- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-221-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24127-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- D. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškinio atsakovui D. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ies?kovas G. M. (toliau – ieškovas) kreipe?si i? teisma? su ies?kiniu, pras?ydamas atidalyti ies?kovui ir atsakovui D. M. (toliau – atsakovas) bendros daline?s nuosavybe?s teise priklausanti? nekilnojama?ji? turta? natu?ra, ies?kovui priteisiant atsakovui priklausanc?ias 2/3 dalis mine?to nekilnojamojo turto ir i?pareigojant ies?kova? is?moke?ti 74 586 Eur dydz?io kompensacija? atsakovui per 90 dienu? nuo teismo sprendimo i?siteise?jimo dienos bei priteisti is? atsakovo byline?jimosi is?laidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas yra nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,06 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kadangi minėtą turtą bylos šalys įgijo jį paveldėjus. Šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui 1/3 dalis, atsakovui 2/3 dalys minėto nekilnojamojo turto. Paaiškino, kad bylos šalims nepavyksta pasiekti bendro sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir naudojimo bei, kad šiuo metu turtu išimtinai naudojasi tik atsakovas. Ieškovas mano, kad jo atžvilgiu teisės dėl buto yra apribotos, todėl siekdamas įgyvendinti savo kaip bendraturčio teises prašo nekilnojamąjį turtą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti ieškovui ir atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,06 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra, ieškovui priteisiant atsakovui priklausančias 2/3 dalis minėto nekilnojamojo turto, įpareigojant ieškovą išmokėti 74 586 Eur dydžio kompensaciją atsakovui per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atlyginti patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad atsižvelgiant į civilinių bylų rūšinio teismingumo kriterijus, kuriuos lemia ir materialiųjų santykių pobūdis, CPK 27 straipsnyje nurodomi ginčai, kuriuos apygardų teismai nagrinėja kaip pirmoji instancija. Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
6. Paaiškino, kad sąvoka „turtinis ginčas“ reiškia ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-190/2014). Tai reiškia, jog nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio – kyla ginčo išsprendimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, nustatė, jog ieškovas siekia atidalyti ieškovui ir atsakovui bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį natūra, ieškovui priteisiant atsakovui priklausančias 2/3 dalis minėto nekilnojamojo turto ir įpareigojant ieškovą išmokėti 74 586 Eur dydžio kompensaciją atsakovui. Remiantis šiomis aplinkybės teismas padarė išvadą, kad ieškovas reiškia turtinį reikalavimą ir teismo sprendimas sukurs šalims turtines pasekmes, todėl ieškinį atsakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
9. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jo pareikštą reikalavimą turtiniu, nes pareikštu reikalavimu siekiama atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę, todėl šis kilęs ginčas tarp šalių yra neturtinis. Nurodė, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas – butas, pagal jo charakteristikas, negali būti atidalintas kiekvienam iš bendrasavininkų pagal kiekvienam iš jų priklausančias dalis suformuojant du savarankiškus turtinius vienetus, kurie būtų visaverčiai ir galėtų būti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti atidalijamas tik natūra jį priteisiant vienam iš bendrasavininkų, atitinkamai kitam bendraturčiui priteisiant kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Ieškovas ir atsakovas yra nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,06 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, atsakovui – 2/3 dalys. Šalims nepavykstant susitarti dėl minėto turto naudojimo bei valdymo klausimų ir taip galimai pažeidus ieškovo kaip bendraturčio teises, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nekilnojamąjį turtą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natu?ra, ies?kovui priteisiant atsakovui priklausanc?ias 2/3 dalis mine?to nekilnojamojo turto ir i?pareigojant ies?kova? is?moke?ti 74 586 Eur dydz?io kompensacija? atsakovui.
Dėl ginčo teismingumo
12. Apeliantas teigia, kad jo reikalavimas ir kilęs ginčas yra neturtinio pobūdžio, kadangi jis pareikštu reikalavimu siekia atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę, atitinkamai kitam bendraturčiui priteisiant kompensaciją.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), t. y. teismas turi patikrinti, ar nėra ieškinio atsisakymo priimti pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje.
14. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas (redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
15. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008), t. y. jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
16. CK 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, tačiau tai nekeičia žyminio mokesčio už tokio ginčo išsprendimą apskaičiavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, tačiau pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atidalinti ieškovui priklausančią turto dalį iš bendros su atsakovu nuosavybės, priteisiant ieškovui į asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančias 2/3 dalis nekilnojamo turto – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovo atsakovui 74 586 Eur dydz?io kompensacija?. Ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo natūra ir dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo yra ieškovo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuriuo, remiantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, bendraturtis nesiekia gauti papildomos turtinės naudos ir toks šalių ginčas, nors ir susijęs su turtu, todėl pripažintinas neturtiniu.
19. Taigi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis, priešingai, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, pritartina apelianto argumentui, kad pareikštu reikalavimu siekiama atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę, todėl vien dėl pasirinkto atidalinimo būdo, ginčas nepripažintinas turtiniu.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimų įkainojimo bei ginčo teismingumo ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis panaikinama, ieškinio priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovo G. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.