- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-6819-231/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01076-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. K., V. S.
- Trečiasis asmuo
- Beižionių vaikų, Beižonių vaikų
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Elektrėnų savivaldybėje
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Elektrėnų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. S. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – Beižonių vaikų globos namai, institucija, teikianti išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Elektrėnų savivaldybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), jų nepilnametės dukros D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) nustatyti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Beižionių vaikų globos namuose Beižionių k., Beižionių sen., Elektrėnų sav.; 3) priteisti iš V. S. ir A. K. išlaikymą – po 190 eurų kas mėnesį mokamas periodines išmokas jų nepilnametei dukrai D. K. iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui datos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą pervesti į D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), asmeninę sąskaitą; 4) Beižionių vaikų globos namams pavesti tvarkyti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą uzufrukto teise.
Ieškovas ieškinyje bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovai V. S. ir A. K. turi dvi nesantuokines dukras: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim(duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima dėl girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros žinoma dar nuo 2006 m. Atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia į jau dabar pilnamečius sūnus Edgarą ir A. S. (2012-05-24 Vilniaus m. I apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-4412-131/2012). 2014-04-01 Trakų apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-297-424/2014 atsakovams apribota tėvų valdžia į dukras Andrėją ir D. K.. A. K. buvo įvaikinta, D. K. 2015-07-17 Trakų apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1544-424/2015 buvo nustatyta nuolatinė globa pas globėjus Iną ir A. K.. Atsakovams susitvarkius su priklausomybėmis, įsidarbinus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, gavus butą, taip pat atsižvelgiant į nepilnametės dukters D. K. norą gyventi su biologiniais tėvais, 2016-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas į jų dukrą D. K.. Nepilnametė grįžo gyventi pas biologinius tėvus. 2017-02-14 mobili grupė aplankė šeimą ir rado atsakovus neblaivius. Atsakovei V. S. nustatytas 1,09 promilių girtumas. 2017-02-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.03V-172 atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą Vaiko teisių apsaugos skyriuje. 2017-10-13 naktį nepilnametė D. K. perduota Elektrėnų šeimos namų darbuotojai J. G. dėl abiejų tėvų girtumo. Ieškovas nurodo, jog abu atsakovai darbą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ prarado dėl pravaikštų, atitinkamai neteko ir darbdavio nuomoto buto. Šiuo metu atsakovės V. S. gyvenamoji vieta nežinoma, paskutiniais duomenimis gyveno pas mamą, arba nuomavosi butą privačiai. Atsakovas A. K. gyvena reabilitacijos centre. Atsakovams siūlytos įvairios alternatyvos gydymui nuo alkoholio, tačiau tos priemonės nepadėjo arba padėjo trumpam laikotarpiui. Atsakovai nėra susitvarkę priklausomybės nuo alkoholio, neturi sąlygų auginti ir ugdyti nepilnametę dukrą, neteikia išlaikymo, nesirūpina vaiku, lanko retai. Tuo metu, kai nepilnametė gyveno pas globėjus, pagal globėjų paaiškinimus, atsakovai mėgindavo su dukra susisiekti, tačiau dažniausiai tuo metu būdavo neblaivūs, bendravimas išbalansuodavo mergaitės stabilumą, kontakto neužmegzdavo. Ieškovo teigimu, prieš kelias dienas, nepilnametei dukrai D. K. atvykus į Elektrėnų muzikos mokyklą, atsakovė jos ten laukė neblaivi ir sukėlė skandalą. Ieškovo atstovo nuomone, vaikui būtinas stabilumas ir saugi aplinka.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu gyvenamosios vietos neturi, nuo 2018-07-29 gyvena ir gydosi reabilitacijos centre. Nuo 2018 m. sausio mėn. neturi darbo vietos, gaunamas pajamas sudaro išmoka iš darbo biržos, kurios dalį atiduoda už gydymo paslaugas. Nurodė, jog su atsakove V. S. nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėn. Atsakovas nurodo, jog šiuo metu Beižionių vaikų globos namuose gyvenančią nepilnametę dukrą D. K. lanko 2-3 kartus per mėnesį, teikia išlaikymą daiktais ir pinigais pagal galimybes ir susitarimą su vaiko auklėtojomis. Nežino, ką darys po reabilitacijos, gal nuomosis, gal gyvens pas seserį. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, išreiškia pageidavimą, jog nebūtų draudžiama su ja matytis. Pageidauja tęsti laikinąją globą ir neapriboti neterminuotai jo, kaip tėvo, valdžios nepilnametės dukters D. K. atžvilgiu.
