- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2-1325-1147/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00437-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nikolaj Semionov
- Trečiasis asmuo
- N. G., V. T., J. B., V. K., L. F., V. M.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- VšĮ „Visagino ligoninė“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ atstovei, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui VšĮ „Visagino ligoninė“, tretiesiems asmenims N. G., V. K., L. F., J. B., V. M., V. T., dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2745,93 Eurus turtinės žalos atlyginimo, 40,25 Eurus kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonę, kuri atsakovės veiksmais buvo apgadinta 2019-11-20 ir 2020-03-10. Ieškovė pagal apgadintos transporto priemonės remonto sąmatas draudėjai išmokėjo dėl pirmojo įvykio 842,16 Eurų, dėl antrojo 1903,77 Eurus draudimo išmokų. Atsakovė žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovės nesutikimas su ieškiniu grindžiamas iš esmės tuo, kad praleistas vienerių metų senaties terminas, taip pat neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.
Tretieji asmenys L. F. ir K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, o 2022-05-31 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, 2020-03-10 ieškinyje nurodyto įvykio nematė ir neatsimena.
Trečiasis asmuo N. G. 2022-04-06 atsiliepime į ieškinį ir 2022-06-15 teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo VšĮ „Visagino ligoninė“ Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Ligoninėje yra įrengta patalpa, į kurią iš vienos pusės įvažiuoja pacientus atvežantys greitosios pagalbos automobiliai ir pro kitą patalpos pusę išvažiuoja, iš abiejų pusių yra įrengti pultu valdomi pakeliami vartai, pultas yra koridoriuje. Patalpa įrengta tam, kad nereikėtų atvežtus pacientus iš automobilių išnešinėti ar išlaipinti atvirame lauke. Jeigu šaltu metu vartai atidaryti ligoninės koridoriuje darosi šalčiau. N. G. paaiškino, kad 2019-11-20 budėjo Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje, dirbo su pacientu, jai pasiskundė kiti koridoriuje laukiantys pacientai, kad jiems šalta, patikrinusi stebėjimo kameros vaizdą ir įsitikinusi, kad nėra atvažiuojančio automobilio nuspaudė vartų uždarymo mygtuką ir toliau dirbo su pacientu, tačiau išgirdo traškesį ir per stiklines koridoriaus duris pamatė greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) automobilį, jame nebuvo paciento ir jie GMP automobilio paciento vežimui nekvietė. Matė, kad buvo atvykusi GMP skyriaus vadovė ir policijos pareigūnai. Mano, kad važiavimo pro atidarytus vartus saugumu turėjo prieš įvažiuojant įsitikinti GMP automobilio vairuotojas.
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2021-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad dirba GMP automobilio vairuotoju, į Visagino ligoninės priėmimo skyrių per pamainą tenka atvažiuoti 3-5 kartus. 2020-03-10 atvežė į ligoninę ligonį, vartai buvo uždaryti, išėjo slaugytoja, paskambino atidaryti vartus, vartai buvo atidaryti, tačiau automobiliu pradėjus važiuoti vartai nusileido ant automobilio. Šį faktą pripažino ir ligoninės darbuotojas su kuriuo buvo pasirašyta eismo įvykio deklaracija. Įvažiuoti į priėmimo skyriaus teritoriją galima tik pro pakeliamus vartus, kuriuos atidaryti ir uždaryti gali tik ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojai. Nei jis, nei kiti greitosios pagalbos automobilio vairuotojai ar kartu vykstantys medicinos darbuotojai, priėmimo skyriaus vartų atidaryti ar uždaryti neturi jokių galimybių.
Trečiasis asmuo V. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2022-09-21 teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 metų rudenį GMP gydytoja po pokalbio telefonu jam pasakė važiuoti į ligoninę. Jis važiavo pro atidarytus vartus ir važiuojant ant stogo nukrito vartai ir jis sustojo. Atėjus ligoninės darbuotojams vartai buvo pakelti mechaniškai, nes buvo deformuotas vartų mechanizmas.
