- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A-3381-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05786-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) posto pamainos viršininkės A. T.. 2015 m. lapkričio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2267 (toliau – Išvada Nr. 7B-2267) nustatyta, kad A. T. 2015 m. spalio 1-2 d. pamainos metu tinkamai nekontroliavo, kaip Teritorinės muitinės pareigūnai J. M. ir A. A. (A. A.) vykdo savo pareigas, o vykdytos antikorupcinio pobūdžio priemonės buvo nerezultatyvios, ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Departamentas 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12255 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. T.. Tačiau 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 Profesinė sąjunga tokį sutikimą duoti atsisakė. Departamento teigimu, Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl privalo apsiriboti vertinimu, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūnę dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės ir nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos bei sudarytos kolektyvinės sutarties, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Profesinė sąjunga su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 46–49) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais nustatytais faktais ir aplinkybėmis, mano, kad komisija juos įvertino netinkamai ir neobjektyviai, patikrinimą atliko tendencingai, nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų. Visa tai leidžia teigti, kad darbdavys A. T. ketina skirti tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 80–84) pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino: panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1P-794 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas ginčija Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 1P-794, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei A. T., teisėtumą ir pagrįstumą. Nustatyta, kad Departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1B-777 sudarė komisiją, kuriai, be kita ko, pavedė ištirti A. T. galimą tarnybinį pažeidimą (b. l. 5); komisija 2015 m. lapkričio 11 d. surašė Išvadą Nr. 7B-2267, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad A. T. padarė tarnybinį pažeidimą, pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6–20); Departamentas 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (5.34)3B-12255 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą A. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 28–29); Profesinė sąjunga 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodydama, kad komisijos vertinimas yra neobjektyvus, neįvertintos visos faktinės aplinkybės, patikrinimas neišsamus ir tendencingas, todėl Profesinė sąjunga nurodė mananti, kad sprendimas skirti nuobaudą nepagrįstas, nes pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė (b. l. 30–31); A. T. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo Profesinės sąjungos Tarptautinių ryšių komiteto narė (b. l. 22–23).
Vadinasi, Profesinė sąjunga 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 1P-794 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnei, kuri yra Profesinės sąjungos narė ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Departamento prašymas tenkintinas, Profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 1P-3794 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T., naikintinas.
III.
Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 88–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują – Muitinės departamento prašymą atmesti.
Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų ginčo aplinkybių. Atsakovas sutinka, kad įstatymas neįgaliojo Profesinės sąjungos spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia pagal jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu (Taisyklių 26 ir 33 punktai). Įvertinęs tai, kad tarnybinis patikrinimas nagrinėjamu atveju atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, atsakovas daro išvadą, kad nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T..
Atsiliepimas
Be to, atsakovas tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, t. y. nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų. Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą, turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Tokių argumentų ir įrodymų pareiškėjas teismui neteikė, skundą grindė iš esmės tik deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutinei valstybės pareigūnei – Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkei A. T., kuri yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamųjų organų narė, pagrįstumo bei teisėtumo.
Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-153/2014; 2015 m.spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-3430-520/2015 ir kt.).
Minėtą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000/PV3-33. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-368/2012 (Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23), be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą ir ginčui reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai nerevizavo numatytos skirti A. T. tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų kitais aspektais, išskyrus ginčui aktualų aspektą, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti jai tarnybinę nuobaudą, nustatė, kad pareiškėjas ketina skirti tarnybines nuobaudas dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ar atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 8 d. atsisakyme Nr. 1P-794 duoti sutikimą Muitinės departamento vadovui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. tarnybinę nuobaudą nepateikė jokių faktinių duomenų ir motyvų, jog Muitinės departamento vadovas ketina skirti jai tarnybinę nuobaudą dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsakovo atsisakymo argumentai, siejami su tarnybinio patikrinimo išvados turinio analize ir jos vertinimu neturi jokio ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ir/ar veikla Profesinėje sąjungoje. Atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą turėtų būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir įrodymais, siejamais su darbuotojo, kuriam darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą ir prašo Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, naryste ir veikla profesinėje sąjungoje, atstovavimu atstovavimo profesinių sąjungų nariams.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti A. T. tarnybinę nuobaudą, iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento) interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams, trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Šių savo teiginių pagrindimui pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, t.y.tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnei, kurios atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2015 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 1P-794, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.
Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.