Atsakovė V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie posėdžio vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai, iš jos nėra gauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Manytina, jog atsakovė neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jai nesant.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Beižionių vaikų globos namų atstovo direktoriaus teigimu, šita šeima jau žinoma dar nuo to laiko, kai mergaitė ėjo į pirmą klasę, nes jau tuo metu mergaitė kurį laiką gyveno Beižionių vaikų globos namuose, bet buvo dedamos bendros pastangos, kad mergaitė gyventų šeimoje. Šeimai nepavykus tinkamai rūpintis, mergaitė buvo globojama Beižionių vaikų globos namuose, iš kur pateko į naują šeimą Kazlų Rūdoje pas laikinus globėjus. Mergaitė adaptavosi naujoje šeimoje, sekėsi gerai. Visus nustebino ta žinia, jog atsakovai siekia susigrąžinti mergaitę į biologinę šeimą. Atstovo įsitikinimu, jau tada buvo aišku, jog šeimoje pagerėjimas tik laikinas. Grįžusi į šeimą, mergaitė ten pagyveno vos kelis mėnesius ir vėl buvo perduota globėjams. Nuo š.m. birželio mėnesio mergaitė gyvena Beižionių vaikų globos namų. Mergaitė šiuo metu lanko ketvirtą klasę, tiki, kad tėvai pasikeis. Atstovo teigimu, motina, kai išsiblaivo, atvyksta ir meluoja dukrai, o ji vis dar tiki, ir, atstovo nuomone, tokio amžiaus vaikui tai yra normalu. Mergaitė šiuo metu gyvena gerose sąlygose, turi savo kambarį, gabi menui, yra vežiojama į meno mokyklą, dainuoja, yra komunikabili, sudaromos sąlygos susitikti su biologine mama. Atstovo nuomone, atsakovė jau turėjo savo šansą, teismas buvo grąžinęs mergaitę į šeimą, tačiau iš atsakovų jokių pokyčių nesimatė, tas pats gyvenimo būdas. Atstovas patvirtino, jog motina per pastariąsias savaites pora kartų buvo atvykusi į meno mokyklą susitikti su dukra būdama neblaivi.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė A. J. teismo posėdyje patvirtino, jog motina buvo atvykusi į meno mokyklą neblaivi, nepranešusi iš anksto, elgesys buvo nepatenkinamas. Atstovės žiniomis, atsakovė V. S. šiuo metu nedirba, su socialine darbuotoja nebendrauja, gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovas A. K. gydosi reabilitacijos centre, jokių lėšų mergaitės išlaikymui neskiria. Mergaitei šiuo metu neįmanomas gyvenimas šeimoje, nėra nei gyvenamosios vietos, nei pajamų, nei socialinės aplinkos. Paaiškina, jog neterminuotas tėvų teisių apribojimas neužkerta kelio biologiniams tėvams matytis su vaiku. Atstovė palaiko ieškinį, prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovų, kaip tėvų, valdžia nepilnametei dukteriai.
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. AA-831994 bei gimimo akto įrašo matyti, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. K. ir V. S. duktė.
Iš 2017-02 23 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti , kad atsakovų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą nuo 2017-02-23.