Trečiasis asmuo J. B. atsiliepime į ieškinį nurodė (t. 1, b.l. 79) ir 2022-09-21 teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, dirba Všį „Visagino ligoninė“ vyr. inžinieriumi, 2020-03-10 buvo iškviestas į Priėmimo skyrių dėl įvykio su GMP automobiliu, įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, kurie paprašė jo kaip ligoninės atstovo pasirašyti deklaracijoje, nepripažino deklaracijoje nurodyto įrašo apie kaltės prisipažinimą, prie kurio pasirašė. Paaiškino, kad prie Priėmimo skyriaus yra įvažiavimas su sienomis ir stogu ir pakeliamais įvažiavimo ir išvažiavimo vartais. Pakeliami vartai valdomi įvažiavime esančiu pultu ir distanciniu pultu. Distanciniu pultu galima vartus tik nuleisti ar pakelti, bet negalima vartų sustabdyti. Vartus atidarinėja vairuotojams paskambinus arba po garsinio signalo, taip pat vairuotojai užeina ir atidaro vartus patys. Vartai leidžiasi lėtai. Įvažiavimas stebimas vaizdo kameromis, iš jų viena buvo įrengta stebėti keletą metrų teritorijos prie įvažiavimo, o dvi kameros buvo viduje. Mano, kad 2009-11-20 GMP automobiliui nebuvo poreikio įvažiuoti pro vartus, nes felčere galėjo nueiti į ligoninę pati.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė dėl 2019-09-16 įvykio išmoką sumokėjo 2020-02-24, o dėl 2020-03-10 įvykio išmoką sumokėjo 2020-04-24. Tokiu būdu ieškovei pirmu atveju 2020-02-24, antru 2020-04-24 atsirado reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį.
Įvykių metu žala automobiliui atsirado dėl sąveikos dviejų didesnio pavojaus šaltinių: pakeliamų vartų, jiems leidžiantis, ir važiuojančio automobilio. Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis).
Dėl 2019-11-20 įvykio
2019-09-16 transporto priemonė FORD TRANSIT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų, draudėjas - UAB „Ambulansas“, draudikas - AB „Lietuvos draudimas“, tai patvirtina transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr.545555484.
2019 m. lapkričio mėn. prašymu (pateiktas byloje yra be datos) UAB „Ambulansas“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė, kad 2019-11-20 13.20 val. važiuojant į Visagino ligoninės priėmimo skyrių pro įvažiavimo vartus, priėmimo skyriaus slaugytoja nuleido vartus, dėl ko Automobilis buvo prispaustas per stogą, stoglangio vietoje, apgadintas stoglangis; automobilį vairavo V. T., įvykio vieta Taikos pr.15A, Visaginas.
2020-01-06 UAB „Inchcape Motors“ sąmata, 2020-02-11 UAB „Inchcape Motors“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo apskaičiuota 842,16 Eur Automobilio remonto suma. 2020-02-11 UAB „Ambulansas“ prašymas patvirtina, kad buvo prašoma draudimo išmoką sumokėti tiesiogiai UAB „Inchcape Motors“. 2020-02-24 AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo UAB „Inchcape Motors“ 842,16 Eur už Automobilio remontą.
2019-11-27 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato raštas patvirtina, kad 2019-11-20 policijos registruojamų įvykių registre buvo įregistruota informacija apie tai, kad jų aptarnaujamojoje teritorijoje buvo apgadinta transporto priemonė FORD TRANSIT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Informacinėje sistemoje nurodyta, kad: UAB „Ambulansas“ Visagino GMP stoties vėdėja J. M. pranešė, kad jų automobilį FORD TRANSIT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. T., apgadino Visagino ligoninės priėmimo skyriaus įvažiavimo vartai; vartus nematydama automobilio, uždarinėjo slaugytoja N. G.; administracinio nusižengimo teisena nepradėta.
2022-03-31 VšĮ „Visagino ligoninė“ raštas patvirtina, kad N. G. dirba VšĮ „Visagino ligoninė“ Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja.
VšĮ „Visagino ligoninė“ ligonių registravimo priėmimo skyriuje apskaitos žurnalas patvirtina, kad 2019-11-20 buvo užregistruoti pacientai 13.02 val. ir 14.30 val., paciento pristatymo laiką 13.02 val. patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė.
N. G., ieškovės ir atsakovės atstovių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. lapkričio mėn. UAB „Ambulansas“ prašymas, 2019-11-27 policijos komisariato raštas, nuotraukos) patvirtina, kad 2019-11-20 apie 13.20 val. slaugytoja N. G., nematydama Automobilio nuspaudė mygtuką uždaryti elektra valdomus nuleidžiamus vartus, o Automobiliui pravažiuojant po vartais jis buvo jais prispaustas ir apgadintas.
V. T. parodymai patvirtina, kad jis, atvažiavo Automobiliu su felčere be ligonio, automobiliu įvažiavo pro pakeliamus vartus į patalpą prie Priėmimo skyriaus, Priėmimo skyriaus personalui pranešęs apie ketinimą įvažiuoti.
Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo (Valstybės žinios, 2007-11-10, Nr. 115-4713, 2019-11-01 - 2020-03-06 suvestinė redakcija) 24 punktas numato, kad GMP įstaigų dispečerinė GMP kvietimus priima, registruoja, perduoda GMP brigadai. 26 punktas numato, kad kai paciento gyvybei gresia pavojus, GMPS pacientą skubiai veža į stacionarinės ASPĮ Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių ir apie tai informuoja ASPĮ Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, į kurį atveža pacientą.
Formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykles (Valstybės žinios, 2013-12-30, Nr. 138-6972) 5, 14 punktai numato, kad gavus kvietimą teikti GMP paslaugą pradedama pildyti Kortelė; kai pacientas transportuojamas į stacionarinę ASPĮ, kortelės kopija paliekama stacionarinės ASPĮ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.
Byloje nėra duomenų apie paciento vežimą Automobiliu į Visagino ligoninę ar GMP iškvietimą į Visagino ligoninę paciento pervežimui, paciento registravimą 2019-11-20 13.20 val. arba panašiu laiku, nėra GMP kortelių, todėl neįrodyta, kad automobilio atvažiavimas buvo bent susijęs su darbu, neįrodyta, kad GMP gydytojos patekimui į ligoninę buvo poreikis įvažiuoti automobiliu į patalpą prie Priėmimo skyriaus, taip pat ligoninės personalui nebuvo pranešta apie ketinimą įvažiuoti.
Vartai nusileido ant važiuojančio automobilio. Byloje neįrodytas Priėmimo skyriaus slaugytojų galėjimas matyti automobilį, paleidimo leistis vartus momentu, arba Priėmimo skyriaus slaugytojų žinojimas apie tai, kad atvažiuos ar atvažiuoja automobilis.
Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).
Jeigu automobilio vairuotojas, nesant poreikio įvažiuoti į patalpą prie Priėmimo skyriaus, į ją nevažiuotų, neatsirastų jokia žala ir tuo atveju, jeigu Priėmimo skyriaus darbuotojas nuleidžiant vartus neįsitikino, kad nėra atvažiuojančio automobilio, nes neįvyktų vartų ir automobilio kontaktas.
Jeigu automobilio vairuotojas prieš įvažiuojant pro vartus į patalpą prie Priėmimo skyriaus praneštų apie savo ketinimą įvažiuoti neatsirastų jokia žala, nes Priėmimo skyriaus darbuotojas vartus neuždarytų.
Todėl pagrindinė ir būtinoji žalos atsiradimo priežastis buvo vairuotojo neteisėtas neveikimas (nepranešimas apie ketinimą įvažiuoti) ir neteisėtas veikimas (važiavimas pro vartus neįspėjus Priėmimo skyriaus darbuotojų ir nesant tam poreikio).
Pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos turėjo ir automobilio valdytojas – vairuotojas. Automobilio vairuotojas prieš važiuojant pro atidarytus vartus jokia forma (žodžiu, telefonu) nepranešė Priėmimo skyriui apie ketinimą įvažiuoti į jam svetimos įstaigos valdomą, uždarą teritoriją. Todėl automobilio vairuotojas, važiuodamas automobiliu pro vartus, nepranešęs pranešęs Priėmimo skyriui apie ketinimą įvažiuoti, elgėsi labai neatsargiai, pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalos atsiradimą lėmė jo veiksmai, todėl yra pagrindas šioje dalyje reikalavimą atlyginti žalą atmesti.
Dėl 2020-03-10 įvykio
2020-03-12 UAB „Ambulansas“ elektroniniu laišku kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė, kad 2020-03-10 9.36 val. įvažiuojant į Visagino ligoninę uždarant vartus buvo sugadintas Automobilio stogas, pranešta policijai.
