Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-05-24 · Administracinė byla Nr. A-3381-756/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
A-3381-756/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05786-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Stasys Gagys
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
A. T.
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-3381-756/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05786-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) posto pamainos viršininkės A. T.. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2267 (toliau – Išvada Nr. 7B-2267) nustatyta, kad A. T. 2015 m. spalio 1-2 d. pamainos metu tinkamai nekontroliavo, kaip Teritorinės muitinės pareigūnai J. M. ir A. A. (A. A.) vykdo savo pareigas, o vykdytos antikorupcinio pobūdžio priemonės buvo nerezultatyvios, ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamentas 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12255 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. T.. Tačiau 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 Profesinė sąjunga tokį sutikimą duoti atsisakė. Departamento teigimu, Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl privalo apsiriboti vertinimu, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūnę dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės ir nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos bei sudarytos kolektyvinės sutarties, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Profesinė sąjunga su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 46–49) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais nustatytais faktais ir aplinkybėmis, mano, kad komisija juos įvertino netinkamai ir neobjektyviai, patikrinimą atliko tendencingai, nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų. Visa tai leidžia teigti, kad darbdavys A. T. ketina skirti tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 80–84) pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino: panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1P-794 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas ginčija Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1P-794, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei A. T., teisėtumą ir pagrįstumą. Nustatyta, kad Departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1B-777 sudarė komisiją, kuriai, be kita ko, pavedė ištirti A. T. galimą tarnybinį pažeidimą (b. l. 5); komisija 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Išvadą Nr. 7B-2267, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad A. T. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6–20); Departamentas 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12255 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą A. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 28–29); Profesinė sąjunga 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodydama, kad komisijos vertinimas yra neobjektyvus, neįvertintos visos faktinės aplinkybės, patikrinimas neišsamus ir tendencingas, todėl Profesinė sąjunga nurodė mananti, kad sprendimas skirti nuobaudą nepagrįstas, nes pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė (b. l. 30–31); A. T. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo Profesinės sąjungos Tarptautinių ryšių komiteto narė (b. l. 22–23).

Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas, Taisyklės ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis; b. l. 32–40). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Statuto 42 straipsnį kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Pagal Taisyklių 33 punktą pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos inter alia Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus bei aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus; Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus; profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas jai nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės; profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., 2004 m. balandžio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartį adm. byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-3367/2011).

Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant A. T. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šios pareigūnės tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnei nėra skiriama dėl jos narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jos atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Skundžiamo Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1P-794 turinį įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jos narės A. T. padarytos veikos ir jos kvalifikavimo, nesutinka, kad nustatyta veika gali būti kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. T. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu motyvu nelaikytina ir Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 1P-794 nurodyta prielaida, kad tarnybinis tyrimas atliktas tendencingai, nes šis teiginys nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, t. y. neištirtos ir neįvertintos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės. Šie motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje Nr. 7B-2267 pateiktu jos narės A. T. atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šios pareigūnės galimą tarnybinį pažeidimą, pažeidė jos ar jos atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip A. T. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jos naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime.

Vadinasi, Profesinė sąjunga 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei, kuri yra Profesinės sąjungos narė ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Departamento prašymas tenkintinas, Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 1P-3794 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T., naikintinas.

III.

Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 88–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują – Muitinės departamento prašymą atmesti.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų ginčo aplinkybių. Atsakovas sutinka, kad įstatymas neįgaliojo Profesinės sąjungos spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia pagal jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu (Taisyklių 26 ir 33 punktai). Įvertinęs tai, kad tarnybinis patikrinimas nagrinėjamu atveju atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, atsakovas daro išvadą, kad nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..

Atsiliepimas

Be to, atsakovas tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, t. y. nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų. Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą, turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Tokių argumentų ir įrodymų pareiškėjas teismui neteikė, skundą grindė iš esmės tik deklaratyviais teiginiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutinei valstybės pareigūnei – Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T., kuri yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamųjų organų narė, pagrįstumo bei teisėtumo.

Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-153/2014; 2015 m.spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-3430-520/2015 ir kt.).

Minėtą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000/PV3-33. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-368/2012 (Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23), be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą ir ginčui reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nerevizavo numatytos skirti A. T. tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų kitais aspektais, išskyrus ginčui aktualų aspektą, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti jai tarnybinę nuobaudą, nustatė, kad pareiškėjas ketina skirti tarnybines nuobaudas dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ar atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 8 d. atsisakyme Nr. 1P-794 duoti sutikimą Muitinės departamento vadovui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. tarnybinę nuobaudą nepateikė jokių faktinių duomenų ir motyvų, jog Muitinės departamento vadovas ketina skirti jai tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atsakovo atsisakymo argumentai, siejami su tarnybinio patikrinimo išvados turinio analize ir jos vertinimu neturi jokio ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ir/ar veikla Profesinėje sąjungoje. Atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir įrodymais, siejamais su darbuotojo, kuriam darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą ir prašo Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, naryste ir veikla profesinėje sąjungoje, atstovavimu atstovavimo profesinių sąjungų nariams.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti A. T. tarnybinę nuobaudą, iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento) interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams, trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Šių savo teiginių pagrindimui pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, t.y.tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnei, kurios atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2015 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1P-794, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė