- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- I-638-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02560-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Stasys Sanda
- Kategorijos
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Agnei Viršilaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1P-662 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. T.“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja su paskirta nuobauda nesutiko, pabrėždama, kad savo pareigas vykdė tinkamai, atliko visus jai, kaip pamainos viršininkei, privalomus veiksmus. Užtikrinti, kad namelyje, kuriame net nėra jos darbo vietos, šiukšlių dėžėje neatsirastų pinigų, negalėjo, todėl sprendė, jog už tai negali būti atsakinga. Pareiškėjos įsitikinimu, jos veiksmuose arba neveikime nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Nurodė, kad posto pareigūnai, prieš pradėdami darbą jam paskiroje vietoje, turi patikrinti, kad nebūtų nereikalingų ar draudžiamų daiktų. Paaiškino, kad jos darbo vieta yra administracinio pastato antrame aukšte, o darbo metu ji atlieka kitokias funkcijas, nei pareigūnų darbo vietų tikrinimas. Darbo metu nuolat nebūna su pamainos pareigūnais ir fiziškai negali stebėti viso pareigūnų darbo proceso.
Rėmėsi pareigybės aprašymu, pažymėdama, kad neprivalo atsakyti už asmeniškai muitinės pareigūnų padarytus drausmės pažeidimus. Pareiškėjos pareiga yra kontroliuoti, organizuoti pareigūnų darbą, tačiau neprivalo, o ir fiziškai negali kiekvieno darbuotojo prižiūrėti jo darbo vietoje. Pastebėjo, kad kiekvieną dieną prieš darbo pradžią primena pareigūnams, kad jie pasitikrintų, ar neturi draudžiamų daiktų, kad pasitikrintų darbo vietas į jas atėję, kad apie aptikus pažeidimus iš karto informuotų pareiškėją. Visi pareigūnai supažindinti su poste draudžiamų turėti daiktų sąrašu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Papildomai pabrėžė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. praleistas nuobaudos paskyrimo terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, kadangi pareiškėja nenumatė, kad dėl jos neveikimo vadovaujamos pamainos pareigūnai gali daryti korupcinio pobūdžio veiksmus bei netinkamai atlikti pareigas, nors pagal visas nustatytas veikos aplinkybes ir patirtį (Muitinės sistemoje dirba nuo 1991 m., nuo 2005 m. gegužės 1 d. vykdo Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkės pareigas, muitinės sistemoje buvo nustatyti faktai, kuomet postuose šiukšlių dėžėse buvo slepiami neteisėtai rinkti pinigai (2012 m.)) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Atsakovas rėmėsi Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymu, patvirtintu Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. Nr. 1B-413 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), pabrėždamas, kad Pareigybės aprašymo nuostatos įpareigoja pamainos viršininką imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir galimam muitinės pareigūnų papirkinėjimui. Analizuojant išdėstytas pareigybės aprašymo nuostatas akivaizdu, jog pamainos viršininkui yra palikta teisė pačiam pasirinkti, kokias konkrečias kontrolės priemones taikyti, o išdėstytos pareigos yra nurodytos kaip siektinas rezultatas. Tarnybinio nusižengimo metu nustatytos aplinkybės parodė, jog tų priemonių, kurias taikė pareiškėja, buvo negana, kadangi jos vadovaujamos pamainos pareigūnai pažeidė jiems nustatytus draudimus (darbo vietoje, kurioje dirbo III pamainos posto inspektoriai J. M. ir A. A., šiukšlių dėžėje rasti šiai darbo vietai nereikalingi bei muitinės poste tarnybos metu posto pareigūnams draudžiami turėti daiktai – 35 eurai).
Darė išvadą, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, posto pareigūnų darbo vietų tikrinimas yra viena iš kontrolės formų, kurią vykdydamas posto pamainos viršininkas užtikrina, kad jo vadovaujamos pamainos posto pareigūnai laikytųsi jiems taikomų draudimų ir apribojimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiga kontroliuoti posto pareigūnus nesietina su posto pamainos viršininko darbo vieta, be to, kaip ir bet kuriam kitam muitinės pareigūnui, pareiškėjai taip pat privaloma laikytis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statute (toliau – ir Statutas) nustatytų draudimų ir apribojimų.
Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog ji neprivalo atsakyti už asmeniškai muitinės pareigūnų padarytus drausmės pažeidimus ir pabrėžė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo skirta už jos, kaip posto pamainos viršininkės, pareigų nevykdymą – vadovaujamos pamainos posto pareigūnų nekontroliavimą, kiek tai numatyta pagal pareigybės aprašymą. Teigė, kad pareigūnų J. M. ir A. A. padarytas nusižengimas laikomas nevykdytos vadovaujamos posto pamainos pareigūnų kontrolės pasekme. Tarnybinio patikrinimo metu pareigūnės pateiktame paaiškinime matyti, kad ji pareigūnus kontroliavo žodžiu, taip pat atliko darbo vietų patikrinimus (spinteles, stalčius ir kt.), videokamerų pagalba stebėdama eismo juostas ir pareigūnų darbą jose. Tarnybinį nusižengimą pareigūnė padarė neveikimu, kadangi jos taikytos kontrolės priemonės buvo neefektyvios ir nerezultatyvios, jos nepaveikė pareigūnų taip, kaip to reikalaujama pareigybės aprašyme, būtent dėl pareiškėjos, kaip posto pamainos viršininkės, neveikimo, užfiksuotas korupcinio pobūdžio teisės aktų pažeidimas. Atsakovo įsitikinimu, net jei pareiškėja ir tikrino pareigūnų darbo vietas, tai buvo daroma nerezultatyviai ir nepakankamai dažnai, kadangi jos vadovaujamos pamainos metu poste buvo rasti posto pareigūnams draudžiami turėti daiktai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Departamento Imuniteto Tarnyba 2015 m. spalio 5 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl siūlymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ Nr. 6B-1684 (b. l. 59–60).Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinimo metu atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių, be krovinio, tikrinimo darbo vietoje, šiukšlių kibire, rasta 10 Eur ir atvykstančių į Lietuvos Respubliką krovininių automobilių, su kroviniu, tikrinimo darbo vietoje, šiukšlių kibire, rasti 35 Eur. Pinigų savininkas nustatytas nebuvo. Imuniteto tarnyba pasiūlė atitinkamų pareigūnų, tame tarpe ir pareiškėjos, atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą.
Departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ Nr. 1B-777 sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) pareigūnų, atliekančių pareigas Šalčininkų kelio poste, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti ir pavedė Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 71).
2015 m. spalio 13 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-2029 pareiškėja buvo informuota apie tai, jog ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 41).
Pareiškėja 2015 m. spalio 14 d. pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareigas atlieka atsakingai, o darbą pradeda nuo pasitarimo pamainos pareigūnams. Pasitarimo metu apžvelgia naujus teisės aktus ir aktualijas ir visada primena, kad atėję į darbo vietą ją patikrintų, o apie pažeidimus praneštų pareiškėjai. Visada akcentuoja kovą su korupcija, primena dėl rastų pinigų dokumentuose ar automobilių salonuose, pati atlieka darbo vietų patikrinimus (tikrina spinteles, stalčius, ant palangių esančius popierius ir t. t.), atlieka dokumentų, pateiktų muitinei, patikrinimus, skirsto pareigūnus į darbo vietas, kontroliuoja, kaip pareigūnai vykdo NAS pranešimus, kaip pildo RIKS Patikrinimo aktus, ar teisingai paskaičiuoja mokesčius ir atlieka kitas pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas (b. l. 42).
Komisija 2015 m. lapkričio 11 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, atliekančių pareigas Šalčininkų kelio poste, veiksmų“ Nr. 7B-2267 (toliau – ir Išvada). Išvadoje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. spalio 1–2 dienomis pamainos metu tinkamai nekontroliavo, kaip teritorinės muitinės pareigūnai J. M. ir A. A. vykdo savo pareigas, o vykdytos antikorupcinio pobūdžio priemonės buvo nerezultatyvios, ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 72–86).
Departamentas 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12255 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. T.. Tačiau 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 Profesinė sąjunga tokį sutikimą duoti atsisakė. Departamentas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos raštą tiek, kiek juo buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3381-756/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Liteko informacinė sistema).
Žemesnės instancijos teismas
Departamento generalinis direktorius 2016 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. T.“ Nr. 1P-662 ir vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą ir LVAT 2016 m. gegužės 24 d. nutartį Nr. A-3381-756/2016, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 5).
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento generalinio direktoriaus Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėja yra Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkė, atliekanti pareigas Lavoriškių kelio poste, todėl, sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, taikytinas Statutas.
Statutas įtvirtina pagrindinius muitinės pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse.
Nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 straipsnis, Nuobaudų skyrimo taisyklių 21 punktas). Savo nutartyse LVAT yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovo ar kito pareigūno, o prireikus – ir komisijos, veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad ji 2015 m. spalio 1–2 dienomis tinkamai nekontroliavo kaip pareigūnai J. M. ir A. A. vykdo savo pareigas, o vykdytos antikorupcinio pobūdžio priemonės buvo nerezultatyvios. Šiuo savo neveikimu pareiškėja pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3V-206 redakcija) 2 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietos ir jų aprašymas“ 2 darbo vietos 3 punkto ir 20 punkto nuostatas, Pareigybės aprašymo 7.1., 7.3., 7.31., 7.32. papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.1.3, 7.7.3 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Pareiškėja nesutiko su atliktu vertinimu, savo nesutikimą pareiškėja pagrindė iš esmės keliais aspektais – pats pareigūnas atsako už tvarką bei daiktus, esančius jam paskirtoje vietoje, o ne ji asmeniškai; nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis; praleisti nuobaudos skyrimo terminai.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pareiškėja yra kalta dėl šios situacijos, ar ji, veikdama taip, kaip numato teisės aktai, turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, jog minėtos veikos nebūtų padarytos.
Pažymėtina, jog vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai muitinės pareigūnui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas.
Pareigybės aprašymo 7 punktas nustato, kad šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas privalo: organizuoti, planuoti ir kontroliuoti muitinės posto pamainos darbą, skirti muitinės posto pamainos pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą (7.1. punktas); kontroliuoti, kaip muitinės posto pamainos pareigūnai vykdo savo pareigas, užtikrinti tarnybinės drausmės ir Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi muitinės poste (7.3. punktas); griežtai laikytis muitinės pareigūnams taikomų Statute nustatytų draudimų ir kontroliuoti, kaip šių draudimų laikosi muitinės posto pamainos pareigūnai (7.31. punktas); organizuoti ir kontroliuoti muitinės pamainos posto darbą taip, kad būtų išvengta sisteminių korupcijos apraiškų muitinės poste (7.32 punktas).
Taigi, paminėtos pareigybės aprašymo nuostatos įpareigoja pamainos viršininką imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir pareigūnų papirkinėjimui. Dar daugiau, Išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja pati atlieka darbo vietų patikrinimus – tikrina spinteles, stalčius, ant palangių esančius popierius ir t. t. (b. l. 42), todėl pareiškėjos argumentai, kad pats pareigūnas atsako už tvarką bei daiktus, esančius jam paskirtoje vietoje, o ne ji asmeniškai, atmestini. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nuobauda yra paskirta ne už jos pavaldinių įvykdytus pažeidimus, bet už jos, kaip posto pamainos viršininkės, pareigų nevykdymą. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad posto pareigūnų darbo vietų tikrinimas yra viena iš kontrolės formų, kurią vykdydamas posto pamainos viršininkas užtikrina, kad jo vadovaujamos pamainos posto pareigūnai laikytųsi jiems taikomų draudimų ir apribojimų.
Išanalizavęs teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, būdama pamainos viršininke, galėjo ir turėjo numatyti, kad nesant pakankamai kontrolei, gali būti užfiksuoti korupcinio pobūdžio pažeidimai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 punkte – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, kad Išvadoje nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Nuobaudų skyrimo taisyklių 21 punktas nustato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Teismas, įvertinęs Komisijos Išvadą, daro išvadą, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tiriamą pažeidimo faktą, motyvavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3V-206 redakcija) 2 priedo „Šalčininkų kelio posto darbo vietos ir jų aprašymas“ 2 darbo vietos 3 punkto ir 20 punkto nuostatos, Pareigybės aprašymo 7.1., 7.3., 7.31., 7.32. papunkčių reikalavimai, Etikos kodekso 7.1.3, 7.7.3 papunkčių reikalavimai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad jis padarytas dėl aplaidumo, pasekmės (pamainos pareigūnų darbo vietoje rasti draudžiami turėti daiktai), įvertinta pareiškėjos tarnybinė charakteristika bei anksčiau skirtos nuobaudos, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Pareiškėjos teigimu, Įsakymas yra neteisėtas dar ir todėl, kad buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Teismas nesutinka ir su šiuo pareiškėjos argumentu.
Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Nuobaudų skyrimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad tikrinamas pareigūnas su tarnybinio patikrinimo išvada supažindinamas per 3 darbo dienas nuo jos surašymo. Su 2015 m. lapkričio 11 d. Išvada pareiškėja supažindinta 2015 m. lapkričio 14 d. (b. l. 86).
Statuto 35 straipsnio 2 dalyje bei Nuobaudų skyrimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos.
Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Departamento prašymą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos raštą tiek, kiek juo buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai; LVAT 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3381-756/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą; 2016 m. gegužės 26 d. Įsakymu atsakovas paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Įsakymas priimtas, nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino.
Atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pasirinktą pareiškėjos elgesio modelį, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis Statute ir Nuobaudų skyrimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, t. y. pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo nuomone, pareiškėjos tarnybinis nusižengimas turi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, o pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos A. T. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.