Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas R. S. ir pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ 2023 m. birželio 8 d. sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 5691311, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 2 000 Eur dydžio kredito limitą atsakovo asmeninėms reikmėms. Sutartimi šalys susitarė, kad maksimalus kredito grąžinimo laikotarpis – 36 mėnesiai, vartojimo kredito palūkanų norma – 4,99 proc. per mėn., metinė fiksuotoji palūkanų norma yra 59,88 proc. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti kredito grąžinimo įmokas, palūkanas, kitus mokėtinus mokesčius. Atsakovas netinkamai vykdė šiuos įsipareigojimus, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2023 m. gruodžio 21 d. Pradinė kreditorė 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu 2023 m. gruodžio 29 d. perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas 2024 m. sausio 5 d. ieškovės rašytiniu pranešimu.

1. 2024 m. spalio 4 d. ieškovė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 797,01 Eur negrąžintą kreditą, 365,51 Eur pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d., 857,85 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. spalio 4 d., 59,88 proc. metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip Sutarties pabaigos (2026 m. birželio 8 d.), nuo pagal Sutartį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur žyminį mokestį.

2. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1 797,01 Eur negrąžintą kreditą, 365,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 162,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,69 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio, kuris kas mėnesį, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju, mažėtų, todėl ieškovei priteisus 59,88 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą, ieškovė gautų daugiau nei tinkamo sutarties vykdymo atveju pagrįstai galėjo tikėtis gauti. Teismas nurodė, kad priteisus 59,88 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos 1 797,01 Eur kredito sumos laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2026 m. birželio 8 d. negautos pajamos sudarytų 1 832,27 Eur (1 797,01 Eur × 59,88 proc. / 360 × 613 k. d.). Iš turimų duomenų matyti, kad bendra vartojimo kredito kaina viršytų bendrą vartojimo kredito sumą (vartojimo kredito suma – 2 000 Eur, vartojimo kredito kaina, nežinant kiek atsakovas yra sumokėjęs mokėjimo palūkanų, yra net didesnė nei 3 055,63 Eur (365,51 Eur + 857,85 Eur + 1832,27 Eur), kas, vadovaujantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktu laikytina, jog bendra vartojimo kredito kaina šiuo atveju nėra protinga, pagrįsta, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyrą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių dydį, šiuo atveju ieškovė realaus negautų pajamų dydžio neįrodė, t. y. ji nepateikė nei mokėjimo grafiko, nei paskaičiuotų atsakovo sutarties pagrindu mokėtinų minimalių mėnesinių įmokų, todėl ieškinio dalis dėl negautų pajamų atmestina.

3. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamais tuo, kad atsakovas savo nuožiūra disponavo kredito limito suma, todėl kredito linijos sutarčiai kredito mokėjimo grafikas nebuvo sudaromas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjui pelno palūkanas, kurių metinė norma – 59,88 proc. Atsakovui iki Sutarties galiojimo pabaigos tinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas (priklausomai nuo to, ar kreditas bus grąžintas per 12 mėn. ar 36 mėn. laikotarpį), todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) po Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2026 m. birželio 8 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos) kreditorė (po reikalavimo teisės perleidimo – apeliantė) iš atsakovo negavo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai).

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

8. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal Sutartį turėjo gauti prašomas priteisti pajamas pelno palūkanų forma, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutarties sąlygas. Ieškovė nenurodė, kokią konkrečią mokėjimo palūkanų sumą pagal Sutartį turėjo sumokėti atsakovas, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutarties sąlygas.

9. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nėra nurodyta bendra atsakovo mokama suma, iš kurios būtų galima spręsti apie visą atsakovo pagal Sutartį mokėtinų palūkanų sumą, įvertinus tai, kad Sutartyje, be mokėtinų palūkanų normos, nėra nurodyti jokie kiti su Sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos atsakovas turi sumokėti ieškovei. Sutartyje nurodyta tik bendra atsakovo mokama suma per metus – 2 723,94 Eur, tačiau kredito grąžinimo laikotarpis yra 36 mėn. (3 metai), o Sutartyje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti bendrą atsakovo mokamą sumą per Sutarties galiojimo terminą.

11. Pagal Sutarties nuostatas, atsakovas kiekvieną mėnesį pagal ieškovės jam pateiktą sąskaitą turėjo grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanų dalį. Bendrųjų paskolų ir kredito linijos sutarčių sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos) 13.5 punkte nustatyta, kad jei kreditas išmokamas kredito linijos forma, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus Sutartyje, pagal mėnesio sąskaitas ir ne vėliau kaip joje nurodytą mokėjimo dieną. Kredito davėjas kiekvieną mėnesį išrašys ir pateiks kredito gavėjui sąskaitą, kurioje bus nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini mokesčiai ir mokėtina palūkanų suma. Pagal Bendrųjų sąlygų 13.6 punktą, minimali mėnesio įmoka negali būti mažesnė nei 10 Eur, išskyrus paskutinį mokėjimą, ir yra apskaičiuojama kaip fiksuota suma, kuri turi būti grąžinama kiekvieną mėnesį, remiantis: (i) bendra kredito ir susikaupusių palūkanų suma, atsižvelgiant į maksimalaus grąžinimo laikotarpio mėnesių skaičių, taikant anuiteto metodą, (ii) išmokėjimo mokesčiu ir kitais mokesčiais, mokėtinais pagal Sutartį, apskaičiuotais už ankstesnįjį mėnesį. Pagal Bendrųjų sąlygų 1 punktą, anuiteto metodas – minimalios mėnesio įmokos skaičiavimo metodas, pagal kurį ieškovei mokėtina bendra mėnesio grąžintino kredito dalis ir palūkanos yra nekintančios per visą grąžinimo laikotarpį, išskyrus paskutinį mokėjimą, kuris yra skirtingas dėl suapvalinimo. Ieškovė atsakovui išrašytų sąskaitų teismui nepateikė.

12. Atsakovui kiekvieną mėnesį grąžinant dalį suteikto kredito, likusi negrąžinta kredito dalis, nuo kurios mokamos palūkanos, turėtų mažėti. Tačiau ieškovė, kai jau nurodyta, 857,85 Eur negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje nustatytos 59,88 proc. per metus (4,99 proc. per mėn.) palūkanos per laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. gruodžio 22 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 4 d.), per visą šį laikotarpį skaičiuoja už fiksuotą 1 797,01 Eur negrąžintą kredito sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už fiksuotą kredito sumą per visą skaičiavimo laikotarpį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 857,85 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023 m. gruodžio 22 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 4 d.).

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas, kurias sudaro 59,88 proc. metinės palūkanos nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne vėliau kaip iki Sutarties pabaigos, nuo pagal Sutartį likusio vartojimo kredito likučio. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, koks negrąžinto kredito likutis pagal Sutarties sąlygas turėjo būti laikotarpiu nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties pabaigos. Neturint duomenų, koks negrąžinto kredito likutis pagal Sutarties sąlygas turėjo būti laikotarpiu nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties pabaigos, nėra aišku, nuo kokios sumos turi būti skaičiuojamos palūkanos, taigi, toks ieškovės reikalavimas nėra aiškus ir negalėtų būti priverstinai vykdomas. Be to, dėl nurodytos priežasties nėra galimybės apskaičiuoti atsakovo mokėtinos sumos ir nustatyti, ar kaip negautos pajamos priteista (išieškota) suma neviršys mokėjimo palūkanų sumos, kurią ieškovė turėjo gauti pagal Sutarties sąlygas.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.