Iš byloje pateiktų dokumentų, paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog atsakovai V. S. ir A. K. netinkamai vykdo savo, kaip tėvų, pareigas rūpintis nepilnamete dukra D. K., nededa pastangų sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, dorai išauklėti ir prižiūrėti, rūpintis jos sveikata, ją išlaikyti. 2017-02-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-172 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atsakovai veda netinkamą gyvenimo būdą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba ir nėra jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog tai galėtų pasikeisti.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog atsakovės V. S. gyvenamoji vieta nežinoma, nėra duomenų, jog asmuo dirbtų, nepilnametę dukrą aplanko retai, ir dažniausiai neblaivi, sukeldama konfliktines situacijas su dukrą prižiūrinčiais asmenimis ir tokiu elgesiu darydamą tiesioginę žalą savo vaikui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė teiktų išlaikymą savo vaikui ar kitaip rūpintųsi nepilnamete dukra. Atsakovei 2012-05-24 Vilniaus miesto I apylinkės teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžią į tuo metu nepilnamečius jos sūnus E.S ir A. S. (c.b. Nr. N2-4412-131/2012), 2014-04-01 Trakų apylinkės teismo sprendimu - į nepilnametes dukras A.K. ir D. K. (c.b. Nr. N2-297-424/2014). Dėl netinkamo gyvenimo būdo, girtavimo, nesirūpinimo vaikais, atsakovė socialinės rizikos šeimų apskaitoje su tam tikrai tarpais yra dar nuo 2006 m. Akivaizdu, jog atsakovė neturi socialinių įgūdžių parengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ilgus metus piktnaudžiauja alkoholiu, nesigydo, tokiu būdu daro didelį neigiamą poveikį nepilnametės dukters psichologinei raidai, nededa pastangų pasikeisti, suteikti dukrai saugią aplinką vystytis. Po 2016-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, kai buvo panaikintas neterminuotas jos, kaip motinos, valdžios apribojimas, ir dukrai grįžus gyventi į šeimą, toliau elgėsi nederamai, vartojo alkoholį, nesirūpino dukra. Šiuo metu, kai byloje yra sprendžiamas klausimas dėl jos, kaip motinos, teisių apribojimo, byloje nedalyvauja, nesidomi ir nesirūpina jos baigtimi. Teismo vertinimu, nėra absoliučiai jokio pagrindo manyti, jog situacija ateityje gali pasikeisti ir kada galėtų atsirasti reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovei V. S. neterminuotai apribotina jos, kaip motinos, valdžia nepilnametės dukters D. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas A. K. šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui reabilitacijos centre. Nei darbo, nei gyvenamosios vietos neturi. Nėra tiksliai aišku, kada gydymo programa baigsis ir ar ji baigsis sėkmingai. Nepilnametę dukrą lanko retai, iš jo žodžių išlaikymą teikia savo nuožiūra, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Akivaizdu, jog atsakovas šiai dienai neturi jokių sąlygų tinkamai auginti ir auklėti vaiko, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko vystymąsi, vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu, nesirūpina savo vaiku. Todėl atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovui A. K. neterminuotai apribotina, jo, kaip tėvo, valdžia nepilnametės dukters D. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo gyvenimo būdo pasikeitimus, realias galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese, tinkamų salygų vaikui augti užtikrinimą. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, 407 straipsnį priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Pagal CK 3.256 str. nuostatas nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis dar negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Nepilnametė D. K. liko be tėvų globos, tai matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad yra kitų asmenų, norinčių globoti mergaitę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Todėl, atsižvelgus į ši principą įvertinus byloje esančius įrodymus ieškovo, atsakovo trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, duomenis apie dabartinę vaiko gyvenamąją vietą ir tinkamas sąlygas jai ten augti, gauti tinkamą ugdymą pagal jos galimybes ir norus, teismas daro išvadą, kad tikslinga D. K. nustatyti nuolatinę globą bei vaiko gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini).
CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011).
Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, jog atsakovė V. S. savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdo. Atsakovas A. K. savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo netinkamai, su ieškovo siūlomu priteisti 190 eurų išlaikymo dydžiu per mėnesį sutinka.
Atsakovai įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdo, todėl atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų išsakytas nuomones, vaikų poreikius, į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, byloje apie netinkamą jų sveikatos būklę duomenų nėra, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – D. K. - periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur kas mėnesį iš kiekvieno atsakovo, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018-07-02) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į vaiko asmeninę banko sąskaitą (CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, gyvena vaikų globos institucijoje, išlaikymas išieškomas ir mokamas vaikų globos institucijai. Tokiu atveju vaikų globos institucija atidaro kiekvieno išlaikymą gaunančio vaiko sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis įstatymų nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais – jo globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnis). Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų priteistina valstybei po 68,40 Eur žyminio mokesčio (viso: 136,80 Eur žyminio mokesčio nuo 4560 Eur ieškinio sumos (190 Eur x 2 x12 mėn)) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,08 Eur. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 13,04 Eur (26,08 Eur / 2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 259 straipsniu , 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-408 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), jų nepilnametės dukros D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).
Skirti (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju.
Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymą – po 190 eurų iš kiekvieno kas mėnesį mokamas periodines išmokas jų nepilnametei dukrai D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į jos asmeninę sąskaitą. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui datos (2018-07-02) iki vaiko pilnametystės.
(duomenys neskelbtini), pavesti administruoti D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą.
Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 81,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš A. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 81,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.