Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.10.; 2.1.15.3.3.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.4.

2012 m. kovo 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmę subendrinus su 2009 m. spalio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį A. R. išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 12 d. apie 02 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusio J. Š. priklausančio automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 20 Lt vertės kryžminį raktą, 30 Lt vertės rankinį automobilinį keltuvą „Traglant“, 40 Lt vertės padangą „Michelin“ ir 140 Lt vertės lengvo lydinio ratą su padanga bei pasikėsino nuo automobilio pagrobti tris po 140 Lt vertės lengvo lydinio ratus su padangomis, tačiau jų nepajėgė nuo automobilio nuimti, t. y. iš viso pasikėsino pagrobti 650 Lt vertės turtą, priklausantį nukentėjusiajam J. Š., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

A. R. buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2011-11-12, apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugadino svetimą turtą, t. y. J. Š. priklausančiame automobilyje nupjovė elektros instaliacijos laidus, sulaužė priekinės panelės dalį, tuo padarydamas J. Š. 150 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo patyręs smurtą, jam buvo grasinama, todėl saugodamas savo gyvybę prisipažino. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 178 str. 4 d., o po to prokuroro prašymu kaltinimas buvo pakeistas į BK 178 str. 1 d. Su pakeistu kaltinimu sutiko, tačiau nesuvokė kodėl buvo pakeista straipsnio dalis.

Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad grįžęs iš įkalinimo vietos stengėsi kabintis į gyvenimą, užsiregistravo darbo biržoje, lankė kursus, reguliariai registravosi pataisos inspekcijoje, stengėsi nepažeidinėti įstatymų, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos. Teigia, kad jis yra našlaitis, neturi gyvenamosios vietos, neturi artimųjų, todėl jam tenka gyventi pas svetimus žmones.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. R. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti ir atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. R. pagal BK 187 str. 3 d. neteisingai nurodė išteisinimo pagrindą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. R. pripažino kaltu pasikėsinus įvykdyti vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. R. pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į apelianto asmenį apibūdinančius duomenis (nusikalto lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu praėjus tik vienam mėnesiui po paleidimo, būdamas ne kartą teistas, neišnykus teistumui, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos), taip pat į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o taip pat į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir paskyrė BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios terminą nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo A. R. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota ir jos švelninti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgta skiriant bausmę.

Apelianto A. R. teiginiai, kad jis prisipažino dėl to, kad prieš jį buvo naudojamas smurtas, jam buvo grasinama, yra tik niekuo nepagrįsti deklaratyvūs pareiškimai, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, ir A. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nenurodė.

Kitas apelianto skundo teiginys, kad jis nesuprato, kodėl jam buvo pakeistas kaltinimas iš BK 178 str. 4 d. į LR BK 178 str. 1 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (76–78 b. l.) matyti, kad apylinkės teismas BPK 256 str. nuostatų nepažeidė, A. R. buvo suteikta galimybė susipažinti su prašymu dėl kaltinimo pakeitimo. Pats A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinimas jam yra aiškus, pertraukos pasirengti gynybai jam nereikia. Be to, pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo gynėjas, užtikrinantis jo teises gintis nuo pareikšto, šiuo atveju nuo pakeisto kaltinimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistojo A. R. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Tačiau, kolegija pritaria prokuroro apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytiems argumentams dėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyto išteisinimo pagal BK 187 str. 3 d. pagrindo. Pirmosios instancijos teismas A. R. išteisino pagal BK 187 str. 3 d., vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., t. y. nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų, padarytų išvadų vienareikšmiškai aišku, kad neįrodyta, jog A. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl A. R. turėjo būti išteisintas BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu. Kadangi BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytas išteisinimo pagrindas yra palankesnis išteisintajam (pagal BPK 115 str. 3 d. 1 p. išteisinus civilinis ieškinys atmetamas, o ne paliekamas nenagrinėtu), todėl bylą nagrinėjant pagal nuteistojo apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.).

Pažymėtina, kad išteisindamas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu teismas, sutinkamai su BPK 115 str. 3 d. 2 p., turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu, o ne atmesti. Tačiau, apeliacine tvarka pakeitus išteisinimo pagrindą, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio nekeičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį A. R. išteisinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.