- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-848-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00339-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutarimu G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 19 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė signalinį kelio stulpelį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas kelio stulpelis ir kelio sankasa (šlaitas), žmonės nenukentėjo. G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4; 5; 9; 133; 231.1; 232; 234 punktų reikalavimus.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimu G. J. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 150 Lt dydžio bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 3500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir G. J. paskirta galutinė 3500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Šalies argumentai
G. J. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti, jo administracinį persekiojimą nutraukti.
Apeliantas skunde teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes 2012 m. gegužės 19 d., apie 04.30 val., automobilį vairavo kitas asmuo, jo artimas giminaitis, kurio asmenybę jis policininkams ir prokurorui nurodė. 2012 m. gegužės 19 d. jo nurodytas giminaitis jam pranešė apie minimą autoįvykį, o jis šeimai priklausančiu traktoriumi giminaičiui padėjo ištemti iš griovio apgadintą automobilį po autoįvykio. Policijos pareigūnai A. Ž. ir V. P. tarnybiniais pranešimais patvirtino, kad 2012 m. gegužės 19 d. rytą, kai jie paskambino į apelianto nurodyto giminaičio mobiliojo ryšio telefoną, apeliantas patvirtino, kad jis automobilio nevairavo, o vairavo giminaitis, „tačiau teismas tokius parodymus slepia, kas iškreipia bylos esmę ir trukdo nustatyti byloje tiesą.“
Apeliaciniame skunde rašoma esą teismas nepagrįstai nurodo, kad G. J. byloje paaiškinimų neteikė, kai tuo tarpu, prieš pradedant bylos nagrinėjimą, teisėja pagarsino jo reikalavimą (rankraštį), kuriame G. J. nurodė tokias pat kaip ir 2012 m. gegužės 19 d. įvykio aplinkybes.
Apeliantas nesutinka ir su tuo, „kad 2012-05-23 Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui pareiškime dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo vėlesniam laikui, pareiškime Šilalės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2012-06-22 skunde Šilalės rajono apylinkės teismui ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui“ pripažino kaltę, nes teisminio nagrinėjimo metu apelianto atstovas paaiškino, kad skunde nurodytoms institucijos ir šią bylą nagrinėjančiai teisėjai nurodė, kad vairavęs automobilį asmuo policijos pareigūnams buvo nurodytas dar 2012 m. gegužės 19 d. rytą. Apeliantas teigia, kad kaimyno sodyboje policininkų aptiktame automobilyje savo asmens dokumentus paliko „siekdamas patikrinti policininkų žinias ir žemą kvalifikaciją tiriant pažeidimus, nes dauguma Šilalės rajono gyventojų iš nurodytų policininkų juokiasi dėl jų nemokšiškumo.“
Apeliantas teigia, kad teismui nurodė, jog apie giminaičio nurodytą autoįvykį, jam prašant, pranešė telefonu policijai iš giminaičio sugyventinės telefono, tačiau nei policija, nei teismas tokios aplinkybės netyrė. Neišspręstas klausimas, kodėl policininkai netyrė automobilį vairavusio apelianto giminaičio blaivumo–girtumo klausimo, „nors kaip matosi iš surinktos medžiagos, kažkokios šventosios dvasios yra nustačiusios girtumo faktą.“ Apelianto tvirtinimu „teismas dėl šališkumo žinomai melagingai“ nurodė, kad apelianto giminaičio M. J. duomenų neturi, nors jo anketiniai duomenys nurodyti teismo nutarime, todėl „Kelia rimtų abejonių dėl tokio teismo nutarimo, kuris turi būti pripažintas niekiniu ir neturinčiu juridinės galios. Dėl šališkumo teisėja išgalvoja, kad nurodžius asmenį, kuris vairavo automobilį, yra mano gynybinė pozicija, kai tuo tarpu byloje yra mano ranka parašyta, kad parodymus duosiu teisme (žr. protokolo surašymo dienos paaiškinimo dokumente). Mano gynybinė pozicija buvo ir yra rašyti niekuo nepagrįstus skundus prokurorui ir teisėjai, kuri nagrinėja šią bylą, kadangi pagal suformuotą praktiką Šilalės teisėsaugoje, pastarieji daugeliu atveju netiria skundų apie pažeidimus ir nusikaltimus, o tik biurokratiškai atsirašinėja, kas matosi iš V. B. ir Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, kurios neturi juridinės galios, kaip neturi juridinės galios ir skundžiamas nutarimas,“...
Toliau apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 7, 11 punktai, 1995-05-02 Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo Nr. I-872 10 straipsnis, 1995-01-31 Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 21 straipsnis, CPK 62, 65, 66 straipsnis, Lietuvos profesinės saugos lygos 2012-06-26 specialistų komisijos išvada Nr. SI-01 civilinėje byloje Nr. 2-16663-599/2011, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės I. K. 2000-05-26 raštas Nr. 01-281 P. S., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009.