2020-03-13 UAB „Ambulansas“ transporto priemonės apžiūros akte/prašyme nurodė, kad 2020-03-10 važiuojant į Visagino ligoninės priėmimo skyrių pro įvažiavimo vartus, priėmimo skyriaus slaugytoja nuleido vartus, dėl to buvo apgadintas Automobilio stogas srityje virš priekinio stiklo.
2020-03-13 UAB „Inchcape Motors“ sąmata, 2020-04-17 UAB „Inchcape Motors“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo apskaičiuota 1903,77 Eur Automobilio remonto suma. 2020-04-17 UAB „Ambulansas“ prašymas patvirtina, kad buvo prašoma draudimo išmoką sumokėti tiesiogiai UAB „Inchcape Motors“. 2020-04-24 AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo UAB „Inchcape Motors“ 1903,77 Eur už Automobilio remontą.
2022-05-16 VšĮ „Visagino ligoninė“ raštas patvirtina, kad 2020-03-10 VšĮ „Visagino ligoninė“ Priėmimo skubiosios pagalbos skyriuje dirbo bendrosios praktikos slaugytojos L. F. ir K. V., kurios atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įvykio nematė ir neatsimena.
Liudytojo M. V. parodymai patvirtina, kad 2020-03-10 jam atvažiavus į ligoninę vartai buvo uždaryti, buvo išėjusi slaugytoja ir pranešta apie poreikį atidaryti vartus, po to buvo atidaryti vartai, tačiau automobiliu pradėjus važiuoti vartai nusileido ant automobilio.
2020-03-10 Automobilio vairuotojas M. V. ir VšĮ „Visagino ligoninė“ vyriausiasis inžinierius J. B. pasirašė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2020-03-10 9.36 val. vartams leidžiantis buvo apgadintas Automobilio stogas ir Všį „Visagino ligoninė“ dirbantis vyriausiuoju inžinieriumi J. B. savo parašu pasirašė prie rekvizito, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą, t.y. įvykio vietoje atsakingas už padarytą žalą asmuo buvo nustatytas ir niekam dėl to nebuvo abejonių.
Trečiasis asmuo J. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje pakeitė savo poziciją, nurodė nesutinkantis su ieškiniu, nepripažino deklaracijoje nurodyto įrašo apie kaltės dėl žalos pripažinimą, prie kurio pasirašė, atsiliepime nurodė, kad policijos pareigūnai reikalavo pasirašyti deklaracijoje, teismo posėdyje sakė, kad policijos pareigūnai paprašė pasirašyti deklaracijoje.
Byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykio deklaraciją J. B. pasirašė dėl suklydimo, apgaulės, prievartos, kitokio neteisėto poveikio, nenurodyta kitokių jos negaliojimo pagrindų. Todėl eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad Všį „Visagino ligoninė“ iš karto įvykio vietoje pripažino ligoninės darbuotojų veiksmų neteisėtumą ir kaltę dėl įvykusio įvykio. Dėl to žalą patyrusiam asmeniui nekilo poreikis įvykio vietoje rinkti papildomus įrodymus. Todėl pasikeitusi J. B. pozicija vertinama kritiškai.
Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
Liudytojo V. M. parodymai ir eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad žala atsirado dėl Visagino ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų, kurie susiję priežastiniu ryšių su padaryta žala, ir Visagino ligoninės darbuotojų kaltės. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).
Ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2021-06-28, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
Dėl kompensacinių palūkanų
Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Todėl ieškinio reikalavimas 2,87 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-04-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovė prašo priteisti 525,66 Eurus bylinėjimosi išlaidų kurios susidarė apmokant už advokato teisinę pagalbą ir 63 Eurus sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 588,66 Eur.
Ieškovė pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo duomenis, išlaidas patvirtinančius dokumentus (2021-08-26 prašymo priedai), jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.
Ieškinio suma yra 2786,18 Eur. Patenkinta ieškinio dalis sudaro 68,43% (1906,64/2786,18=0,6843). Todėl yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovės 402.82 Eur (588,66*0,6843) bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis sudaro 27 Eur. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteisiama 68,43% pašto išlaidų, t.y. 18,48 Eur, iš ieškovės priteisiama 8,55 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš VšĮ „Visagino ligoninė“ 1903,77 Eur (tūkstantis devyni šimtai trys eurai 77 ct) turtinės žalos atlyginimo, 2,87 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1906,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-06-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 402,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 8,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.
Išieškoti iš VšĮ „Visagino ligoninė“ valstybės naudai 18,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5662.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.