toliau įgyvendinama. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, P. R. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl netikslinga P. R. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. RV-25-4149 atsisakyti taikyti P. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4149.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.