Apeliaciniu skundu reikalaujama pripažinti negaliojančiu ir neturinčiu juridinės galios nuo surašymo dienos Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjos V. B. 2012-11-02 nutarimą ir jį panaikinti, o apelianto administracinį persekiojimą nutraukti, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėti ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju G. J. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. J. kaltės, išklausė G. J. atstovo A. B. paaiškinimų, teismo posėdyje apklausė institucijos surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą atstovę L. B., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovą P. B., liudytojus A. Ž., V. P., V. P., įvertino rašytinius įrodymus.
G. J. 2012 m. spalio 30 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismui pateikė reikalavimą, kuriame nurodė, jog automobilio nevairavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 92). G. J. atstovas teisme parodė, kad jo ginamasis su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka ir nurodo, kad automobilį vairavo M. J., jo anketinių duomenų nepateikė (b. l. 99).
Iš byloje esančios policijos duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m. gegužės 19 d. 4.45 val. į policijos komisariatą paskambino moteris, kuri nurodė, kad, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), nuo kelio į griovį yra nuvažiavęs automobilis (b. l. 58–59).
Iš byloje esančio G. J. 2012 m. gegužės 23 d. pareiškimo Šilalės rajono PK, 2012 m. gegužės 21 d. pareiškimo Šilalės rajono apylinkės prokuratūrai, 2012 m. birželio 22 d. skundo Šilalės rajono apylinkės teismui, 2012 m. balandžio 16 d. prašymo Lietuvos profesinės saugos lygos, atstovavimo ir kompleksinės ergonteisinės paramos skyriaus pirmininkui A. B. matyti, kad G. J. pripažįsta, jog 2012 m. gegužės 19 d. rytą kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, įvykus techniniam gedimui, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į griovį. Kadangi automobilis buvo nežymiai apgadintas, pats nesusižalojo, praeivių ar keleivių nesužalojo, manė, kad eismo įvykis neįskaitinis, todėl automobilį atgabeno į kaimyno V. P. privačią valdą, o pats išvyko ieškoti detalių automobiliui suremontuoti (b. l. 17, 20, 38–42,43). Taip pat iš 2012 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad analogiškas eismo įvykio aplinkybes G. J. nurodė ir paduodamas skundą Klaipėdos apygardos teismui (b. l. 82–83).
Policijos pareigūnai A. Ž. ir V. P. teisme parodė, kad „AUDI A6“ automobilyje rado G. J. dokumentus (b. l. 100–101).
Iš byloje esančios VĮ „ (duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad padaryta žala siekia 262 Lt (b. l. 15–16).
Visuma skundžiamame teismo nutarime paminėtų įrodymų patvirtina, kad G. J. vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, įvykus techniniam gedimui, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė signalinį kelio stulpelį bei jį apgadino. Teismui pateiktame reikalavime G. J. nurodė, kad automobilį vairavo M. J. (b. l. 91), tačiau net neužsiminė, kodėl aukščiau paminėtuose savo keturiuose raštuose prisipažino, kad automobilį vairavo pats. Apie tokio prisipažinimo priežastis teismo posėdyje nepaaiškino ir G. J. atstovas A. B.. Apylinkės teismas G. J. iškeltą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o M. J., skundžiamame nutarime aptarė, apeliacinės instancijos teismas pagrindo nesutikti su teismo išvadomis neturi.
Apelianto argumentai, kad visas įvykio aplinkybes jis nurodė policijos pareigūnams 2012 m. gegužės 19 d. rytą, kad jiems nurodė ir kas vairavo automobilį, kad policijos pareigūnai vairavusiam asmeniui skambino mobiliojo ryšio telefonu ir tas asmuo prisipažino, yra nepagrįsti, nes byloje esantys policijos pareigūnų A. Ž. ir V. P. 2012 m. gegužės 19 d. tarnybiniai pranešimai to nepatvirtina (b. l. 7, 8). Teisme liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykio dieną su G. J. susiekti nebuvo įmanoma, nei brolis, nei tėvas negalėjo paaiškinti, kur jis yra. Kai surado G. J. ir įteikė šaukimą, jis apie eismo įvykį nieko nekalbėjo, tik paskambinus G. J., jis bandė aiškinti, kad vairavo draugas (b. l. 100). Liudytojas V. P. teisme parodė, kad su G. J. bendrauti neteko (b. l. 101). Manyti, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti teismui duoti neteisingus parodymus, nėra jokio pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apklausus liudytojus, ištyrus bylos dokumentus apylinkės teismo posėdyje, G. J. atstovas A. B. jokių prašymų papildyti įrodymų tyrimą nepareiškė, neprašė apklausti ir skunde paminėtos moters, kuri telefonu policiją informavo apie eismo įvykį. Apelianto nuomonė, kad apylinkės teismas neištyrė visus įrodymus, buvo šališkas, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus įvykdė, G. J. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pripažino kaltu pagrįstai.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Apelianto skunde pateikiama daug argumentų, nesusijusių su šioje byloje nagrinėjamu pažeidimu, ir kurie G. J. kaltę nei patvirtina, nei paneigia, todėl tai nėra šios bylos dalykas.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.